Avarinės tarnybos kas mėnesį sulaukia daugybės pranešimų dėl susidėvėjusių vamzdžių užsikimšimo ar trūkimų. Ne gana to, žmonės ne ką mažiau baiminasi vagysčių ir gaisro keliamo pavojus.

Nelaimės pridaro daug žalos
Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas, sako, kad gyventojų nerimas dėl namų turto vagysčių ir gaisro yra suprantamas – šios nelaimės gali padaryti labai didelės žalos, tačiau kita vertus, jos įvyksta palyginti retai. Iš tiesų didžiąją dalį žalų namų turtui sukelia techniniai gedimai ir patys namų gyventojai.

„Ši tendencija dar labiau išryškėjo per pandemijos metus, kai daugelis gyventojų buvo priversti praleisti kur kas daugiau laiko namuose, ir ne vienam savo namus teko pritaikyti ir mokymosi, ir biuro, ir sporto bei laisvalaikio poreikiams“, – teigia P. Ladziato.

Tai, kad visi šeimos nariai ėmė daugiau laiko leisti namuose, gerokai padidino namų turtui padarytos žalos atvejų skaičių. Banko duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, pernai buvo užfiksuota 24 proc. daugiau žalų įvairiems namų įrenginiams, tokiems kaip televizorius ar kompiuteris − tai sudarė pusę visų fiksuotų būsto draudimo žalų.

Kitos iš dažniausiai praėjusiais metai pasikartojančių žalų buvo įvairios vandens sukeltos žalos, pavyzdžiui, potvynių, lietaus, trūkusių vamzdžių, sugedusios nuotekų sistemos. Tokios žalos sudaro apie trečdalį visų banko registruotų žalų. Tuo metu dėl vagysčių ar gaisro patirtų žalų atvejų skaičius praėjusiais metais iš esmės nepakito.  

„Paradoksalu, kad prieš metus tik 6 proc. respondentų įžvelgė, kad pagrindinę grėsmę jų turtui galėtų kelti jų šeimos nariai. Suprantama, kad namiškių sukelta žala savo mastu greičiausiai neprilygs vagystės ar gaisro metu patirtai žalai. Nepaisant to, užtenka vieno neatsargaus judesio, kad bent kelis šimtus eurų kainuojantis buities prietaisas būtų nepataisomai sugadintas“, – perspėja specialistas.

Sugadintų buitinių ar namų apyvokos prietaisų žala gyventojams atneša neplanuoto finansinio streso. Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad bent 40 proc. šalies gyventojų negalėtų iš savo einamųjų pajamų ar santaupų padengti netikėtai atsiradusių 300 eurų išlaidų remontui ar naujo prietaiso įsigijimui.

„Tai rodo, kad ta „naminė“ rizika nėra tokia jau nereikšminga ir lengvai išsprendžiama, todėl gyventojai pernai buvo linkę dar dažniau drausti savo turtą. Kaip rodo banko duomenys, gyventojai per praėjusius metus turto draudimui skyrė 8 proc. didesnę sumą, 6 proc. išaugo ir automobilio savanoriško kasko draudimui skiriama suma“, – informuoja P. Ladziato.

Didžiausia problema – susidėvėję vamzdžiai
Tai, kad šlapias durų kilimėlis, per sieną varvantis ar net iš rozetės srūvantis vanduo – lietuviams nesvetimos problemos įrodo ir Lietuvoje daugiabučius administruojančios bendrovės „Mano būstas“ avarinės tarnybos pateikti duomenys. Pasirodo, kas mėnesį sulaukiama beveik tūkstančio pranešimų dėl susidėvėjusių vamzdžių užsikimšimo ar trūkimų. Deja, ne visi gyventojai laiku pastebi galimus pavojus ir kreipiasi tik tada, kai įvyksta vandentiekio avarija – bendrovė praėjusiais metais užfiksavo 1 024 būsto užliejimus.

Anot bendrovės atstovo Pauliaus Ugianskio, vandentiekio vamzdynų avarijos – dažnas reiškinys senos statybos daugiabučiuose, tačiau augant nekilnojamojo turto pardavimams, vis dažniau išlenda statybų brokas, tad būsto užliejimų pasitaiko ir naujos statybos namuose.

„Dažniausiai senos statybos daugiabučiuose dėl būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Ypač opi problema Lietuvoje yra užkalkėję vamzdžiai“, – tvirtina P. Ugianskis.

„Skatiname gyventojus atkreipti dėmesį į namuose atvirai matomus vamzdžius, ar jie nėra sutrūkinėję, ar naudojantis santechnika, lengvai nubėga vanduo – užsikimšę vamzdžiai taip pat gali pridaryti nemalonumų“, – komentuoja bendrovės atstovas.

Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai būsto užliejimai įvyksta, kai gyventojų nėra namuose, todėl patariama prieš ilgesnes išvykas sustabdyti vandens tiekimą visiems prietaisams ir įrenginiams. Taip pat reguliariai tikrinti sanitariniuose mazguose naudojamas lanksčiąsias žarneles, kurių susidėvėjimas ar pažeidimai neretai tampa užliejimų priežastimi.

Atvejų nežymiai daugėja
Praėjusiais metais draudimo bendrovė BTA sulaukė per tūkstančio kreipimosi dėl vandens sukeltų žalų. Didžioji dalis jų – gyvenamojo būsto užliejimai. Tai 8 proc. daugiau nei ankstesniais metais: 2020 m. tokių atvejų fiksuota 1 022, 2019 m. – 943. Augantį tokių žalų skaičių iš dalies lėmė ir didėjanti BTA gyventojų turto draudimo dalis rinkoje.
Būsto užliejimai nėra skirstomi į pirminius ir pakartotinius, tačiau draudimo specialistai pripažįsta, kad pasikartojančių atvejų pasitaiko.

„Dažniausiai taip nutinka, kai problema nėra iš esmės išsprendžiama. Netvarkomi santechnikos gedimai, pakeičiamas leidžiantis kranas, žarna ar kita dalis, nors ir akivaizdu, kad šiuos darbus atlikus, problema dar kartosis. Vienos dalys keičiamos, o kitos lieka tos pačios“, – komentuoja draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Būsto užliejimas sukelia nepatogumų, o padarinių šalinimas daug kainuoja. Pavyzdžiui, trūkus vamzdžiams nukenčia ne tik žemiau gyvenantys kaimynai, bet ir pats buto savininkas. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas

Štai 2020 m. dėl užlietų būstų draudimo bendrovė gyventojams išmokėjo beveik 659 tūkst. eurų, vidutinė žala siekė beveik 643 eurus. Didžiausią draudimo išmoką – net 8 800 eurų – gavo Molėtų r. sav. gyventojas, kurio būste dėl antrame aukšte trūkusio vamzdžio buvo užlietas visas pirmas aukštas.

Tačiau tai nepralenkia 2019 m. išmokos rekordo, kai Pagėgių gyventojui buvo skirta beveik 17 tūkst. eurų – tiek buvo įvertinta žala, kai dėl trūkusio vamzdžio buvo sugadintas būsto grindų šildymas.

„Pastebėjus buto užliejimą, pirmiausia būtina kiek įmanoma sumažinti žalą – stabdyti vandens tekėjimą, aplankyti kaimynus ir išsiaiškinti, kiek padaryta žalos. Svarbu apie įvykį pranešti namą administruojančiai bendrovei, taip pat draudimo bendrovei, jei būstas yra apdraustas“, – pataria A. Žiukelis. Apliejus kaimynus, draudimas žalą jiems atlygins tik tuo atveju, jei bus apdrausta jūsų civilinė atsakomybė.

A. Žiukelio teigimu dėl būsto užliejimo kreipiamasi vis dažniau.
BTA nuotr.