Koronavirusas kitas ligas nustūmė į šalį, tačiau tai nereiškia, kad jos dingo. Priešingai – jaučiama emocinė įtampa, depresinė nuotaika, nežinomybė dėl ateities, darbo netekimas ir kitos su pandemija susijusios priežastys gali paskatinti naujų ligų atsiradimą. Net neabejojama, kad po karantino padaugės ir kenčiančių nuo alkoholizmo, narkotikų bei kitų priklausomybės ligų.

Renkasi lengviausią kelią
„Iššūkiai, kuriuos sukėlė pandemija, tikrai atsilieps ir priklausomybių temai. Be jokios abejonės, daliai žmonių, ypač tiems, kurie jaučia netikrumą dėl savo darbo, ateities, tai taps pretekstu griebtis nepamirštų nerimo, atsipalaidavimo būdų. Pamatysime nemažą skaičių pacientų, kuriems teks ieškoti pagalbos dėl priklausomybių“, – vykusioje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Priklausomybių gydymas Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir perspektyvos“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras profesorius A. Veryga.

Kalbėdamas apie situaciją apskritai, ministras akcentavo, kad šiuo metu viena labiausiai naudojamų psichoaktyvių medžiagų, kuri dažniausiai ir sukelia priklausomybę, yra alkoholiniai gėrimai.

Anot jo, ne vienerius metus Lietuva buvo tarp pirmaujančių valstybių pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą, tačiau per pastaruosius keletą metų stebimos į gera besikeičiančios tendencijos.

„Ir vėlgi jos neatsirado iš niekur. Reikėjo sudėtingų sprendimų, kurie visuomenėje sulaukė kontroversiškų vertinimų ir didelių prieštaravimų. Dabar kalbama apie tai, kad kai kuriuos sprendimus galbūt reikėtų atšaukti, naikinti, bet aš manau, kad skaičiai kalba patys už save. Pastarųjų metų dinamika, įgyvendinus ne vieną priemonę, yra įspūdinga, kritimai beveik po vieną litrą ar net daugiau absoliutaus alkoholio vienam vyresniam negu 15 metų amžiaus gyventojui yra tikrai gera tendencija“, – akcentavo A. Veryga.

Deja, bet ši problema Lietuvoje dar nėra visiškai išspręsta. Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) duomenimis, išliekame tarp valstybių, kuriose tiek alkoholinių priklausomybių, tiek ligų arba mirčių, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu, skaičiai yra dideli. Šiuo atžvilgiu dar turi ką veikti ne tik priklausomybės ligų specialistai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai. Pasirodo, visuomenei dar reikia aiškinti apie įvairius alkoholio vartojimo vėžinius, kancerogeninius poveikius, nes dažnai žalingą vartojimą žmonės sieja tik su priklausomybėmis ar kepenų ciroze.

Tiki įvairiais mitais
Kita pagal populiarumą psichoaktyvi medžiaga yra tabakas. Vertinant Lietuvos moksleivių rūkymo įpročių tendencijas, matyti, kad vaikų, bandžiusių rūkyti skaičius yra mažėjantis, tačiau nedžiugina tai, kad jaunuoliai vis dažniau bando rūkyti kanapes ar elektronines cigaretes.

„Tai reiškia, kad ši sritis persitvarko ir artimiausiu metu neketina lengvai užleisti pozicijų. Matome, kad jaunimas greitai pasigauna naujausias technologijas, jiems įdomūs nauji, nepatirti dalykai. Todėl tai bus pakankamai rimtas iššūkis tiek politikams, tiek specialistams ateityje“, – išskyrė sveikatos apsaugos ministras.

Tam tikros įtakos jaunuolių elgesiui turi ir tėvų pavyzdys. Pastebima, kad vis dar yra tokių, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas savo vaikų akivaizdoje ir to nesąmoningai moko savo atžalas.

„Tėvų pavyzdys vaikams formuojant tam tikras nuostatas yra labai reikšmingas, ne viena apklausa tai akivaizdžiai demonstruoja ir Lietuvoje“, – pabrėžė A. Veryga.

Dar viena problema yra ta, kad tam tikra visuomenės dalis vartojančius psichoaktyvias medžiagas labiau laiko nusikaltėliais nei ligoniais. Ministras darė prielaidą, kad galbūt žmonėms trūksta žinių, suvokimo, kas yra priklausomybės liga, ir dėl tokio visuomenės požiūrio turintys priklausomybę dar labiau nukenčia, nes pastarieji, bijodami likti nesuprasti, gėdijasi kreiptis pagalbos.

Baisiausia, kad ir tėvai problemas, susijusias su vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, dažniausiai bando išspręsti patys ir nesikreipia į specialistus, teikiančius specializuotą pagalbą, kas vėlgi yra susiję su tam tikromis stigmomis, išlikusiomis visuomenėje.

Dar vienas iš keistų mitų, susijusių su pagalba pacientams ir tam tikru nusiteikimu yra įsivaizdavimas, kad tik sergantys priklausomybės liga yra beviltiški, nuolat atkrentantys ligoniai.

Vis dėlto tiesa yra ta, kad ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis (I tipo cukriniu diabetu, hipertenzija, astma) sudėtingiau sekasi keisti savo gyvenseną, todėl ir jiems ne visada pavyksta pasveikti iš karto.

Taip pat yra tokių keistų nuostatų arba mitų, kad priklausomybės ligomis dažniau serga tik asocialūs, nedirbantys asmenys.

„Tai yra tikrai mitas, nes norint būti aktyviu vartotoju pirmiausia reikia turėti ir tam tikras pajamas. Pradžioje tai tikrai yra dirbantys žmonės, turintys šeimas, tik vėliau tas socialinis gyvenimas pradeda griūti, tačiau dėl to tikrai negalima laikyt, kad tai yra tik asocialių ar juo labiau nedirbančių asmenų problema“, – sakė A. Veryga.

Tikėti pastaruoju mitu, anot jo, itin pavojinga, pirmiausia dėl pačios rizikos vertinimo: „Dažnai tenka išgirsti tokių pastebėjimų, kad niekada nebūčiau pagalvojęs, jog šitas ar kitas žmogus gali turėti priklausomybių, nes jis visada vaikščiojo į darbą, atlikdavo savo pareigas, atrodė socialus ir pan. Tai vienas iš mitų, kuris dažnu atveju leidžia nepagrįstai sumažinti arba neįvertinti rizikos.“

Išeitis visada yra
Profesorius Jonathan Chick, Castle Craig ligoninės direktorius medicinai, kalbėjo, kad yra ne viena teorija, paaiškinanti, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Pasak teorinių priklausomybės teorijų, įvairūs tyrimai rodo, kad prasti socialiniai ryšiai, prastos vertybės subkultūrose, kur įprasta būti priklausomiems nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, yra priežastinis faktorius.

„Žmonės mokosi iš kitų, mokosi dėl spaudimo, mokosi, kad tai malonu, taip pat yra reklama, kuri rodo, kad alkoholis padeda lengviau užmegzti santykius, atsipalaiduoti, linksmintis, todėl galiausiai žmogus, kaip socialinis gyvūnas, išmoksta tikėtis iš alkoholio kažkokių pramogų, gerų efektų“, – aiškino J. Chick.

Taip pat yra elgesio ekonomikos teorija, kuri teigia, kad žmonės renkasi pigiausius ir greičiausius būdus pajausti malonumą. Kaip sakė ligoninės direktorius medicinai, egzistuoja tam tikra konkurencija tarp tų būdų, kurie padeda mums atsipalaiduoti ir kartais pats greičiausias, pigiausias būdas yra būtent išgerti alkoholio. Be to, išgerti taurelę yra daug paprasčiau nei spręsti psichologines problemas ir mokytis naujo elgesio būdų.

Profesorius priminė, kad vis dėlto egzistuoja ir kita išeitis, kaip galima išspręsti savo problemas. Anot jo, įvairių priklausomybių turintiems žmonėms labai padeda dalyvavimas savipagalbos grupėse. Tokios grupės narys, pacientas dažniausiai pakeičia savo normatyvinį elgesį, atranda naujų draugų ir stebėdamas kitus žmones, pamato, kad galima gyventi ir kitaip.

„Tokiose grupėse pacientai dalyvauja ne tik diskusijose, bet ir kitose palankiosiose veiklose, savanoriauja, padeda kitiems, laikui bėgant išmoksta naujų problemos sprendimo būdų, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi bei galiausiai įsitikina, kad gali išspręsti savo alkoholizmo problemą ar priklausomybę nuo kitų psichoaktyvių medžiagų“, – receptą, kaip išsigydyti nuo priklausomybės atskleidė J. Chick.