Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui karantiną visoje šalyje pratęsti iki balandžio 30 dienos.
Taip pat pritarta, kad iki balandžio 5-osios būtų ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
Judėjimas būtų leidžiamas didžiųjų miestų ir jų žiedinėse savivaldybėse. Kitaip tariant, judėti būtų galima iš Alytaus miesto į Alytaus rajoną, iš Kauno miesto į Kauno rajoną, iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną, iš Panevėžio miesto į Panevėžio rajoną, iš Šiaulių miesto į Šiaulių rajoną, iš Klaipėdos miesto į Klaipėdos rajoną.
Prašoma gyventojų supratingumo
Vyriausybei priėmus sprendimą pratęsti karantiną ir beveik dviem savaitėms grąžinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į žmones prašydama per Velykas likti namuose ir taip padėti kovoti su koronavirusu. Anot jos, svarbu, kad judėjimas šalyje sumažėtų, nes šiuo metu jis jau yra pasiekęs praėjusių metų rudens lygį. Ji taip pat ragino gyventojus tiek patiems eiti skiepytis, jei priklauso skiepijamoms grupėms, tiek paraginti tai daryti savo artimuosius, nes tik vakcinavimas gali padėti greičiau iškopti iš sudėtingos situacijos.
Vyriausybė kol kas neplanuoja uždaryti veiklų, tačiau svarstoma apie papildomus saugumo reikalavimus parduotuvėms. Dėl papildomų saugumo reikalavimų prekybos vietoms su ekspertų taryba bus tariamasi pirmadienį.
Primintina, kad sugriežtinimų imtasi įvertinus tai, kad Lietuvoje buvo nustatyta Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina, be to, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) epidemiologai pastebi, kad sergamumo rodikliai savivaldybėse primena praėjusių metų rudenį, kai šalyje stebėta antrosios epidemijos bangos pradžia. Pernai spalį du trečdaliai Lietuvos savivaldybių fiksavo didėjanti naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių. Tokia pat atvejų dinamika buvo užfiksuota ir praėjusią savaitę. Daugeliui Europos Sąjungos šalių susidūrus su didėjančiu sergamumu ir kai kurioms grįžtant prie griežto karantino, Lietuvoje stebimos tendencijos taip pat kelia nerimą. Pasak epidemiologų, didžiausią poveikį augančiam sergamumui daro šiuo metu visoje Lietuvoje plintančios pavojingos koronaviruso atmainos.
Epidemiologai yra susirūpinę
Viruso genomo sekoskaitos tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižyminti britiškoji koronaviruso atmaina. Tiriant atsitiktinius mėginius, šiai atmainai būdingas S geno trūkumas nustatomas 70-80 proc. atvejų.
Specialių priemonių sustabdyti atmainų plitimui nėra, todėl epidemiologai ragina visų savivaldybių gyventojus griežtai laikytis jau taikomų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių, mažinti judėjimą ir socialinius kontaktus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos, vėdinti patalpas ir pan. Itin svarbu, kad asmenys, jaučiantis ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus, nevyktų į darbą ar kitas viešas vietas, o liktų namie ir registruotųsi koronaviruso tyrimų atlikimui. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sąlytį su sergančiais turėjusių asmenų nustatymui ir izoliavimui, taip pat gyventojų profilaktiniam testavimui.
Statistikos departamento kovo 26 d. duomenimis, per parą šalyje nustatyta 816 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 297 atvejus. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 212 676 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 196 504 asmenys, deklaruota – 153 211 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 8 424 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 717. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3 529 žmonės.
