Siaučiant koronavirusui Covid-19 Lietuvos gyventojai priversti kuo daugiau būti namuose. Ne tik senoliai, bet ir didelė dalis jaunų šeimų. Iš namų dirba tėvai, čia pat nuotoliniu būdu mokosi vaikai, net mažyliai atlieka virtualias užduotis. Šitaip būrys žmonių namuose, neretai uždaroje patalpoje, praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Ką turime žinoti, kad savo namuose jaustumės saugūs?
Patalpose – ne tik virusai
Saugodamiesi paslaptingojo koronaviruso turėtume nepamiršti, kad neretai patalų oras būna 2–5 kartus labiau užterštas nei lauke. Kai kurie požymiai gali pasireikšti greitai – akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, svaigimas, nuovargis. Gali sustiprėti kai kurių ligų, tokių kaip astma, simptomai. Kartais užterštas oras gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad prastas namų oras daro įtaką kvėpavimo ligoms, kraujotakai, smegenų veiklai, produktyvumui. Paradoksalu, tačiau naujuose ir renovuotuose namuose oro kokybė dažnai būna prastesnė nei senuose. Šiais laikais labai rūpinamasi namų sandarumu, nes tai padeda taupyti šilumos energiją. Tačiau neturint tinkamo vėdinimo, sandariuose namuose didėja anglies dvideginio koncentracija, oro tarša ir kenčia mūsų sveikata. Nevėdinamose patalpose auga žmogui kenksmingų dalelių koncentracija. Jas gali išskirti buitinė chemija, gamintas maistas, pelėsis, šiukšlės, buto apdailos medžiagos, namų augintiniai.
Todėl ypač svarbus patalpų vėdinimas. Šiandieninės pandemijos akivaizdoje, siekiant likti sveikiems bei nesukelti pavojaus kitiems, svarbu vėdinti teisingai, kad nedidėtų rizika užsikrėsti.
„Pirmiausia reikia suprasti, kaip virusas sklinda oru. Pirmas kelias – lašeliai, kurių dydis yra iki 10 mikronų, sklinda 1-2 metrų atstumu nuo infekuoto žmogaus jam kosint arba čiaudint, – teigia Kauno technikos universiteto prof. dr. Andrius Jurelionis. – Šie lašeliai nusėda ant paviršių, kuriuos prilietę ir vėliau veidą (akis, nosį arba burną) neplautomis rankomis palietę žmonės gali užsikrėsti virusine infekcija. Stovėdami arčiau kaip per 2 metrus žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai, įkvėpdami šiuos lašelius. Antras kelias – įkvepiant smulkesnius (iki 5 mikronų) lašelius, kurie ore gali pleventi valandas ir gali keliauti didelius atstumus. Itin smulkūs lašeliai išgaruoja per milisekundes ir yra mažai pavojingi viruso plitimo atžvilgiu.“
Geriausia vėdinti kelis kartus per dieną sudarant 10 minučių skersvėjį (vėdinti, kai nėra žmonių arba tuo metu jie išėję atsikvėpti, pavyzdžiui, į balkoną. Vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus, suteikia namams gaivumo ir pagerina miego kokybę. Taip apsisaugosime ne tik nuo koronaviruso, bet ir pagerinsime savijautą.
Būtina reguliariai drėgnu būdu valyti dulkes nuo visų paviršių, nes namų dulkėse kaupiasi pavojingi alergenai, kurie gali būti alergijos, astmos priepuolių priežastis. Pavojinga, jei namuose įsimeta pelėsis, kuris taip pat sukelia įvairias kvėpavimo takų ligas. Pelėsis gali atsirasti ne tik vonios kambaryje, sandėliuke, bet ir pernelyg gausiai laistomuose gėlių vazonėliuose. Atsargiai turėtume naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.
Abejonių nekelia, kad namuose rūkantis asmuo tiesiogiai kenkia namiškių sveikatai. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu.
Specialistai rekomenduoja būti atsargiems eksperimentuojant su kvapiaisiais aliejais. Siekdami jais dezinfekuoti namų orą galite patirti nemalonių alerginių reakcijų.
Kada dezinfekuoti?
Esant pasaulinei pandemijai, paviršių ir dažnai liečiamų daiktų (tokių kaip telefonas, piniginė, raktai, kompiuterio klaviatūra) dezinfekcija yra savaime suprantama. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose vienas asmuo, gyvenantis kartu, yra apsikrėtęs arba galimai apsikrėtęs koronavirusu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pabrėžia, kad namų sąlygomis geriausia priemonė yra patalpų ir dažnai liečiamų paviršių valymas drėgnu būdu su dezinfekuojančias priedais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija(SAM) yra paskelbusi rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir ne sveikatos priežiūros patalpų dezinfekcijai. Pagal jas, rekomenduojama patalpas, kuriose buvo įtariamas sergantis ar patvirtintas Covid-19 sergantis žmogus (pvz., saviizoliacijos kambaryje) pirmiausia vėdinti mažiausiai 1 valandą, po to kruopščiai valyti neutraliu plovikliu. Po valymo neutraliu plovikliu paviršiai nukenksminami dezinfektantu, veikiančiu virusus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dezinfekcinė medžiaga bus veiksminga tik tada, jei bus pašalintos dulkės, nes mikroorganizmų, pasislėpusių po dulkėmis, dezinfektantas nepasieks ir bus neveiksmingas.
Efektyvūs antivirusiniai dezinfektantai gali būti naudojami viešųjų tualetų, vonios kriauklių, sanitarinių mazgų (prekybos centruose, oro uostuose ir kt.) valymui.
Užtenka įprasto ploviklio
Remiantis SAM rekomendacijomis, pandemijos metu visų tipų patalpas, t. y. namus, darbo kabinetus ir pan., patariama valyti kuo dažniau. Taip pat rekomenduojama elgtis ir su dažnai liečiamais paviršiais – juos valyti mažiausiai kartą per dieną, jei įmanoma – dažniau. Bendros paskirties patalpų paviršių valymui rekomenduojama naudoti neutralų ploviklį. Jį galima naudoti ir dažniausiai liečiamų paviršių – durų rankenų, kėdžių ir porankių, stalviršių, šviesos jungiklių, turėklų, vandens čiaupų, lifto mygtukų ir kitų – valymui.
Daugiabučių laiptines rekomenduojama vėdinti 2–3 kartus per dieną po 1 valandą. Laiptinę valyti drėgnu būdu 2 kartus per savaitę, naudojant įprastus ploviklius. Karantino metu draudžiama šluoti laiptines. Dažniausiai liečiamus paviršius (durų rankenas, telefonspynes, liftų mygtukus, laiptinių turėklus, langų rankenas, pašto dėžutes) – karantino laikotarpiu valyti drėgnuoju būdu kaip įmanoma dažniau, bet ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius. Liftų kabinas plauti bent 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius. Laiptinių palanges valyti drėgnuoju būdu, naudojant įprastus ploviklius.
Šiauliuose tikrinant, kaip valomos dvylikos daugiabučių namų laiptinės, beveik pusėje jų nustatyta pažeidimų. Pagyrimų nusipelnė V. Grinkevičiaus g. 6: šio namo laiptinėse yra dezinfekcinio skysčio rankoms.
Kvėpavimo takų ir rankų apsauga
Mokslininkai dar nesutaria, kiek veiksmingai nuo koronaviruso apsaugo medicininė ar savadarbė kaukė, tačiau nuo balandžio 10 d. reikalaujama visiems žmonėms viešose vietose dėvėti apsaugines kaukes (Latvijoje toks reikalavimas galioja tik sergantiems).
Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose teigiama, kad kvėpavimo takų apsaugai ne sveikatos sektoriaus darbuotojams pakanka vienkartinių veido kaukių. Jos keičiamos, kai sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 valandas.
Jei yra artimas kontaktas (mažiau negu 2 metrai) su įtariamu ar patvirtintu koronaviruso infekcijos atveju, siūloma naudoti 2 ar 3 klasės daleles filtruojančius respiratorius FFP2 arba FFP3. Jie gali būti naudojami ne ilgiau kaip 8 valandas.
Sveikatos specialistai primena, kad ir dėvint kaukes būtina nuolatinė rankų higiena, draudžiama liesti kaukę rankomis. Kai yra galimybė nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, vienkartinės pirštinės nėra būtinos, tačiau vienkartinės pirštinės turi būti pakeičiamos nedelsiant po tiesioginio kontakto su įtariamu ar nustatytu Covid-19 liga sergančiu asmeniu.
Kaip elgtis grįžus iš parduotuvės?
Ar būtina kiekvieną kartą grįžus iš lauko plauti muiluotu vandeniu arba purkšti dezinfektantu batus, skalbti viršutinius drabužius, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistės Almos Mikalauskienės.
„Pagal kitų šalių patirtį rekomenduojama taip elgtis, bet pas mus ne visada įmanoma. Orai palyginti šalti, dažnas dar su pūkine striuke vaikštome, kaskart neišskalbsi, – komentuoja specialistė. – Rekomenduotume išnešti viršutinius drabužius į sandėliuką ar balkoną, kad su kitais drabužiais nesimaišytų. Batus reikia dezinfektantu nupurkšti ar muiluotu vandeniu nuplauti.“
Ar būtina lauke mūvėti pirštines? A. Mikalauskienė paaiškino, kad tai priklauso nuo to, kur susiruošėme. Parduotuvėje privalu apsimauti vienkartines pirštines. Didžiuosiuose prekybos centruose prie įėjimo net yra darbuotojas, kuris paragina rankas dezinfekuoti ir pirštines apsimauti. Šitaip ne tik save saugome, bet ir prekių patys nesuteršiame. Jei keliausime į parką, prisėsime ant suolelio, sporto įrenginiais naudosimės, pirštinės reikalingos – juk galimai kitų pačiupinėtus paviršius liesime. Miške, kur žmonių nėra, be pirštinių drąsiai galime vaikštinėti.
Sveikatos specialistė patarė į parduotuvę dažnai nevaikščioti, bet grįžus nebūtina į paniką pulti, kiekvienoje smulkmenoje baisaus pavojaus ieškant. Polietileninį pirkinių maišelį galime dezinfekciniu skysčiu nuvalyti, o drobinį – karštame muiluotame vandeny išskalbti.
Nereikėtų baimintis, kad ant kiekvieno parsinešto produkto virusas jūsų tyko. Atminkime, kad bet kuriame etape, pradedant nuo gamintojo, privaloma laikytis higieninių reikalavimų. Maisto pramonės darbuotojų apranga skalbiama atskirai nuo kitų. Maisto pervežėjai dirba su apsauga, parduotuvėje taip pat užtikrinamas saugumas. Klientai irgi dezinfekuoja rankas ir su pirštinėmis renkasi prekes. Kad būtų ramiau, visas celofano, polietileno ar plastmasės, stiklo pakuotes galima dezinfekuoti. Žinoma, taip nesielgsime su popieriniais kruopų ar duonos gaminių maišeliais. Produktas būtų sugadintas, nevalgomas.
Mėsą, žuvį sudėkime į sandarias dėžutes, kiaušinių taip pat plauti dedant į šaldytuvą nereikia – jie padengti apsaugine plėvele, saugančia nuo mikrobų. Kiaušinius tik prieš vartojimą plausime.
Parsineštus vaisius, daržoves esame įpratę plauti. Jei plausime ne trumpiau kaip minutę tekančiu vandeniu, to pakaks. Kai kas su soda plauna. Nepakenks, jei norisi. Tik nuskalauti reikia gerai.
„Svarbu, kad nepamirštume riešutų ir džiovintų vaisių nuplauti, – įspėja A. Mikalauskienė. – Juk visokių kitokių mikroorganizmų pasitaiko, nuo askaridozės plovimas taip pat apsaugo.“
Savaime aišku, reikia plauti rankas. Vos parėjus namo, sutvarkius produktus – taip pat.
Apie rankų plovimą tiek daug prišnekėta, teko skaityti internete: „Visi sako: rankas plauk, neliesk rankomis veido. Laukiu nesulaukiu, kada gi veidą galėsiu nusiprausti?“
„Be abejo, saugotis užsikrėtimo, laikytis švaros ir saugos rekomendacijų reikia, bet viską darykime su saiku, proto ribose, – pataria A. Mikalauskienė. – Jei padarysime aplinką sterilią, organizmo apsauginę reakciją susilpninsime, bus tik blogiau.“
Ligos puola, kada mes išsigandę, pažeidžiami.
Švarūs namai, skanus, saikingas, įvairus maistas, telefoniniai pokalbiai su artimaisiais, ramios vakaro mintys – džiuginantys paprasti dalykai puošia mūsų kasdienybę.
Reklama: shop.manjana.lt
