Ir vėl pavasaris. Kai saulė dar tik bando praplėšti beržo pumpurą, kai prisnūdusiame parke balselius derina sparnuotieji muzikantai, „Laiptų galerija“ balandžio 5-ąją švenčia savo gimtadienį. Šiemet – jau 27-mečio. Kaip visada oriai, gurmaniškai: išskirtinės parodos, emocinga muzika.  Šventės išvakarėse apmąstymais apie veiklos prasmę su ,,Šiaulių naujienų“ skaitytojais dalijasi „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė.

Gimtadienio kodas: apmąstyti savo gyvenimo laiptelius
„Laiptų galerijos“ veikla skaičiuojama nuo 1992 metų. Pirmasis gimtadienis minėtas 1993-iaisiais. Tada paroda sudaryta iš visų tais metais galerijoje eksponavusių savo kūrybą dailininkų darbų. Per tą laiką „Laiptų galerija“ meno mylėtojus pakvietė į 704 tapybos, grafikos, akvarelių, piešinių parodas, surengė daugybę muzikos ir literatūros vakarų.

Kasmet gimtadienis minimas pavasarį. Diena nesvarbu, juk ne asmens gimimo šventė. Sukakčiai parenkama itin reikšminga paroda, kurios turinys atskleidžia galerijos požiūrį į vizualųjį meną, apvainikuoja metus, žadina emocijas.

Šiemet balandžio 5-ąją „Laiptų galerijos“ svečius pasitiks dvi parodos: nuoširdaus galerijos bičiulio vilniečio tapytojo Rimo Bičiūno spalvinga ekspresyvi tapyba didžiojoje salėje, o trečiajame aukšte – šiaulietės gydytojos Ritos Ruškytės fotografijos paroda simbolišku pavadinimu „Laiptai“.

„Laiptai – ne vien į priekį ir aukštyn. Vieną dieną palipai, kitą likai vietoje ar nusileidai žemyn. Negaliu sakyti, kad stovime ant 27 laiptelio tiesiu stuburu, balti ir pūkuoti, – šypteli J. Ališauskienė. – Kasmet džiaugiamės, kad pavyko išgyventi. Ne daugiau vietos po saule, bet ta vieta darosi tikresnė, pamatas stipresnis. Apsvarstome, pasitikriname, kaip veikia mūsų paleistos idėjos, džiaugiamės naujai atrastais žmonėmis, dėkojame seniems geriems draugams. Per tuos sudėtingos veiklos metus įsitikinome, kad esame reikalingi. Kai mažėja žmonių Šiauliuose ir Lietuvoje, mūsų salė nuolat pilna. Gal dėl to, kad rengdami metų planą renkamės dalykus, kurie būtų įdomūs patiems. Kiekvienas susitikimas mums padeda augti. Dovanodami kitiems kultūros džiaugsmą  gauname patys.“

Arčiau tikrojo žmogiškumo
Žmogaus gyvenime 27 metai būtų pats jaunystės grožis: daug išmokta, patirta, kuriami realūs gyvenimo planai.

Nutrūktgalviškos jaunystės ambicijos pasveriamos, atidedant į šalį tai, kas trukdo siekti esminio tikslo. „Laiptų galerijos“ gyvenime – tai pati branda. Darniai sustyguota komanda, aiški vizija, kokios kultūros reikia šiauliečiams.

„Tik aukščiausios prabos, – sako galerijos direktorė. – Mūsų veiklos patirtis rodo, kad turime puikių draugų dailininkų, muzikos žvaigždžių, mokame ne tik surengti įspūdingas parodas, koncertus, bet ir puikius literatūros vakarus. Tikras kultūros žmogus negali būti siauros specializacijos, dvasinė kultūra reikalauja iš mūsų universalumo – dėmesio savo tapatumui, etnokultūrai, apsiskaitymo, muzikos ir vizualiųjų menų išmanymo. Pas mus vienas geriausių etnografinių ansamblių, įdomios filosofinės diskusijos vyksta pirmadieniais per literatūrinius skaitymus, girdima įvairių žanrų muzika, vyksta fotografijos, dailės ir skulptūros parodos – sunku apžvelgti visą veiklos spektrą. O tikslas labai paprastas ir drauge sudėtingas – suvokti, kas yra žmogus, kokia kūrybos jėga slypi mumyse. Per kūrybą į mus prabyla žmogiškumas ir skleidžiasi kaip tulpės žiedas pavasarį.“

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai nuo knygos vis dažniau atitraukia technologijos, kai vartojimo manija veja mus beprotišku tempu, labai svarbu, kad yra vieta, kur gali sustoti ir susitikti su savo siela, su žmogumi savyje – per dailininko paveikslo spalvų žaismą, per virtuoziškai atliktą muzikos kūrinį, per poeziją. Tokia vieta jau 27 metus yra Šiaulių „Laiptų galerija“.

Pelikso Bugailiškio sode, menančiame 1925 metus, prieš 27-ąjį gimtadienį „laiptiečiai“ pasodino obelaitę. Dabar galerijos sode – jau dvylika obelų. O kur dar klevai, ąžuolai, liepos, eglės, šermukšnis su guoba.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.