Į redakciją paskambino Antanina iš Aukštelkės ir prašė būtinai padėkoti Šiaulių savanoriams. Jos aštuoniasdešimtmetė pusseserė gyvena viena, širdelė dažnai subloguoja. Karantino metu pavojinga į parduotuves vaikščioti, o ir vaistukai baigėsi. Ji pati, kaip tyčia, koją susižeidė, atvažiuoti negalėjo. Pamokė giminaitę kreiptis į savanorius. Ir ką jūs manote – medikamentai tą pačią dieną buvo nupirkti ir maisto produktų krepšelis atsirado prie jos buto durų penktame aukšte. Grąža centas į centą atskaičiuota. Nė pasiūlyto šokoladuko gelsvaplaukei mergaičiukei įbrukti nepavyko. „Jei toks puikus jaunimas auga – jokie virusai mūsų Lietuvos neįveiks“, – tikino moteris, linkėdama visiems sveikatos.
Savanorystė suteikia prasmę
Šiaulių mieste savanorių veiklą koordinuoja daugeliui gerai žinomas pedagogas, skautas Sergejus Staponkus. Jis negražbyliavo apie pasiaukojimą, nepriminė net skautų šūkio „Dievui, tėvynei, artimui“. Kalbėjo paprastai, kad studijuoja magistrantūroje ir laikinai esąs bedarbis. Rudenį planuoja grįžti į mokyklą, nes labai vaikų ir mėgstamo darbo pasiilgo. Karantinas sustabdė visas edukacines veiklas ir atsirado daug laiko. Taigi savanorystė užpildo tuščią terpę.
Jis vienas pirmųjų iš šiauliečių kreipėsi į organizaciją „Piliečių gynybos paramos fondas“ ir jam buvo pasiūlyta Šiaulių regiono savanoriams vadovauti. „Malonu, kad miesto Savivaldybė visapusiškai savanorių veiklą paremia, palaiko“, – pridūrė Sergejus.
Jam tenka koordinuoti įvairių organizacijų suburtus savanorius: „Piliečių gynybos fondo“, „Stiprūs kartu“, Šiaulių savanoriai.
„Pagalba iš įvairių kampų ateina – vieni suteikia žinių, patarimų, kiti aprūpina apsaugos priemonėmis, – pasakoja koordinatorius S. Staponkus. – Neseniai mūsų du savanoriai grįžo iš mokymų su sertifikatais, galės apmokyti kitus regiono savanorius. Tai „Piliečių gynybos fondo“ iniciatyva, kad savanorius reikia parengti darbui.“
Pasak Sergejaus, reikia žinoti, kaip elgtis, kad netaptum savanoriu-žudiku. Turi žinoti, kaip priimti informaciją, kaip įvykdyti užsakymą, kad kuo mažesnis būtų kontaktas, kad nepadidintum rizikos užsikrėsti. S. Staponkaus manymu, savanoriai po medikų, žinoma, turėtų būti testuojami vieni iš pirmųjų: „Kaip besisaugotų – vis dėlto kasdien bendrauja su rizikos grupės asmenimis. Savanorio diena prasideda nuo temperatūros matavimo.“
Visoje Lietuvoje savanorių per 3 tūkst. Šiauliuose – 90 užregistruota, aktyviai veikloje dalyvauja apie 50. Jungiasi įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Yra kelios gimnazistės, studentų būrelis, mokytoja, žurnalistė, sveikatos specialistė, kunigas, verslo atstovų, vairuotojų. Vienija – noras padėti. Kiekvienas aukoja tai, ką turi brangiausio – savo laiką. Savanoriauja keli bedarbiai, yra žmonių, kurie po darbo atskuba, tarkim, į „Maisto banką“ pakuoti produktų.
Tikslas – padėti
Per tris savaites Šiaulių mobilieji savanoriai jau buvo aplankę arti 200 žmonių. Įgyta patirties, kaip bendrauti, kaip pasitikėjimą užsitarnauti, kaip produktus kuo saugiau pristatyti. Pasak S. Staponkaus, daugiausia iškvietimų būna dėl maisto pirkimo, antroje vietoje – medikamentai. Kai kam tenka sumokėti mokesčius, gali net šuniuką pavedžioti, jei prireiktų.
Viena grupelė savanorių budėjo, aprūpino maistu ir vaistais, kai iš užsienio grįžę karantinuojami šiauliečiai buvo apgyvendinti Teniso kortuose. Kita grupelė dirba mobiliajame patikros punkte prie Šiaulių arenos. Jie pasitinka atvykusius, reguliuoja, kur sustoti. Jiems kalbėtis nereikia, nurodymai lentelėse surašyti. Dabar iki pat balandžio pabaigos didelė grupė talkininkauja „Maisto banke“. Nuo balandžio 16 pradėjo vežioti „Maisto banko“ paketus. Jų Šiauliuose bus išdalyta 3 tūkst. Rizikos grupės žmonėms savanoriai atveš į namus.
Bendradarbiaujant lengviau
Šiaulių savanoriai yra galinga jėga, labai glaudžiai bendradarbiauja su miesto Socialinės paramos skyriumi, „Maisto banku“. Iniciatyvios grupės įsikūrė Kuršėnuose, Joniškyje, Kelmėje, Radviliškyje, bet S. Staponkaus teigimu, kituose miestuose valdžios palaikymas mažesnis, organizuotis sunkiau.
Šiaulių savanorius pasiekia skambučiai iš „Stiprūs kartu“ linijos, iš pavienių savanorių, iš verslininkų, siūlančių paramą maisto stokojantiems, dovanojančių apsaugos priemonių patiems savanoriams.
Pirmąsias tris savaites Šiaulių mobilieji savanoriai dažniausiai vežiojo maisto krepšelius saviizoliacijoje esantiems žmonėms ir senjorams. Teko sutikti įdomių žmonių, pasitaikė piktokų reikalavimų, išgirsti net keistokų prašymų. Ne dažnai pasitaiko, bet yra buvę piktavališkų kvietimų. „Pavyzdžiui, viena moteris skundėsi neturinti ko valgyti, o kai atvažiavome, aiškiai pamatėme, kad mėgėja išgerti, visai nesisauganti, – pasakoja S. Staponkus. – Tąsyk jai maisto palikome, bet daugiau su socialinių paslaugų skyriumi bendradarbiaujame, kad ant piktavalių kabliuko neužkibtume. Pasitaiko, kad pagal mūsų gautus prašymus paaiškėja, jog žmogų reikia į sąrašus įtraukti nuolatinei paramai.“
Ramutė Pilypienė, Šiaulių miesto savivaldybės Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko. Savanorių pagalba labai reikalinga, ypač „Maisto banko“ paketus išvežiojant. Karantino laikotarpiu rizikos grupės žmonėms maisto paketai atvežami į namus. Jei kas nespėjo užpildyti prašymo iki kovo 12 dienos Europos socialinio fondo paramai gauti, užtenka paskambinti telefonu ir asmuo į sąrašus bus įtrauktas. Tik šitie žmonės „Maisto banko“ paketus gaus per kitą etapą, birželio mėnesį. O balandį jiems bus nupirkta maisto produktų už 10 eurų iš savivaldybės lėšų. Glaudus Savivaldybės institucijų ir savanorių bendradarbiavimas turėtų užtikrinti pagalbą maisto stokojantiems žmonėms. Kad stokojančių karantino laiku padaugėjo, matyti iš to, kad karšto maisto pavalgyti ateina dvigubai daugiau žmonių nei anksčiau.
R. Pilypienė ragina šiauliečius senjorus nevaikščioti į parduotuves, pasitikėti savanoriais. „Maisto banko“ paketai taip pat per balandžio mėnesį pasieks tuos, kam jie priklauso. O savanorių veikla, pasak vedėjos, labai džiugina: „Dirbame ranka rankon, siekdami padėti visiems, kam pagalbos reikia.“
Džiuginančios akimirkos
Žinia, kad savanoriams vairuotojai – aukso vertės. Juk pėstute po visą miestą su maisto krepšeliais neišlakstysi. „O ypač toks, kaip mūsų Edvinas“, – džiaugiasi S. Staponkus. Nors jo ..kalbelės“ kartais ausis kaitina, bet jis stebina paprastu nuoširdumu: „Na, neužkalu aš dabar, bet uždirbu žymiai daugiau – man labai gera emociška“, – sako jis. susikrauna maišelius ir važiuoja. Miestą jis pažįsta, jokių navigacijų nereikia, žino visus užkaborius.
Džiugina S. Staponkų, kad prisijungė savanoriai iš tų, kuriuos karantine jie globojo. Pavyzdžiui, vienas tolimųjų reisų vairuotojas. Iki išvykimo į Vokietiją turėjo laisvą savaitę – atėjo pagelbėti. Skambino ir dar du, keltu iš Vokietijos atvykę. Žmonės savo patirtimi išbandė tokios veiklos prasmę.
Lankėsi savanoriai nakvynės namuose, maisto nuvežė. Nusistebėjo, kad tiek stiprių vyrų, o aplinkui šiukšlynas. Taigi šiomis dienomis iš tų namų prisijungė dar vienas komandos narys, buvęs karininkas, paramedikas.
Viena moteris Sergejui prisipažino, kad pirmą kartą buvo labai sunku paprašyti pagalbos. Neteko darbo. Liko be pinigų ir be vilties. Kilo mintis nusižudyti. Vis dėlto išdrįso paskambinti. Labiausiai susijaudino radusi ne tik maisto, bet ir savanorių pakištų pinigų po kilimėliu. Dabar ji savanoriauja „Maisto banke“.
Būna keistų klientų. Kai kurie jau skambindami prašo, kad pas juos atvažiuotų būtent tas ar ta – „savi“ savanoriai. Viena moteris paskambino ir atsidėkodama padeklamavo savo sukurtą eilėraštį. Simpatiškas šnekus senjoras ne tik pripasakojo istorijų apie jo augintinių „zbitkus“, bet ir du stiklainis sulčių – vitaminų iš savo daržo – atitempė. Vieną švelniabalsei Gustei, priimančiai skambučius, liepė perduoti.
„Maloniai nustebino vienos Šiaulių kepyklėlės savininkų skambutis – vežame užkandžių į Nakvynės namus, Šv. Teresės šeimų namus, medikams ir keliolikai šeimų, – pasakoja Sergejus.– Kyla mintis, kad gražu taip būtų aplankyti šeimas, kuriose 6 ir daugiau vaikų, atvežti jiems didžiulę picą.“
Pasitaiko, kad nesusikalba savanoriai su kokia močiute, nes ji neprigirdi, arba negali rasti jos durų bendrabučių painiuose koridoriuose, vargsta bandydami atspėti durų kodą, bet tokie sunkumai – juokas, kai supranti, kad esi reikalingas.
S. Staponkus socialiniuose tinkluose rašo Savanorio dienoraštį. Jame gausybė įdomių nutikimų, jaudinančių istorijų. Pasak jo, reikia dalytis gerais darbais, nes jie įkvepia.
Savanorių koordinatorius prašo nebijoti skambinti Šiauliuose tel. 8 657 81 597.
Savanoriai turi specialius Šiaulių miesto savivaldybės išduotus pažymėjimus ir atvyks tik jums pakvietus.
Mobiliųjų savanorių komanda „Maisto banke.“
Asmeninio archyvo nuotr.
Su dukryte Saule.
Asmeninio archyvo nuotr.
