Kai kurie užsienyje gyvenantys jauni Lietuvos Respublikos piliečiai šauktinių sąrašą laiko loterija. Žiūri, ar su savo pavarde papuls į ją, ar ne. O papuolę – stengiasi pasinaudoti įstatymo leidžiamomis galimybėmis negrįžti į Lietuvą ir neatlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Akivaizdu, kad tai problema, apie kurią būtina kalbėti.

Ėmėsi pokyčių
Jaunuoliai iki šiol mano, kad tarnyba Lietuvos kariuomenėje reiškia grįžimą į sovietmetį, kai reikia daug ir sunkiai dirbti bei kęsti patyčias.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius pripažino, kad pačioje pradžioje, vos atkūrus Lietuvos kariuomenę, ji gal ir priminė sovietinę, nes tada žmonės kitokios patirties neturėjo, tačiau dabar situacija radikaliai pasikeitusi.

„Tikrai reikia sutikti, kad kai kurių blogų tradicijų buvo pradžioje, nes žmonės neįsivaizdavo, kokia gali būti kita Lietuvos kariuomenė, bet po truputį, laikui bėgant, be abejo, mes pradėjome domėtis, kokių tradicijų laikomasi Vakarų valstybėse. Tam tikrose šalyse baigėme karo mokslus ir pamatėme visiškai kitokią kariuomenę ir tradicijas“, – vykusioje nuotolinėje konferencijoje kalbėjo A. Pocius.

Tokiu būdu, anot jo, Lietuvos kariuomenė blogąsias tradicijas iškeitė į – gerąsias ir iš sovietinės kariuomenės atsinešta patirtis buvo išstumta: „Reikia padėkoti lietuvių kilmės amerikiečiams, kurie atvykę į Lietuvą padėjo atkurti ir transformuoti Lietuvos kariuomenę. Šitie žmonės atnešė visiškai kitokį supratimą, mentalitetą, Vakarų valstybės kariuomenės suvokimą. Tokiu būdu mes patys, kurdami Lietuvos kariuomenę, tobulėjome ir ieškojome galimybių, kaip priartėti prie vakarietiškų standartų.“

Siūlo alternatyvą
Tiesa, šis kelias nebuvo lengvas. Kai Lietuvos piliečiai ėmė vengti privalomosios pradinės karo tarnybos, pasirėmus Vakarų valstybių pavyzdžiu, atsirado būtinybė turėti įstatymą, kuris leistų piliečiams pasirinkti alternatyvų variantą – taip atsirado alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba.

Tai reiškia galimybę valstybės ar savivaldybių institucijose dirbti visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialių priemonių ir prievartos naudojimu. Tokia alternatyva dažniausiai yra grindžiama religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais.

„Manau, tie pavyzdžiai tikrai buvo logiški, pagrįsti žmogaus teisine, religine laisve. Viskas įstatymiškai sutvarkyta, kad pilietis, atlikdamas tarnybą, gautų tam tikras socialines garantijas ir, manau, tai tikrai pasiteisino, bet per mano 24 metų tarnybos Lietuvos kariuomenėje praktiką, tik du atvejai buvo, kai Lietuvos piliečiai atliko būtent alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, – sakė A. Pocius.

Jo teigimu, jaunuoliai, kurie norėdavo išsisukti nuo privalomos pradinės karo tarnybos, bandydavo pasinaudoti tuo įstatymu, bet kai jiems buvo paaiškinama, ką reikės daryti, jog laukia dvigubai ilgesnis laikas tarnyboje, dauguma jų pakeitė nuomonę ir suprato, kad čia ne tas kelias. Buvo ir tokių, kurie bandydavo suklaidinti, apgauti komisijos narius, tik ne visada jiems tai pavykdavo, nes sąmoningai savo pareigos vengiantiems žmonėms, yra numatyta teisinė atsakomybė.

„Šitie dalykai buvo sutvarkyti ir aš manau, kad tai yra teisinga, nes tokiu keliu eina ir kitos valstybės“, – akcentavo generolas leitenantas.

Reziumuodamas jis dar kartą pabrėžė, kad karinė tarnyba neturėtų gąsdinti, jog kiekvienam verta pagalvoti apie galimybę tarnauti: „Raginu jaunuolius nebijoti atlikti savo pareigos mūsų valstybei. Jeigu mes didžiuojamės savo valstybės istorija, mūsų prosenelių laimėtais mūšiais ir nepriklausomybe, nepamirškime ir mes atlikti savo prievolės.“

Nori tobulėti
Kol vieni bando išsisukti nuo privalomos pradinės karo tarnybos, kiti patys prašosi būti pašaukti. Šiuo atžvilgiu galima pasidžiaugti Mykolo Simonaičio istorija. Panevėžyje gimęs ir jau 17 metų Airijoje gyvenantis jaunuolis, išlaikęs abitūros egzaminus, planuoja sugrįžti į Lietuvą.

„Pasitikrinęs šauktinių sąrašus radau savo vardą ir nusprendžiau atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje“, – sakė jis.

Paprašytas įvardyti tokio sprendimo priežastis, jis atsakė, kad jau seniai žinojo, jog Lietuvos pilietis gali būti pašauktas į tarnybą. Tai jam nebuvo joks siurprizas, anksčiau ne kartą apie tai pagalvodavo ir to tikėjosi. Taip pat jaunuolis mano, kad geriausias laikas atlikti karo tarnybą yra iš karto po mokyklos, kol dar nestudijuoji ir nedirbi, kad po to nekiltų nepatogumų.

Taip pat M. Simonaitis mano, kad ši patirtis bus naudinga jo asmenybės brandai: „Kartais mums reikia išeiti iš savo komforto zonos, mesti sau iššūkį, išbandyti save dar nepatirtose situacijoje, nes tik taip mes augame, stiprėjame ir tobulėjame. Mano akimis, tai yra puiki galimybė jaunam žmogui pažiūrėti į gyvenimą kitu kampu ir sužinoti apie save tai, ko kitaip tikrai nebūtum sužinojęs.“

Tarnybos metu jaunuolis tikisi išmokti naujų dalykų, išbandyti save ir savo jėgas. Tam tikra prasme atrasti save, suformuoti tvirtą ir stiprią asmenybę. Aišku, jį neramina, kad visą gyveną praleidus Airijoje, koją pakiš kalbos barjeras, bet tuo pačiu tikisi, kad kas nors jam padės susikalbėti. Taip pat jis pagalvoja, kaip reikės adaptuotis prie vėsesnių oro sąlygų, bet ir tai, kaip sakė pats, M. Simonaitis, nuo tarnybos jo neatbaidys.

Siekia tikslo
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus nuramino, kad dėl kalbos barjero tikrai nereikia nerimauti. Anot jo, kilus neaiškumams, visada atsiras, kas viską paaiškins. Be to, tarpusavyje bus galima susikalbėti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis. Taip pat patikino, kad pasaulio lietuviai yra svarbūs siekiant esminio tikslo – įtvirtinti visą apimantį gynybos procesą.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis, kur jis begyventų, turi vaidmenį šalies gynyboje, todėl mes, kaip Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, siekiame užtikrinti, kad būtų kuo platesnis piliečių integravimas į valstybės gynybą“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Jo teigimu, privalomoji pradinė karo tarnyba šiuo atveju yra labai svarbus elementas šiame procese. Svarbu siųsti žinutę, kad karo prievolės atlikimas yra visų Lietuvos piliečių konstitucinė pareiga. Ji turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kur yra gyvenama.

„Mes pabrėžiame, kad šios pareigos nereikia bijoti. Daug baimių gali būti paprasčiausiai išsklaidytos per bendradarbiavimą ir per bendravimą. Turime tikslą, kad būtų paskatinti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai prisidėti prie šalies saugumo užtikrinimo. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi svarų indelį šalies gerovei ir šalies saugumui užtikrinti ir atsakomybės jausmas ginti ir išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę, turėtų būti aktualus visiems“, – pabrėžė Ž. Tomkus.

Tiki jaunimu
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė priminė, kad Lietuvos piliečiai turi ne tik savo teises, bet ir pareigas, kurios yra numatytos šalies Konstitucijoje. Esminė piliečio pareiga yra išsaugoti mūsų nepriklausomybę, valstybės suverenitetą ir jeigu atsitiktų nelaimė – užpultų ginkluotas priešas, kiekvienas pilietis turėtų jausti pareigą ginti mūsų nepriklausomybę. Tam, kad ji būtų tinkamai apginta, būtina iš anksto tam ruoštis, todėl Konstitucijoje ir yra įtvirtinta pareiga kiekvienam respublikos piliečiui atlikti privalomą pradinę karo tarnybą arba alternatyvią krašto apsaugos tarnybą.

„Noriu akcentuoti, kad ir Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją, pabrėžia, kad tai yra abipusis teisinis ryšys tarp piliečio ir valstybės. Piliečiai turi ginti šalį, iš anksto ruoštis gynybai, o  valstybė – numatyti tinkamą parengimą bei atitinkamai įvertinti mūsų valstybei kylančias grėsmes“, – paaiškino J. Nagienė.

Su išsakyta mintimi sutiko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas: „Lietuvai svarbu, kad kiekvienas pilietis prisidėtų prie Lietuvos gynybos, nes priešintis agresoriui ir okupacijai turi būti pasirengusi ne tik Lietuvos kariuomenė. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai, priešintis turi kiekvienas pilietis ir tauta.“