Įsiminė pandemijos pradžioje per televiziją matytas reportažas: garbaus amžiaus moteris, išgirdusi, kaip taisyklingai plauti rankas, piktinosi: „Nesąmonė! Kiek man vanduo kainuos...“ Buvome įpratę, kyštelti pirštus po vandens srovele ir jautėmės švarūs.

Tiesa, darželiuose vaikai  mokomi taisyklingai rankas plauti, tačiau atėjus į mokyklą tie įgūdžiai pertraukos grūstyje išgaruodavo – o ir muilo ar popierinių rankšluosčių prie prausyklos tik komisijoms pasirodžius atsirasdavo…

Švarios rankos: apsauga nuo aštuonių iš dešimties ligų
COVID-19 įsisukus darėmės atidesni. Mokėmės atidžiau plauti rankas vos įžengę pro namų duris, į šaldytuvus ir spinteles nebekrovėme vaisių ar pakuočių, prieš tai jų nenuplovę.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų, ypač lengvai užkratas gali patekti į žmogaus organizmą nešvariomis rankomis liečiant akis, nosį ir kitas gleivines. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas su muilu trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę, penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis, ir yra vienas efektyviausių bei pigiausių būdų apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19.
Tačiau JAV Mičigano valstijos universiteto vykdytas tyrimas atskleidė, kad 95 procentai žmonių nemoka tinkamai nusiplauti rankų net pasinaudoję tualetu.

Lietuvoje rugsėjo mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, atskleidė, kad pandemija mūsų higienos bei ligų prevencijos įpročius šiek tiek į gerąją pusę pakeitė – kur kas dažniau rankas plauna beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių. Nemaža dalis žmonių pandemijos metu įprato vieni nuo kitų laikytis didesniu atstumu parduotuvėse, viešajame transporte bei kitose susibūrimo vietose – taip elgiasi 40 proc. respondentų.

Specialistai sako, kad svarbu šių išsiugdytų įpročių laikytis ir toliau, ypač šiuo metu, kai paskelbtas karantinas ir susirgimų skaičius Lietuvoje kasdien didėja kone geometrine progresija.

Didžiausi Lietuvos gyventojų įpročių pokyčiai susiję su rankų higiena – kruopštesniu jų plovimu ir dezinfekavimu. 39 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė dažniau valantys rankas dezinfekciniu skysčiu, o trečdalis (33 proc.) – kur kas ilgiau ir kruopščiau jas plaunantys.

Kruopščiau rankas pradėjo plauti senjorai (38 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (34 proc.). Pastarieji kartu su namų šeimininkėmis taip pat dažniau naudojasi rankų dezinfekciniu skysčiu (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Neliečiantys veido neplautomis rankomis dažniausiai nurodė techniniai darbuotojai ir darbininkai – 30 proc.

Tyrimą užsakiusio vaistinių tinklo atstovės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, kasdien vis prastėjant situacijai mūsų šalyje pirmosios viruso bangos metu išsiugdyti rankų higienos įpročiai labai svarbūs: „Tinkama rankų higiena yra viena geriausių prevencijos priemonių nuo įvairių virusų – tiek COVID-19, tiek kasmet pasitaikančių sezoninių. Efektyviam rankų plovimui būtina skirti maždaug minutę ir plauti jas itin kruopščiai, nes ligų sukėlėjai slepiasi tokiose vietose, kaip tarpupirščiai, panagės, sritys aplink nagus“.

Labiausiai pasikeitė moterų ir jaunimo įpročiai
Pandemija parodė, kad moterys labiau įsiklausė į rekomendacijas pakeisti higienos įpročius. Jos  dažniau bei ilgiau plauna rankas ir laikosi didesnių atstumų, ir dažniau valo paviršius bei vėdina patalpas negu vyrai. Didžiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų išryškėja kalbant apie įprotį neplautomis rankomis neliesti veido. To nedaryti pandemijos metu įpratusios teigia 28 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Labiausiai pasikeitė 26–35 m. amžiaus gyventojų įpročiai. Šios amžiaus grupės atstovai labiau už kitus įprato dažniau plauti rankas ir valyti jas dezinfekciniu skysčiu, laikytis atstumo nuo kitų žmonių, dažniau valyti paviršius namuose ir darbo vietoje, neliesti veido neplautomis rankomis.

Antrojoje vietoje liko vyriausi, 56 ir daugiau metų gyventojai. Jie pradėjo ilgiau ir kruopščiau plauti rankas, dažniau vėdinti patalpas ir ėmė daugiau dėmesio skirti savo fiziniam aktyvumui. Jauniausia amžiaus grupė, 18–25 m., labiausiai iš visų apklaustųjų įprato kosėti ir čiaudėti į alkūnę ar prisidengus servetėle. Mažiausią įtaką COVID-19 padarė vidutinio, 36–55 m. amžiaus šalies gyventojų higienos įpročiams, o tarp 36–45 m. amžiaus gyventojų buvo daugiausiai atsakiusių, kad jų įpročiai apskritai nesikeitė – taip teigė 23 proc.

Prevencijos rekomendacijas ignoruoja kas penktas gyventojas?
„Patikimiausias būdas suvaldyti koronavirusą, be abejo, yra skiepai. Tačiau jų belaukiant būtina laikytis kitų veiksmingų prevencinių priemonių – kasdienės rankų higienos, saugių atstumų, dėvėti apsaugines veido kaukes. Matome, kad mūsų šalies gyventojai ganėtinai gerai tai įsisąmonino, –  pabrėžė vaistininkė K. Šnirpūnienė. – Džiugina tai, kad teigiami higienos įpročiai ganėtinai tolygiai formuojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse gyvenančių žmonių.“

Įdomu, kad pastarieji labiau už gyvenančius didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose įprato viešose vietose laikytis didesnio atstumo nuo kitų asmenų – iš gyvenančių kaime tokių yra 45 proc., didmiesčiuose 39 proc. ir kituose miestuose 36 proc.

Vis dėlto 21 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad COVID-19 jų higienos ir ligų prevencijos įpročių niekaip nepakeitė. Pasak vaistininkės, galima daryti dvi išvadas: arba šie jų įpročiai ir anksčiau buvo pakankami, arba kas penktas mūsų visuomenės narys tiesiog ignoruoja sveikatos specialistų patarimus, o tai ypač pavojinga dabar, kai kasdien nustatoma po kelis šimtus naujų koronaviruso atvejų ir šis skaičius vis auga.

Kiek kainuoja COVID-19 gydymas
Apsisaugojimo priemonės eiliniam žmogui kainuoja išties nedaug, net žinant, kad prasidėjus pandemijai veido kaukių ir respiratorių, pirštinių  kainos šoktelėjo dešimteriopai.

Redakcija pasidomėjo, kiek maždaug kainuoja COVID-19 pacientų gydymas ligoninėse. Pamatę skaičius turėtų suklusti net aršiausi viruso neigėjai, kurie aršiai  priešinasi karantino ribojimams, aiškina, kad kaukės dėvėjimas pažeidžia jų teises ir laisves.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) paslaugų stebėsenos skyriaus vedėja Vilma Uždavinienė paaiškino, kad už COVID-19 liga sergančiųjų stacionare gydymą, kai buvo taikyta ilgalaikė – daugiau nei 4 paras trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 9 700 eurų (priklausomai nuo atvejo sudėtingumo, kaina svyravo nuo 5 000 iki 33 000 eurų). Jei dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta trumpiau, už gydymą buvo vidutiniškai sumokėta 5 000 eurų (nuo 2 600 iki 8 500 eurų).

VLK turimi duomenys rodo, kad už COVID-19 liga sergančiųjų stacionarinį gydymą, kai buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija – gydymo metodas, naudojamas ypač sunkiems ligoniams, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 66 500 eurų (svyravimai nuo 26 000 iki 134 000 eurų).

Pasak V. Uždavinienės, vidutinė koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina 1 960 eurų. Daugiausia Lietuvoje kainavęs COVID-19 paciento gydymas mokesčių mokėtojams atsiėjo 130 000 eurų. Šiam ligoniui taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.

Norintiems paskaičiuoti, primename, kad lapkričio 10 d. Nacionalinio sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šalies ligoninėse gydoma 846 asmenys, iš jų 354 taikoma deguonies terapija, 75 gydomi intensyvios reanimacijos skyriuose, 47 ventiliuojami.

Į skaičių lenteles nesurašysi tų išgyvenimų, kančių, praradimų, kurias patiria sergantieji ar jų artimieji. Kai kvailiname ir kitokiais epitetais apdovanojame tuos, kurie drausmingai laikosi visų karantino taisyklių, kai dūsaujame, kad praradome laisvę paūžti linksmame  vakarėlyje, pagalvokime, kokia gali būti neprotingos drąsos kaina.