1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Per 11 trėmimo metų šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo išvežti ir priversti gyventi bei dirbti nežmoniškomis sąlygomis, kurios nusinešė daugybę gyvybių. Ši diena Lietuvoje paskelbta atmintina – prisimename ne tik patirtas fizines ir dvasines kančias, bet ir tai, jog lietuvių tautos palaužti nepavyko – išgyventi padėjo išsaugotas tikėjimas ir negęstanti viltis.
Dalijosi prisiminimais
Trėmimų pradžios metines, kaip įprasta, šiauliečiai pasitiko malda už gyvus ir mirusius tremtinius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose vyko renginys, kuriame atsiminimais dalijosi tremtiniai Algirdas Šapoka, Algimantas Jakučionis, Romualdas Baltutis. Visi jie kartu su kitais šeimos nariais išvežti 1941 m birželio 14-ąją. A. Jakučioniui tada nebuvo nė metukų. Visų trijų tėvai, šviesuoliai, visuomenininkai, žuvo lageriuose. A. Jakučionį ir R. Baltutį likimas suvedė jau pirmaisiais tremties metais, Altajuje jų šeimos gyveno viename kambaryje. 1989 m. kartu jie vyko į buvusios tremties vietas parsigabenti savo artimųjų palaikų.
Panašus likimas ištiko per 18 tūkst. Lietuvos gyventojų, ištremtų to baisiojo birželio 14-18 dienomis. Labiausiai nukentėjo inteligentai, politiniai veikėjai, visuomeninių organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos.
Iškilmingas minėjimas
Svarbiausias tradicinis dienos akcentas – iškilmingas Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie Geležinkelio rampos. Iš čia prieš 80 metų pajudėjo į tremtį žmones vežantys vagonai.
Gyvomis gėlėmis išpuošta tvora, atminties puokštės ir plevenančios žvakučių liepsnelės ant rampos – simboliška pagarbos išraiška tiems, kas patyrė tremtį. Širdis virpino Šiaulių kultūros centro choro „Tremtinys“ (meno vadovas Romaldas Pečeliūnas) ir Šiaulių universitetinės gimnazijos folkloro ansamblio „Čiūto“ (vadovė Rasa Stoškuvienė) atliekami kūriniai. Minėjimo metu apie tragiškus įvykius kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės atstovai ir Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė. Prisimintas ir šiemet į amžinybę išėjęs Vytenis Rimkus – Šiaulių miesto garbės pilietis. Apie jį ir tremtyje patirtus išgyvenimus jautriai pasakojo šviesuolio sesuo tremtinė Elžbieta Rimkutė-Bagdonienė.
Po pietų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyko Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuotas koncertas „Vardan Lietuvos“. Koncertinę programą atliko Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Ona Kolobovaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Juozas Janužas (tenoras). Koncerto vedėja Raimonda Sližienė koncertinę programą į vientisą audinį sujungė poezijos posmais. Diriguojant Modestui Pitrėnui, po Katedros skliautais skambėjo ypatinga muzika, žadinanti Viltį ir Tikėjimą.
Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai miesto bibliotekose tradiciškai vyksta visą birželį. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka moksleiviams rengė nuotolines edukacijas, kurių metu buvo rodomos dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ ištraukos, vaikai dalyvavo virtualioje viktorinoje apie tremtį. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose vyko spaudinių ir knygų parodos.




