Lietuvos mokiniams itin prastai sekasi tikslieji mokslai. Tai liudija prasti matematikos egzaminų rezultatai, mažas chemijos, fizikos, informatikos egzaminus laikančiųjų skaičius. Tai ženklas, kad švietimo sistemoje yra didelė spraga, kurią svarbu kuo skubiau užlopyti.

Mokinių žinios prastėja
Nuo trečiadienio visoms mokykloms perėjus prie nuotolinio mokymo, baiminamasi, kad mokinių žinios tik dar labiau suprastės. Kaip vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Vilniaus universiteto mokslininkai yra nustatę, kad nuotolinis mokymas tinka tik pusei mokinių, o kitai pusei – netinka.

„Suprantu, kad daliai mokytojų, tėvų atrodo, kad bent vyresnio amžiaus jaunuoliams nuotolinis mokymas visai parankus, aišku, galbūt jis ir yra patogus, bet rezultatai dažnai būna nuviliantys. Ypač, kiek pastebėjome, nuotolinis mokymas netinka kalbant apie profesijos mokymą tiek profesinėse mokyklose, tiek kolegijose, tiek universitetuose“, – sakė G. Sarafinas.

Anot jo, nuotoliniu būdu neįmanoma išmokyti virinti, virti, masažuoti, tinkuoti, lygiai taip pat kaip neįmanoma išmokyti gydytojo, inžinieriaus, miškininko darbo paslapčių: „Matome, kad tai yra didžiulis trukdis šiais metais. Bendraujant su įvairių švietimo institucijų direktoriais, rektoriais, dėstytojais, matyti jų nerimas, įtampa, kad šiais mokslo metais gali šlubuoti daugybės profesijų atstovų parengimas. Iš tiesų pastarieji 10 mėnesių Lietuvos švietimui yra didelis iššūkis. Akyse matyti, kaip švietimas regresuoja, kaip formuojasi spragos ir jos turės padarinių ne vienerius metus.“

Neišmoksta net pagrindų
Tam, kad jau dabar būtų imamasi atitinkamų pokyčių, kiekvienais metais atskleidžiamos įvairių švietimo įstaigų stipriosios ir silpnosios pusės. Vis dėlto tai iki šiol nedavė taip trokštamų rezultatų.

„Tenka pastebėti, kai pasirodo reitingai ir paskelbiame stipriąsias mokyklas, jos džiaugiasi, o kai silpnąsias – natūralu jos pyksta, liūdi. Apskritai, reitingai sukelia didelį rezonansą, tik mums keista, kad skirtingų faktų ir reitingų pristatymas žurnale būna aptarinėjamas ilgiau nei pačių švietimo bėdų ir problemų analizė“, – paradoksą atskleidė G. Sarafinas.

Tam, kad ir šiemet visi padarytų atitinkamas išvadas, žurnalas „Reitingai“ pateikė naujausius mokinių mokymosi rezultatų duomenis. Įdomu tai, kad nors matematika šiaip jau nėra „paukščių“ kalba ir net 95 proc. mokinių galėtų išmokti bent jau šio dalyko pagrindų, lietuviams vis tiek nepavyksta to padaryti.

Pasirodo, kad matematikos pavyksta Lietuvoje išmokyti tik apie tris tūkstančius jaunuolių iš 24 tūkstančių. Štai, pavyzdžiui, 2019 m. Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazijoje matematiką laikė 75 dvyliktokai ir net 38 iš jų neišlaikė. Arba Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje matematikos egzaminą laikė 46 abiturientai, iš jų išlaikė tik 20 ir tie patys labai prastai. Jų įvertinimai siekė 16-25 balus iš šimto.

„Reikėtų rėkti iš nevilties, nes tai yra žmonės, šeimos, jų gyvenimai, ateitis. Kaip matyti iš pavyzdžių, tai ne kaimo mokyklos, dauguma vaikų gyvena tikrai ne vargingose šeimose.

Man tikrai dėl šių vaikų skauda, dėl sugriauto tūkstančio jaunuolių ateities“, – komentavo G. Sarafinas.

Niekaip neatsispiria nuo dugno
Neramina ir tai, kad 2020 m. vasarą matematikos brandos egzamino neišlaikė beveik trečdalis laikiusiųjų. Tai reiškia, kad Lietuvos moksleiviai tragiškai nemoka matematikos ir jau reikėtų kažkaip stengtis pakilti iš dugno.

„Maniau, kad po viso šito švietimo institucijos suvienys savo pajėgas, sistemoje įvyks lūžis, pagaliau atsispirsime nuo dugno, bet nieko panašaus iki šiol neįvyko. Tik visiška tyla, taip galime įvertinti reakciją į tai, kad tūkstančio vaikų neišmokome matematikos pagrindų“, – apgailestavo redaktorius.

Anot jo, Lietuvoje daug mokinių neišmoksta pakankamai ne tik matematikos, bet ir fizikos, chemijos, informatikos, bet tai nematyti, nes šiuos egzaminus renkasi laikyti vos keli tūkstančiai jaunuolių.

„Šių dalykų egzaminus laiko tie jaunuoliai, kurie tuos dalykus mėgsta ir noriai mokosi. Išlaiko gana gerai ir atrodo, kad viskas puiku, bet mes nematome kitų keliolikos tūkstančių, kurie nei mokosi, nei laiko. Pasišnekėjus su kolegijų direktoriais, universitetų rektoriais, akivaizdžiai matyti, kad didžioji dalis jaunuolių šiose disciplinose „skęsta“, neturi pagrindų“, – teigė G. Sarafinas.

Labai gali būti, kad ir šių metų vasarą proveržio šiose srityse nebus matyti, vis dėlto redaktorius išreiškė viltį, kad galbūt bent jau naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė taps tuo žadintuvu, kuris iš snaudulio pažadins visą švietimo sistemą.

Esama ir išimčių
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pridūrė, kad skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais daugiausiai – net 70 abiturientų – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje.

Ji pabrėžė, kad matematikos egzamino neišlaikė ir vadinamųjų matematinių mokyklų abiturientai. J. Kučinskaitė linkusi manyti, kad tai lėmė nuotolinis mokymas, tiksliau tai, kad dalis mokytojų neprisitaikė prie pakitusio mokymo būdo ir siųsdavo tik užduotis TAMO dienyne: „Dabar galiojančios bendrojo ugdymo programos buvo paleistos be bandymų, tad ilgainiui pamatėme mokymosi spragas.“

Vis dėlto smagu pranešti, kad yra ir mokyklų, kurios, nepaisant nieko, ugdo itin stiprius mokinius. Tai rodo ir egzaminų, ir tarptautinių olimpiadų rezultatai. J. Kučinskaitė išskyrė šias mokyklas ir jų mokytojus: KTU gimnaziją, Vilniaus licėjų, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją.

Kaip stiprias mokyklas ji išvardijo ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, Klaipėdos Simono Dacho progimnaziją, Kauno rajono Babtų gimnaziją, Palangos Senąją gimnaziją, Kretingos pranciškonų gimnaziją, Kauno jėzuitų, Mažeikių „Gabijos“, Vilniaus jėzuitų gimnazijas, Klaipėdos licėjų.

„Tikrai turime nuostabių mokytojų, nuostabių mokyklų, kurioms netrukdo jokios aplinkybės dirbti. Čia kaip tame posakyje apie prastą ir gerą šokėją. Yra mokytojų, kurie, kad ir kas būtų, išveda savo vaikus į priekį“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Anot jos, šias mokyklas galima laikyti Lietuvos aukso fondu.

Šiauliečiai stipriausi chemijoje
Tam, kad būtų aiškiau, žurnalo leidėjai surikiavo mokyklas, kurių abiturientai geriausiai laikė įvairių dalykų egzaminus šiemet, ir pagal tai padarė išvadą, kad šiose mokyklose vaikai geriausiai išmokomi tų dalykų.

Matematikos geriausiai išmoko: KTU gimnazija; Vilniaus licėjus; Klaipėdos licėjus; Vilniaus jėzuitų gimnazija; Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko: Ukmergės r. Želvos gimnazija; Vilniaus Žirmūnų gimnazija; Klaipėdos licėjus; Kauno jėzuitų gimnazija; LSMU gimnazija.

Istorijos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus; Klaipėdos licėjus; KTU gimnazija; Vilniaus Žirmūnų gimnazija; Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Biologijos geriausiai išmoko: Klaipėdos licėjus; Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazija; KTU gimnazija; Vilniaus licėjus; Vilniaus jėzuitų gimnazija.

IT geriausiai išmoko: Vilniaus jėzuitų gimnazija; Klaipėdos licėjus; KTU gimnazija; LSMU gimnazija; Telšių V. Borisevičiaus gimnazija.

Chemijos geriausiai išmoko: Vilniaus Žvėryno gimnazija; Prienų „Žiburio“ gimnazija; Šiaulių J. Janonio gimnazija; Vilniaus licėjus; Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus; KTU gimnazija; Vilniaus jėzuitų gimnazija; Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija; Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Anglų kalbos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus; Klaipėdos licėjus; Kauno technologijos universiteto gimnazija; Vilniaus jėzuitų gimnazija; Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.

Geografijos geriausiai išmoko: Kauno jėzuitų gimnazija; KTU gimnazija; Kėdainių šviesioji gimnazija; Vilniaus licėjus; Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.