Šiemet pasiruošimas brandos egzaminams buvo nelengvas iššūkis, tačiau daugiau nei tūkstantis miesto abiturientų nusiteikę optimistiškai. Nuotolinis mokymas ir įvairūs karantino reikalavimai išmokė prisitaikyti prie naujos ugdymosi realybės, todėl egzamino laikymas su kauke nebetrikdo. Pirmadienį parašytas lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbas – rašinys. Į jį sudėtos per mokyklinius metus gautos žinios ir gyvenimiška patirtis, trečiadienį laikytas biologijos egzaminas, o paskui – kiti pasirinktieji.
Temos – palankios mokiniams
Pirmadienį 17 207 abiturientai laikė pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, o mokyklinį – 9 352. Šiuo metu jau taisomi mokyklinio egzamino rašiniai. Temas šiek tiek pakomentuoti paprašėme Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją metodininkę Doną Jaugienę. Pasak jos, šiemetinės egzamino temos palankios mokiniams, konkrečios, aiškiai suformuluotos, rašantieji galėjo jas atskleisti nesiblaškydami. Pavyzdžiui, visai nesudėtinga mokyklinio egzamino samprotavimo tema apie laimę (Kas žmogui suteikia laimę? Rekomenduojami pasirinkti autoriai Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas.) Daug kalbėta mokykloje apie vertybes, diskutuota, kas suteikia laimę. Pakankamai laisvės argumentuoti individualų požiūrį, atsirinkti tinkamus kūrinius. Antroji samprotavimo tema, mokytojos teigimu, šiek tiek sudėtingesnė (Ar literatūra padeda žmonėms suprasti save ir pasaulį? Rekomenduojami autoriai Vincas Mykolaitis-Putinas, Justinas Marcinkevičius). Čia nurodomos dvi kryptys, du keliai. Mokiniams, ypač pasirinkusiems mokyklinė egzaminą, geriausia, kai yra vienas aiškus kelias. Mokytoja pozityviai vertina ir literatūrines mokyklinio rašinio temas. Labai aktuali, šiuolaikiška pirmoji tema: „Santykis su kitokiu žmogumi literatūroje. Rekomenduojami pasirinkti autoriai Vincas Krėvė, Jurgis Savickis“. Aptarinėdami literatūrą mokomės gyvenimo, viena iš vertybių, kurią nuolat skatiname, yra santykis su kitaip mąstančiu, kitaip atrodančiu žmogumi. Šiuo metu visuomenėje daug diskutuojama apie tai. Antroji tema, pasak mokytojos, taip pat mokiniams ne nauja (Kaltė ir atgaila literatūroje. Rekomenduojami autoriai Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris). XXI a. žmogus turi mokėti savo kaltę suprasti, pripažinti ir atgailauti. Daug kartų apie tai mokykloje kalbėta, apmąstyta. Pasiūlyti labai tinkami autoriai.
Valstybinio egzamino temos taip pat šokiruoti, išgąsdinti negalėjo. Gal kiek sudėtingesnė, mokytojos požiūriu, pirmoji samprotavimo tema – „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ (rekomenduojami autoriai Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas). Bet abiturientai jau pakankamai subrendę ir gali argumentuotai pagrįsti viešumo problemas, samprotauti, kokį įvaizdį norime pateikti visuomenei ir pan. Svarbu nesiblaškyti, apsibrėžti kryptį. Kitos temos atitinka mokinių išprusimo lygį, nemažai mokykloje gvildentos. Antroji samprotavimo rašinio užduotis „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai Balys Sruoga, Bronius Krivickas) tikrai mokiniams ne nauja. Šia galėtų prisiminti ir A. Kamiu „Svetimas“, ir dabartinę situaciją.
Viešojoje erdvėje diskusijų sukėlė literatūrinio rašinio temos bei rekomenduojami autoriai. 1. Tėvo vaizdinys literatūroje. Rekomenduojami pasirinkti autoriai Kristijonas Donelaitis, Antanas Škėma. 2. Kasdienybės vaizdavimas literatūroje. Rekomenduojami autoriai Marius Katiliškis, Judita Vaičiūnaitė. Mokytoja D. Jaugienė laikraščiui teigė, kad temų formuluotės labai aiškios, neturėjo mokinių trikdyti.
D. Jaugienė, vadovaudama mokyklinio rašinio vertinimo komisijai jau spėjo pastebėti, kad rašiniuose moksleiviai gražiai dėsto mintis, tačiau silpnoji sritis yra raštingumas. Gal kenkia technologijos, greitasis rašymas telefonu, kad nemažai daliai abiturientų, pasirinkusių mokyklinį egzaminą, trūksta raštingumo įgūdžių.
Klausimai dėl mokyklinio egzamino
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dėl to mokiniai gali rinktis mokyklinė ar valstybinį. Paprastai mokyklinį egzaminą renkasi tie, kas neplanuoja studijuoti aukštojoje mokykloje, o ir su literatūra nelabai draugauja. Deja, iki šiol neretai pasitaikydavo, kad mokyklinio rašinio formuluotės ar rekomenduojami autoriai būdavo sunkiai įkandami vidutiniokui. Šiemet šiuo požiūriu padėtis gerokai malonesnė. Tačiau kai kuriuos mokytojus, ypaš profesinio rengimo centruose dirbančius, neramina gana griežta nuostata dėl tekstų apimties. Net jeigu rašinio struktūra gera, už tai, kad darbas per trumpas, atimama gan daug taškų. Ar tikrai lakoniškumas yra tik trūkumas būsimam statybininkui ar elektrikui?
Neseniai savo įmonėlę atidaręs šiaulietis Andrius prisiminė savo liūdną patirtį, kai dėl per trumpo rašinio egzaminą teko perlaikyti. Sakė esąs mažakalbis, mintis dėsto glaustai. Dėl to lakoniškumo ir nukentėjo, nors argumentuodamas pasirėmė autoriumi, tačiau tekste buvo perpus mažiau nei 400 žodžių, dėl to vertintas tik turinys, už visa kita gavo nulius. Jo nuomone, žmogui, neplanuojančiam siekti aukštojo mokslo, vertinimo normos galėtų būti palankesnės. Šiemet egzaminą laikė jo sesuo, vaikinas tikisi, kad ji iškalbingesnė, parašys sėkmingiau.
Pagrindinė egzaminų sesija vyksta birželio 7 – liepos 2 dienomis. Birželio 9 d. biologijos egzaminą laikė 6 490 kandidatų. Egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki liepos 23 d. Brandos atestatui gauti reikės dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieno laisvai pasirenkamo dalyko ar atlikti brandos darbą. Norintieji stoti į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose, turi rinktis matematikos valstybinį brandos egzaminą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
