Odontologų paslaugų apribojimas sukėlė nepatogumų daugybei Lietuvos gyventojų. Nedidelių nusiskundimų turinčius pacientus gelbėjo nuotolinės konsultacijos. Tačiau visi suprantame, kad vaikui nepasakysi: „Pakentėk, dabar karantinas“, o ir kai kurių suaugusiųjų bėdos be apsilankymo  odontologo kėdėje neišsisprendė. Buvo atliekamos tik būtinosios procedūros – tais atvejais, kada kamavo vaistais nebenumalšinamas stiprus dantų skausmas, sveikatai pavojingas uždegimas, o gydytojo nuotoliniu būdu skirti preparatai situacijos nepagerino arba patirtos sunkios dantų traumos reikalavo skubios odontologo intervencijos. Todėl sušvelninus karantiną odontologinių paslaugų paklausa išaugo trigubai. Tačiau pacientams tenka apsišarvuoti kantrybe, nes griežti saugos reikalavimai neleidžia patekti pas gydytoją taip greitai kaip norėtųsi.

Apie šio ypatingo laiko problemas su „Šiaulių naujienomis“ mintimis pasidalijo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Šiaulių teritorinio skyriaus vadovė gydytoja odontologė Jurgita Zakarevičiūtė.

Burnos sveikatai trūksta dėmesio
Be abejo, karantinas didelei  daliai pacientų pakenkė. Ypač tiems, kam buvo pradėtas gydymas ar protezavimas. Laikas ėjo ne jų naudai. Ne vienam pacientui per tą laiką lūžo dantys, protezai, bet jie buvo sąmoningi, kantriai laukė – jiems pirmiausia uždegama žalia šviesa.

Gydytoja tikisi, kad pamažu bėdos išsispręs. Tenka pagal ministerijos reikalavimus skirstyti pacientų srautus. Siekiama, kad vyresnio amžiaus ar turintys lėtinių ligų būtų priimami rytais, skirtingu metu ir net skirtingomis dienomis nei vaikai. Tarpai tarp priėmimų daug didesni ir pacientų mažiau galima priimti. Vis dėlto, gydytojos teigimu, taip dirbti yra geriau nei nedirbti visai – „po pusę kojos, bet į priekį“.

Higienos institutas skelbiami tyrimų duomenis, pagal kuriuos Lietuvos vaikų dantys beveik prasčiausi Europoje. Odontologės patirtis rodo, kad ne vien vaikų, o ir suaugusiųjų – taip pat. „Kaimynystėje turime gerų pavyzdžių, keista, kad nepasimokome iš skandinavų, kur burnos higienai skiriamas didelis dėmesys. Burnos priežiūros įgūdžiai, kaip ir visa sveikata, prasideda šeimoje, – tikina J. Zakarevičiūtė. – Lietuvių bėda, kad į gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga nuvargina, kai reikia nervą ištraukti, kanalus valyti. Tada pagalba ilgesnė, sudėtingesnė, brangesnė.“ Tada atsiranda ir odontologo baimė. Pavyzdžiui, vaikui apsilankymas pas dantukų gydytoją gali būti maloni pramoga, jei tereikės profilaktiškai patikrinti, atrastą ėduonį išvalyti ir užplombuoti. Valstybės politika taip pat nėra palanki burnos sveikatai. Kai buvo atskira odontologijos poliklinika, specialistai profilaktiškai lankydavosi darželiuose, mokyklose. Atsiradus įvairiems draudimams be tėvų sutikimo nebegalima ne tik gydyti, net patikrinti vaiko dantukų. Gydytoja prisimena prieš kokį 15 metų buvusį nutikimą, kai tėvai pasirašė nesutinką, kad jų vaikui dantis gydytų, tik kai šiam prireikė rimtos pagalbos, suprato klydę.

Sveikatos įgūdžiai šeimoje
Viena iš priežasčių, kodėl mūsų vaikų dantukai genda, gydytojos įsitikinimu, yra nuolatinis užkandžiavimas saldumynais. Skandinavai turi saldumynų dieną: vieną kartą per savaitę vaikui leidžiama krimsti saldainių, kiek telpa. Laikas ir mūsų šeimose tokią dieną įsivesti.

Gaila, kad mūsų žmonės nėra įpratę profilaktiškai lankytis pas odontologą ir pas burnos higienistą. „Kiek pajėgiame, šviečiame, mokome, kaip dantis prižiūrėti, kaip taisyklingai juos valyti, – sako gydytoja. – Bet to neužtenka. Tėveliai turėtų išmokyti vaikus, bet jei patys nėra įpratę deramai savo burna pasirūpinti...“  

Burnos higienistai ruošiami Šiauliuose, jų pakankamai, bet dar nėra tradicijos nuolat lankytis pas pasirinktą higienistą, Keista, turėti savo kirpėją, manikiūrininkę normalu, o  burnos higienistą – tarsi gėda. Ir valstybės prioritetai panašiai sudėlioti – švelninant karantiną pirma atidarytos kirpyklos, grožio salonai. Išoriniam grožiui daugiau dėmesio skiriama nei sveikatai.

Skaudina gandai, įtarimai
Opus klausimas dabar eskaluojamas iš visų pusių – odontologinių paslaugų kainos. Gydytoja sutinka, kad jos nemažos, dirbama rinkos sąlygomis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kiek į paslaugos teikimą investuojama. Perkama brangi įranga, medžiagos, medikamentai. Be to, daug kainuoja studijos, tobulinimosi kursai. Kad sužinotų pažangiausio gydymo naujienas, daug sudėti reikia. Liekamumas nėra toks didelis, kaip bandoma nupiešti. Apsaugos priemonės pabrango gerokai, atsirado naujų kaštų dėl vienkartinių chalatų, kepuraičių, prijuosčių utilizavimo. Statistika neretai iškraipo tikrovę, neatskleidžia, kiek laiko specialistas dirba, kokias paslaugas teikia. Nemažai diskutuotinų niuansų iškyla dėl licencijavimo pokyčių.

Antra vertus, jei palygintume, kiek sumokame už paprastą plombą, kuri laikys maždaug penkerius metus ir kiek kainuoja grožio paslaugos kas mėnesį, kažin kas būtų brangiau, jei į paslaugos kainą įskaičiuotume visas sąnaudas, pradedant išsilavinimu, baigiant įvairių infekcijų rizika.

Pokyčiai negąsdina
Dabar madinga propaguoti nuotolines konsultacijas. Odontologijos srityje jos vargiai tikslingos.  Žinoma, galima žmogų nuraminti, paskirti medikamentą, jei dėl kokių nors priežasčių jam negalima pas gydytoją patekti. Kiekvienas apklausiamas apie savijautą, ar neturi gretutinių ligų, paaiškinama priežastis, jei reikia nukelti paslaugą. Bet tai problemos neišspręs, tik šiokia tokia psichologinė pagalba. Dauguma odontologinių procedūrų intervencinės, nuotolinės konsultacijos neužtenka.

Odontologė tikisi, kad sunkumai ir nuostoliai laikini, antrosios viruso bangos nesibaimina, nes nėra pagrįstų mokslinių išvadų, kad ji ateis. Taigi nėra priežasties žmonių gydymą dar labiau atidėlioti. Odontologijos higieniniai reikalavimai dėl artimo kontakto visada buvo griežtai reguliuojami. Todėl didelio pasikeitimo nei klientai, nei gydytojai nepatyrė.

„Gal pradžia šiek tiek įdomi, jautėmės  kaip pirmokai. Atsirado naujų dalykų, pavyzdžiui, temperatūros matavimas, papildomi burnos skalavimi prieš procedūrą ir po jos. Infekcijų pavojus odontologo darbe buvo visada, jis ir neišnyko, – pasakoja gydytoja. – Nieko naujo dezinfekavimas. Reikia saugotis žymiai pavojingesnių infekcijų kaip ŽIV, turberkuliozės ir kt. Koronavirusas parodė, kad dirbame pavojingomis sąlygomis. Bet patys pasirinkome profesiją, kuri pažeidžiama, ir džiaugiamės galėdami padėti žmonėms.“

Kolegoms J. Zakarevičiūtė linki ištvermės, o pacientams kantrybės, supratingumo: „Šiek tiek nepatogu, kad negalime pakviesti į vidų, jei atėjote per anksti, tenka lauke palaukti.“ Vizitui ypatingo pasiruošimo nereikia, pageidautina atvykti su veido kauke, pirštinėmis, turėti savo rašiklį. Svarbiausia, kad mūsų žmonės įprastų nuosekliai rūpintis burnos higiena. Žmonės gėrėtųsi ne tik madingomis šukuosenomis, išpuoselėtais nagais, bet ir sveikomis baltomis šypsenomis.