Vis dažniau į Lietuvą gyventi atvyksta užsieniečių iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir iš tolimesnių šalių – Indijos, JAV, Turkijos. Kai kurie iš jų apsigyvena ir Šiauliuose. Tiesa, mūsų miestas užsieniečių nėra labai pamėgtas, o besidominčių čia esančiomis darbo vietomis taip pat yra tik vienetai.
Šiauliais labiausiai domisi ukrainiečiai
„Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad informacijos apie Šiauliuose esančias laisvas darbo vietas ieško vos keli užsienio šalių gyventojai. Paprastai tai būna mechanikos, elektronikos, automatikos inžineriją Lietuvos universitetuose studijuojantys ir magistro laipsnio siekiantys studentai iš Pakistano, Indijos, Turkijos.
„Jie savo gyvenimo aprašymus siunčia ir į kitus miestus, nes Lietuva jiems – miela, maža šalis. Kaip užsieniečiams sekasi įsidarbinti, negaliu tiksliai pasakyti. Kartą kalbinau vieną, kuris siūlėsi į architektus, bet jo tikslas buvo padirbėti pusę metų ir po to išvažiuoti gilyn į Europą, o toks variantas mums netiko“, – pasakoja S. Jasėnaitė.
Pašnekovės žiniomis, Šiauliuose iš užsieniečių dažniausiai darbo ieško ukrainiečiai. Didžioji dalis jų sėkmingai įsidarbina transporto srityje, kur juos mielai priima.
Nors Šiauliai nėra išsvajotoji užsieniečių žemė, darbo rinkos ekspertė pastebi kitą džiuginančią tendenciją. Emigravę lietuviai po truputį grįžta į Šiaulius ir čia randa darbą.
„Pagrindinė emigrantų grįžimo priežastis – noras, kad jų vaikai mokytųsi lietuviškoje mokykloje. Per tą laiką jie jau būna susikūrę gerbūvį. Jiems nebereikia imtis paskolų ir už lietuvišką atlyginimą sėkmingai dirba“, – teigia S. Jasėnaitė.
Anot jos, darbdaviai emigrantų labai laukia ir juos mielai įdarbina. Jeigu prieš aštuonerius metus dar baimindavosi, kad jie vėl išvažiuos, tai dabar džiaugiasi, jog pas juos dirba užsienyje patirties įgiję žmonės. Tokie darbuotojai įmonei atneša daug gerų dalykų, nes jie jau yra dirbę su šiuolaikinės gamybos valdymo sistemomis ir puikiai jas išmano.
Pašnekovė patikina, kad užsieniečiai tikrai neketina iš lietuvių atimti darbo vietų. Šiauliuose laisvų darbo vietų yra daugiau nei norinčių ir galinčių dirbti lietuvių. Nemažai įmonių net stabdo verslo plėtrą, nes neturi pakankamai darbuotojų tiek gamybos, tiek kituose sektoriuose. Specialistė svarsto, kad galbūt situacija pasikeistų, jeigu įmonės labiau reklamuotųsi ir gerintų savo įvaizdį: „Darbdaviai turėtų labiau pasistengti dėl bendrojo įvaizdžio, kad darbo rinkoje būtų patrauklesni.“
Stabdo kalbos barjeras
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė laikraščiui antrina, kad labai didelio užsieniečių dėmesio nesulaukia ir kituose Lietuvos miestuose įsikūrusios įmonės. Karjeros galimybėmis Lietuvoje labiau domisi į JAV, Airiją, Vokietiją, Norvegiją emigravę lietuviai.
Žinoma, yra ir užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje. Paprastai tai būna žmonės iš Indijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Labiausiai juos domina darbas tarptautinėse, pasaulyje žinomose įmonėse.
Darbo rinkos ekspertė sako, kad kai kurių užsieniečių norą dirbti Lietuvoje galima sieti su jų apsisprendimu studijuoti mūsų šalies aukštosiose mokyklose: „Susidomėjimas darbo pasiūlymais Lietuvoje pradeda augti birželio mėnesį, kai renkamos studijų grupės. Piką pasiekia rugsėjo mėnesį, kai jau pradedama studijuoti. Tuomet ir bandoma darbą derinti su studijomis.“
Ji svarsto, kad tokiam apsisprendimui įtakos gali turėti ir noras gyventi Europoje: „Mes kartais tampame tarpine stotele, tramplinu į Europą. Kai kurie Lietuvą renkasi ir dėl mūsų šalies pozicionavimo, kaip mes save pristatome pasauliui. Užsieniečiai, kurie randa vietą Lietuvoje, pamato, kad pas mus yra daug galimybių, kurių vietiniai neišnaudoja.“
Kita vertus, R. Karavaitienė pripažįsta, kad užsieniečiams įsidarbinti mūsų šalyje nėra labai lengva. Dažniausiai jiems koją prikiša kalbos barjeras. Net jeigu tai yra tarptautinė kompanija, reikalaujama bent jau minimalių lietuvių kalbos žinių. Taip pat kai kurie darbdaviai vis dar vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis. Pavyzdžiui, žmogaus charakterio bruožus priskiria tam tikrai tautybei.
Užsieniečiams lengviausia susirasti nekvalifikuotą darbą, nors patys labiau norėtų dirbti ne žemiausios kvalifikacijos, bet aukštesnės arba kvalifikuotus darbus. Dažniausiai įsidarbina maitinimo įstaigose, klientų aptarnavimo centruose, transporto ir IT srityse.
„Lietuvoje labiausiai pasiseka tiems užsieniečiams, kurie nenuleidžia rankų, yra atkaklūs, stengiasi, mokosi lietuvių kalbos, turi stiprių kvalifikuoto darbo žinių“, – akcentuoja R. Karavaitienė.
Pirmenybę darbdaviai teikia lietuviams
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis sako, kad nors kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, nedidelės įmonės užsienyje darbuotojų ieškoti dar neskuba. Pranešime spaudai rašoma, kad banko Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, šiemet darbuotojus iš užsienio šalių planuoja samdyti tik 6 proc. nedidelių Lietuvos įmonių, 8 proc. tai svarsto, o 86 proc. užsieniečių neieškos.
„Kvalifikuotos jėgos tikrai dar trūksta, pavyzdžiui, laisvų vietų skaičius IT ir telekomunikacijų, finansų, apdirbamosios gamybos sektoriuose yra didesnis negu šalies vidurkis (1,3 proc.). Daugiau specialistų užsienyje dairosi didžiosios Lietuvos įmonės – pernai rudenį banko atlikta didžiųjų įmonių finansų vadovų apklausa parodė, kad beveik 40 proc. įmonių svarsto galimybę didinti užsieniečių skaičių. Tačiau didesnės įmonės tam turi geresnes sąlygas – daugiau patirties ir žmogiškųjų išteklių administruojant užsieniečių įdarbinimą, be to, kadangi joms reikia gerokai daugiau darbuotojų, jos nemažai investuoja į užsieniečių paiešką ir jų įdarbinimo procedūrų išmanymą. Dar viena priežastis – didelės įmonės veikiausiai įdomesnės ir patiems užsieniečiams, nes apie jas, kaip apie potencialų darbdavį, yra daugiau informacijos ir atsiliepimų“, – teigia V. Žagūnis.
Pasak jo, Lietuva dėl užsieniečių, ypač iš Ukrainos, varžosi su kitomis Vidurio ir Vakarų Europos šalimis, tačiau Lietuvoje IT, finansų, mokslinės, profesinės veiklos sektoriuose aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai dar gauna mažesnius atlyginimus, todėl mūsų šaliai dar gana sunku konkuruoti pritraukiant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus. Pasak jo, kol kas į Lietuvą dažniau atvyksta žemesnės ar vidutinės negu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.
„Pavyzdžiui, Migracijos departamento duomenimis, tarp Patvirtintų įmonių sąraše esančių šešių šimtų įmonių, kurios yra skelbusios apie paprastesnį užsieniečių įdarbinimą, beveik 60 proc. yra transporto bendrovių, apie penktadalį (20 proc.) statybos sektoriaus įmonių, 15 proc. – apdirbamosios gamybos. Tik dalis iš apdirbamosios gamybos įmonėse dirbančių užsieniečių darbuotojų turi aukštos profesijos kvalifikaciją atitinkančią specialybę, tad akivaizdu, kad kol kas kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio mūsų šalis daug nepritraukia“, – teigia V. Žagūnis.
Apklausos duomenimis, šiemet apskritai didinti darbuotojų skaičių ketina beveik penktadalis (19 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių. Latvijoje personalą gausinti ketino 16 proc. įmonių, Estijoje – 17 proc. Išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių planavo 73 proc. Lietuvos, 76 proc. Latvijos ir 78 proc. Estijos įmonių. Kadangi vis dar yra daugiau įmonių, kurios ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, darbo rinka šiemet liks palanki darbuotojams.



