Panašu, kad šiandien nuo interneto sukčių pinklių nėra apsaugotas niekas. Pirkimo internetu istorijų, kai pinigai už norimą įsigyti prekę buvo išskaičiuoti iškart, o tada – tik tyla: nei papildomos informacijos apie tolesnius procesus, nei paties nusipirkto daikto, tik daugėja. Baisiausia, kad apgaudinėjantys sukčiai vis tobulėja.

Pinigus išskaičiuoja iškart, o prekės neatsiunčia
„Susidomėjau vienos merginos skelbimu socialiniame tinkle. Ji siūlė įsigyti suknelę už prieinamą kainą. Nusprendusi ją įsigyti, užpildžiau įprastą pirkimo formą ir pervedžiau pinigus. Po kelių dienų, vis dar nesulaukusi prekės siuntimo kodo, pabandžiau vėl susisiekti su skelbimą patalpinusia mergina, tačiau to padaryti jau nebegalėjau, nes jos paskyra buvo užblokuota. Internete įvedusi suknelę turėjusios parduoti merginos vardą ir pavardę, perskaičiau, kad jau ne vienas žmogus yra dėl jos skundęsis. Tada supratau, kad mane apgavo ir pervestų pinigų jau nebeatgausiu“, – skaudžia patirtimi dalijasi Monika.

Lina atvirauja, kad šiuo metu taip pat yra atsidūrusi nemalonioje situacijoje: „Užsisakius rūbą iš vienos lietuviškos internetinės parduotuvės, man buvo pranešta, kad prekę pristatys per 3-14 d. d. Praėjus tam laikotarpiui, mane informavo, kad nėra medžiagos šiam apdarui, todėl pasiūlė kitą, kuris buvo visiška priešingybė tam, kurį užsisakiau. Po ilgų ginčų pasiūlė laukti dar 2-3 savaites, nesutikau ir paprašiau grąžinti pinigus. Pinigų kaip nėra, taip nėra, o ir į laiškus niekas nebeatsako.“

Panašių problemų neretai kyla ir perkantiems iš tarptautinių internetinių parduotuvių.

„Pirkau prekę iš užsienio kompanijos per internetinę parduotuvę, tačiau net ir iš anksto pervedęs pinigus, prekės taip ir negavau. Į siųstus laiškus pardavėjas nereaguoja. Pradėjau domėtis šia įmone ir internete atradau, jog panašioje situacijoje esu ne aš vienas“, – pasakoja Tomas.

Vilioja patraukliais pasiūlymais
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė komentuoja, kad panašių istorijų galima išgirsti ne vieną.

Džiugina bent tai, kad nuo sukčių nukentėję asmenys, nepatingi ieškoti teisybės. 2018 m. duomenimis 29 proc. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymus pateikusių vartotojų prekes ar paslaugas užsisakė internetu. Lyginant su 2017 m. šis skaičius nepakito (29 proc.), tačiau populiarėjant elektroninei prekybai tarnyba pastebi, kad konsultacijos vartotojai kreipiasi vis aktyviau ir teiraujasi apie reikalavimus, taikomus el. prekybai, internetinių parduotuvių tinklalapiuose pateikiamai informacijai, atkreipia tarnybos dėmesį, kad informacija apie pvz. prekių garantiją (vietoj 2 metų įstatyminės garantijos nurodomi 1 metai) yra nurodoma netiksliai, konsultuojasi dėl tarpvalstybinių sandorių sudarymo internete rizikos ir t. t.

„Dažniausiai vartotojų nurodyti nusiskundimai susiję su sutartu laiku nepristatomomis prekėmis ir negrąžinamais iš anksto sumokėtais pinigais. Ši problema ypač aktuali perkant prekes socialiniame tinkle „Facebook“, – akcentuoja G. Nenartavičiūtė.

Kaip paaiškina specialistė, fiktyvios internetinės parduotuvės vilioja vartotojus patraukliais pasiūlymais (dažniausiai siūlo garsių prekių ženklų drabužius, avalynę arba stebuklingą poveikį žadančius įrenginius sveikatai bei savijautai gerinti), nenurodo tiesioginių kontaktų (buveinės adreso, telefono numerio, el. pašto adreso) ir galiausiai dingsta taip pat greitai, kaip ir susikuria. Tokiais atvejais surasti fiktyvų pardavėją ir apginti vartotojų teises labai sudėtinga. Pagal tinklalapio registracijos vietą pastebima, kad dažniausiai fiktyvios internetinės parduotuvės registruotos trečiosiose šalyse – JAV bei Kinijoje, tačiau Lietuvoje fiktyvių pardavėjų taip pat pasitaiko.

Įdomu, ar vartotojams dažnai pavyksta išspręsti kilusius ginčus? G. Nenartavičiūtė sako, kad atskiros statistikos dėl vartotojų prašymų, susijusių su galimai nesąžiningais internetiniais pardavėjais, Tarnyba nekaupia, tačiau preliminariai įvertinus 2019 m. Tarnybai pateiktus vartotojų prašymus, apie 10 vartotojų šiemet kreipėsi dėl galimų tarptautinio pobūdžio internetinių sukčių ir fiktyvių internetinių tinklalapių, siūlančių už patrauklią kainą įsigyti firminių drabužių, avalynės, aksesuarų, maisto papildų. Vartotojai suviliojami įspūdžiu, kad perka iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ar kitų ES šalių internetinių parduotuvių. Atliktus pirminį tokių svetainių patikrinimą, pastebima, kad jų domenai yra įregistruoti trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Panamoje, Kinijoje, o dažniausia valiuta, kuria nuskaičiuojami pinigai už pirkinius, yra Taivano doleriai ar Kinijos juaniai. Tokiu atveju, jei prekė ir yra pristatoma, vartotojams tenka susimokėti muito mokesčius už įsigytas prekes, apie kuriuos vartotojai, manydami, jog perka iš ES įsisteigusių pardavėjų, nebuvo informuoti ar pagrįstai manė, kad jų mokėti nereikės.

Nuo sukčių įmanoma apsisaugoti
Tai, kaip išvengti galimų sukčių internete?  Tarnybos duomenimis, visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės tinklalapyje pardavėjas nenurodo, arba susisiekimui pateikia tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – siūloma nepirkti iš šio pardavėjo.

Prekės ar paslaugos kaina yra vienas esminių rodiklių vartotojui renkantis pirkinį, todėl internetiniai sukčiai tikrai nevengia tuo pasinaudoti. Prieš pirkdami dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, tarnyba rekomenduoja atlikti trumpą apžvalgą ir palyginti tokios pačios rūšies prekių aprašymą bei kainą kitose internetinėse ar mažmeninės prekybos parduotuvėse.

Taip pat siūloma patikrinti kitų pirkėjų atsiliepimus. Šiuo atveju atsiliepimus rekomenduojama tikrinti ne internetinės parduotuvės tinklalapyje, o specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse.

Prieš suvedant mokėjimo kortelės informaciją, svarbu įsitikinti, kad interneto parduotuvė yra saugi – ieškoti spynos simbolio internetinės parduotuvės tinklalapio adreso pradžioje. Jei pardavėjas suteikia galimybę pinigus sumokėti atsiimant prekes, rekomenduojama rinktis šį atsiskaitymo būdą – taip išvengiama galimų finansinių nuostolių.
Tarnyba rekomenduoja patikrinti ir tai, ar pardavėjo internetinės svetainės adresas (domenas) yra užregistruotas. Taip pat svarbu būti atsargiems renkantis prekes iš trečiųjų šalių, nes apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas trečiojoje šalyje, yra labai sudėtinga.

Vis dėlto jeigu žmogus išsirinko ir apmokėjo prekę, tačiau pardavėjas netikėtai dingo ir nebeatsako į laiškus, tarnyba siūlo kuo skubiau kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo galimybės bei kitų priemonių, kurios padėtų apsaugoti savo duomenis.

Taip pat reikia kreiptis raštu į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulaukiama, arba gautas atsakymas netenkina, pirkėjas turi teisę kreiptis į tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka.

Jei prekė įsigyta trečiojoje šalyje, dėl savo teisių gynimo klientas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą arba vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pagal verslininko registracijos vietą.