Kasdien prastėjant šalies epidemiologinei situacijai, žmonės vis labiau bijo prarasti savo darbą. Be to, dauguma įsitikinę, kad netekus nuolatinio pajamų šaltinio susirasti naują darbą būtų sunku. Specialistai ramina ir sako, kad įsidarbinti net ir per pandemiją yra įmanoma.

Nerimauja dėl ateities
Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

„Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose. Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, banko Finansų instituto ekspertė.

Anot jos, geriausiai savo galimybes greitai surasti lygiavertį darbą vertina 26-35 metų dirbantieji – 56 proc. Jie įsitikinę, kad tam pakaktų iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 metų darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų.

„Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai. Todėl akivaizdu, kad būtina keisti požiūrį į vyresnių darbuotojų galimybes darbo rinkoje“, – aiškina J. Bagdanavičiūtė.

Nenori atsisakyti esamos veiklos
Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos, taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia – išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų, ir didelį polinkį mokytis naujų įgūdžių rodo ir vyriausio amžiaus gyventojai.

„Dirbantieji taip pat palyginti gerai – 3,6 balo iš 5 galimų – vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu“, – komentuoja ekspertė.

Naujų įgūdžių darbuotojai dažniausiai išmoksta dirbdami darbe ar už jo ribų (39 proc.), taip pat skaitydami specializuotą mokomąją literatūrą ar lankydami įvarius seminarus ir kursus.

Kaip rodo banko tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų.

„Pomėgių „įdarbinimas“ gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų – kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius“, − sako J. Bagdanavičiūtė.

Vis dėlto apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė.

Atsiranda, kas pakiša koją
Vilnius Tech karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė komentuoja, kad darbą rasti gali būti sudėtinga dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, mažo tam tikroje srityje reikalingų specialistų kiekio, sunkaus ekonominio periodo ar kompetencijų trūkumo. Tokiu atveju derėtų apsvarstyti įvairius darbo variantus arba persikvalifikuoti. Paieškos gali tapti sunkios ir tuomet, kai keliami nerealūs lūkesčiai būsimai pozicijai. Dėl šios priežasties vertėtų kritiškai peržiūrėti darbo skelbimus ir objektyviai įvertinti, ar turimos žinios bei patirtis atitinka išvardytus reikalavimus.

Kliūtimi gali tapti ir per maži lūkesčiai darbo pozicijai, kai darbuotojui keliamus reikalavimus gerokai viršija turima patirtis. Jei nusprendžiama kandidatuoti į tokią darbo vietą, darbdaviui reikėtų paaiškinti pasirinkimo priežastis arba neminėti turimos darbo patirties gyvenimo aprašyme.

„Kaip vieną iš kliūčių galima išskirti rigidiškumą. Jei griežtai apsibrėšite, kokio darbo ieškote, nesvarstysite kitų variantų – darbo paieškos gali užtrukti. Derėtų nepamiršti, kad kandidatuodami į 10 įmonių, vidutiniškai sulauksite tik vieno pakvietimo į darbo pokalbį. Tai, jog buvote pakviestas į darbo pokalbį, dar nereiškia, kad būsite priimtas dirbti“, –  teigia G. Čeledinaitė.

Jaudulys irgi trukdo
Ekspertė taip pat įvardija dar vieną priežastį – netinkamą savo gebėjimų ar žinių pristatymą gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu. Ji pataria nuolat atnaujinti informaciją CV, nebijoti parodyti savo žinių bagažo, patirties, įvardyti savo privalumus.

„Jaudulys darbo pokalbio metu niekada nebus pagrindinė problema. Darbdavys supranta, kad interviu metu jaudintis – visiškai normalu. Tačiau jeigu tai trukdo atskleisti savo gebėjimus ir tampa kliūtimi, reikia mokytis įveikti jaudulį. Tai galima padaryti repetuojant darbo pokalbį su pažįstamais žmonėmis, filmuojant save, ramiai kvėpuojant“, – sako G. Čeledinaitė.

Stipriąsias savo savybes atpažinti nėra sunku. Reikia pagalvoti apie savo patirtį ir kuo nuoširdžiau įvardinti, kas sekasi. Tai galima vertinti pagal išorinę motyvaciją: pažymius, gaunamus pagyrimus, atlyginimą arba vidinę – norus, pasitenkinimą, svajonių įgyvendinimą

„Jeigu jums svarbesnė išorinė motyvacija, paklauskite savęs, kurioje srityje ar veikloje rezultatai džiugina labiausiai. Jei svarbesnė vidinė, užduokite sau klausimą, ką veikdamas jaučiatės geriausiai. Stiprioji pusė nebūtinai gali būti tai, ką išmanote geriausiai. Galbūt tai – gebėjimas ir noras greitai įvaldyti naujas sritis“, – sako karjeros konsultantė.

Darbo pokalbis skirtas ne tik tam, kad pakalbėtumėte apie save. Tai puikus metas įvertinti darbdavį, pasikalbėti su būsimu kolega ar vadovu, užduoti jam klausimus, kurių atsakymus norima išgirsti. Klausimai, užduoti darbo pokalbio metu, rodo motyvaciją imtis darbo.

Vien talento neužtenka
Žmonių gabumai dažnai yra pervertinami. Įvairių sričių profesionalai, tokie, kaip krepšininkai ar verslininkai pripažįsta, kad sėkmingai jų karjerai talentas padarė nedidelę įtaką. Visa kita – ilgas ir atkaklus darbas.

Dažnai žmonės gabumus painioja su gebėjimu mokytis. Tam įtakos turi keletas dalykų: lavinant atmintį lengviau įsiminti formules, faktus, skaitant daugiau knygų, lengviau kurti tekstus, sklandžiau kalbėti, naudojant dvi užsienio kalbas, trečią išmokti lengviau.

Silpnąsias savo puses kartais išsiaiškinti lengviau negu stipriąsias. Svarbiausia – būti sau sąžiningam. Jei kas nors nesiseka, verta susimąstyti, kodėl: ar dėl to, kad nesugebate ar kad neskyrėte tam pakankamai dėmesio ir nelaikėte to savo prioritetu.

„Mūsų silpnąsias puses geriausiai mato aplinkiniai. Jei turite patikimų žmonių šalia, pasiteiraukite, kokias savybes jie įvardytų, kaip silpnąsias, kuriose srityse siūlytų tobulėti. Kai ieškote darbo, nebūtina įsivardyti savo minusų. Tačiau jei žinosite, ko trūksta, kur reikia tobulėti, adekvačiau įvertinsite savo galimybes“, – pataria ekspertė.

Kitas būdas – apsilankyti įmonėje per atvirų durų dienas, kurių metu galima pamatyti ne tik būsimą darbo vietą, bet ir pabendrauti su darbuotojais.

Verta nusistatyti realius tikslus
Norint rasti svajonių darbą, reikia įsivardyti, koks jis būtų, ir tokio nuosekliai ieškoti. Neretai nutinka, taip, kad aiškiai sau įvardijus, ko nori, supranti, jog trūksta kompetencijų ar patirties. Tai nėra problema, nes patirties galima įgyti studijų ar praktikos metu, lankant papildomus kursus, seminarus.

Darbo patirtis yra svarbi tiek priimant vadovą, tiek ir jauną specialistą – darbdaviui rūpi, kad ateinantis naujas žmogus žinotų, ką daro, jaustų atsakomybę už savo veiksmus.

Geriausias sprendimas – įgyti profesinės patirties dar prieš pradedant darbo paieškas: naudotis privalomos praktikos galimybe studijų metu. Į praktikos paieškas pažiūrėjus rimtai, galima įgyti puikios profesinės patirties, kuri būsimam darbdaviui bus pakankama. Taip pat studijuojant verta praktiką atlikti ne tik privalomu laikotarpiu, bet ir papildomai, nes studento statusas įmonėms leidžia lanksčiau priimti besimokančius praktikantus.

Kitas būdas įgyti darbinės patirties – savanorystė. Ji gali būti atliekama ne pelno siekiančiose organizacijose, bendruomenėse, socialinėse įmonėse. Darbdaviai tai vertina, kaip puikią darbinę patirtį.

Jei nė vienas iš anksčiau minėtų būdų nėra tinkamas, karjeros konsultantė pataria darbo patirties įgyti atliekant asmeninius projektus. Geriausias įrodymas, kad išmanai savo darbą – anksčiau atliktų darbų pavyzdžiai. Jei įmanoma, verta juos parodyti darbdaviams.

„Žinodami, kokį darbą norite dirbti, jo ieškodami galite užtrukti. Net ir įprastu metu normalu, jei darbo paieška trunka keturis mėnesius. Siaučiant pandemijai ji gali trukti ir ilgiau. Tada motyvacija mažėja, reikalavimai darbo vietai – taip pat. Prieš pradedant paieškas verta nusistatyti realius tikslus, įsivertinti savo galimybes, apgalvoti kitas alternatyvas“, – sako G. Čeledinaitė.