Lietuvoje paskelbtas karantinas paveikė žmonių gyvenimą. Lietuviai pradėjo ne tik labiau rūpintis savo sveikata, bet ir atsakingiau leisti pinigus, pasikeitė kasdieniai įpročiai, net gyvenimo suvokimas.

Daugiau laiko praleidžia namie
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas informavo, kad gyventojai pastaruosius du mėnesius daugiau laiko praleido ir, tikėtina, toliau praleis savo namuose, sodybose ar soduose. Dėl to akivaizdžiai išaugo gyventojų išlaidos, skirtos savo gyvenamajai aplinkai gerinti –  atsiskaitymai  statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse pastarosiomis savaitėmis smarkiai ūgtelėjo netgi  atsižvelgus ir į sezoniškumo efektą. Žmonės, negalėdami išleisti pinigų paslaugoms, daugiau jų skyrė prekėms įsigyti. Tikėtina, kad ši tendencija, nors ir po truputį silpnės, vis dar darys teigiamą įtaką ne maisto prekių prekybai.

„Pastarosiomis savaitėmis daugėjo atsiskaitymų kortelėmis ir drabužių bei avalynės parduotuvėse. Tokia tendencija turėtų bent kažkiek paguosti drabužių ir avalynės prekiautojus, kuriems balandis buvo labai sudėtingas mėnuo, kai pajamos krito daugiau negu 70 procentų. Lėčiau atsigauna degalų pardavimas dėl to, kad vis dar daug žmonių dirba iš namų, o tėvai neveža vaikų į mokyklas. Tiesa, vasarą šiemet gyventojai šalyje atostogaus daugiau, ir tai gali sušvelninti metinį degalų nuosmukį vasaros metu“, – sakė T. Povilauskas.

Atsiskaitymai interneto parduotuvėse, jungiantis prie interneto banko, gegužę sumažėjo nedaug, palyginti su balandžiu. Tai, anot ekonomisto, yra požymis, rodantis, kad gyventojai, net ir atsidarius visoms parduotuvėms, neskuba pamiršti prekybos internetu. Pasiteisino prognozė, kad balandį įmonių mažmeninės prekybos internetu apyvarta jau sudarys daugiau negu 10 proc. visos mažmeninės prekybos, išskyrus degalų pardavimą, apyvartos. Vien balandį prekyba internetu padidėjo 67 procentais.

Persikelia į skaitmeninę erdvę
„DPDgroup“ Pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius patvirtino, kad karantino metu vartotojų apsipirkinėjimo ir grąžinimo įpročiai pasikeitė kardinaliai. Kadangi e. prekybos mastai dėl koronaviruso pandemijos pasiekė nematytas aukštumas, gerokai padaugėjo ne tik žmonių, apsiperkančių internetu, bet ir asmenų, norinčių siųsti prekes atgal pardavėjui.

„Karantinas Lietuvos verslams parodė, kaip svarbu yra greitai prisitaikyti – prekiavimas internetu didžiajai jų daliai buvo tapęs vieninteliu būdu parduoti savo prekes, todėl nemažas būrys įmonių greitai sugebėjo savo veiklą perkelti į skaitmeninę erdvę“, – pranešime spaudai tvirtino G. Bilevičius.

Jo teigimu, tai rodo ir milžiniškas šuolis e. komercijos siuntose: „E. prekybos siuntų kiekis mūsų bendrovėje karantino metu išaugo daugiau nei 250 proc. Suprantama, kad taip staigiai į viršų kilus pardavimams, turėjo didėti ir prekes grąžinančiųjų skaičius. Kadangi daliai gyventojų tai greičiausiai buvo pirmieji bandymai apsipirkti internetu, todėl jie galimai nepamatavo savo norų ir užsisakė daugiau nereikalingų ar jiems netinkančių prekių, tad jų grąžinimo srautas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai išaugo per 50 proc.“

Anot pardavimų ir rinkodaros vadovo, gyventojai dažnai jaučiasi neužtikrintai dėl internetu įsigytų produktų siuntimo atgal, tačiau šių prekių grąžinimo principai nesiskiria nuo gaminių, pirktų fizinėse parduotuvėse. ES ir Lietuvos teisės aktai suteikia teisę per 14 dienų grąžinti daugelį prekių – tereikia žinoti, kaip ir kokias prekes galima siųsti pardavėjui.

Jis pratęsė, kad karantinas turėtų paspartinti gyventojų supratimą, jog internetu nusipirktus gaminius galima grąžinti be jokių papildomų rūpesčių, tad šios paslaugos naudojimas ateityje taps dar svarbesnis.

„Didelė dalis žmonių šiuo laikotarpiu patys galėjo įsitikinti, kad e. parduotuvėse įsigytas prekes galima grąžinti su kurjerių pagalba ar per paštomatą. Net 90 proc. pirkėjų teigia, kad prekių grąžinimo tvarka perkant internetu yra svarbi arba labai svarbi, todėl skaidraus ir nemokamo prekių grąžinimo užtikrinimas e. parduotuves padaro daug patrauklesnėmis“, – sakė G. Bilevičius.

Specialistas pridūrė, kad kol šalyje bus įvestas karantinas, žmonės sieks saugoti save ir kitus bei leisti kuo daugiau laiko namuose, o tai reiškia, kad nei e. komercija, nei gausesnis grąžinamų prekių skaičius, artimiausiu metu niekur trauktis neturėtų.

Permąsto tam tikrus dalykus
Lietuviai ėmė ne tik dažniau apsipirkti internetu, bet ir atsisakė tam tikrų kitų įpročių. Štai šiaulietė Joana iki karantino bent kartą per mėnesį apsilankydavo pas grožio meistrę vien tam, kad prisiaugintų blakstienas.

„Kadangi mano natūralios blakstienos yra šviesios, jas prisiaugindavau tam, kad nebereikėtų blakstienų dažyti tušu. Per karantiną, kai nebebuvo galimybės atlikti šios procedūros, kažkaip pripratau prie natūralaus akių žvilgsnio ir dabar noras prisiklijuoti tas „šluotas“ kažkaip dingo“, – atviravo Joana.

Monika anksčiau labai mėgo ryškų makiažą, o dabar pradėjo vertinti natūralų įvaizdį. „Kai grįžau į darbą, vėl pradėjau naudoti daugiau kosmetikos, bet tai truko tik dieną. Kad kažkas negerai, supratau iš savo mažametės žvilgsnio, kai ši pamatė mane ryškiai išsidažiusią ir išsigando, paveikė ir vyro žodžiai, esą nepasidažiusi atrodau gražiau, todėl manau, nuo šiol dūminį akių makiažą teks pamiršti ilgam“, – kalbėjo šiaulietė.

Gediminas per karantiną suprato, kad jam daugiau nebeprireiks kirpėjos paslaugų: „Paėmęs į rankas plaukų kirpimo mašinėlę įsitikinau, jog pats sau pasitrumpinti plaukus sugebu daug geriau ir gražiau nei kirpėja. Nuo šiol kirpyklose nebesilankysiu ir plaukus apsikirpsiu pats namuose.“

Kai nedirbo sporto klubai, Justinas įprato sportuoti namuose ar gamtoje: „Iki karantino bent du kartus per savaitę apsilankydavau sporto centre. Kai tokios galimybės nebeliko, nusprendžiau pabandyti daugiau pajudėti namuose, taip pat išbandžiau bėgimą ir man tai labai patiko, todėl į sportų klubą turbūt nebegrįšiu.“

Atsirado ir tokių, kurie suprato galintys dirbti namuose: „Kam man tas biuras, jeigu visą darbą galiu atlikti namuose. Džiaugiuosi, kad taip pat mano ir mano darbdavys. Kai nebereikia važinėti pirmyn ir atgal į darbą, atsirado daugiau laisvo laiko, kurį galiu skirti visai neseniai atrastam hobiui – maisto ruošimui“, – sakė Donatas.

Kai kuriems karantinas pasitarnavo ir kaip galimybė gyvenime imtis ko nors naujo. „Mėnesį prabuvusi prastovoje, supratau, kad metas dairytis kito darbo. Nebekėliau sau klausimo, o kas bus, jeigu nepasiseks, ir man pavyko. Šiandien dirbu iš tiesų mėgstamą darbą ir, manau, esu laiminga“, – teigiamais pokyčiais džiaugėsi Brigita.

Bando prisitaikyti prie pokyčių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius komentare žiniasklaidai patvirtino, kad koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius.

Anot jo, Pasaulio sveikatos organizacija nevienareikšmiai kalba apie tai, kad virusas niekada neišnyks, kas reiškia, kad tai tampa nauju iššūkiu keistis visam paslaugų sektoriui, siekiant prisitaikyti prie naujų vartotojų įpročių ir naujos realybės. COVID-19 epochoje vartotojams ir jų elgesiui bus būdingos mažesnės disponuojamos pajamos, stresas ir nerimas dėl ateities, o svarbiausia – ypatingas dėmesys bus skiriamas higienai, fizinei sveikatai ir psichinei gerovei. „Vartotojai tampa vis atsargesni ir išrankesni, todėl priimdami sprendimus dėl pirkimo, elgsis taupiau ir savarankiškiau. Jie iš naujo įvertina savo poreikius, vertybes ir prioritetus. Pandemijos patirties paveikti vartotojai vis aktyviau pereis ne tik prie e. prekybos, bet ir visus kitus savo poreikius sies su internetu“, – sakė V. Janulevičius.

Viceprezidento teigimu, prekės ženklai ir įmonės, sėkmingai įveikusios pandemijos iššūkius, bus tos, kurios suvoks ir pasirengs naujam žingsniui – skaitmeniniam vartotojų įsitraukimui, elektroninei prekybai bei vartojimui „namuose“ ir „iš namų“. Sėkmingos įmonės bus tos, kurios supranta sveikatos ir saugos problemas, ir kurios tai kels kaip pagrindinę vertybę – savo darbuotojų ir vartotojų sveikatą bei gerovę.

Lietuviai vis dažniau atsiskaito kortele.
Autorės nuotr.