Pradėti Prisikėlimo aikštės Šiauliuose rekonstrukcijos darbai. Pagal Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą šalia esančiame skvere, kur dabar yra fontanas, numatyta pastatyti paminklą „Tautos laisvei“. Siekiant giliau aptarti ir išsiaiškinti tautos laisvės sąvoką, įpaminklinimo tradicijas ir tendencijas, surasti bendrų paminklo išraiškos sprendimų, kurie pateisintų kuo platesnio rato žmonių lūkesčius, visi norintys buvo kviečiami į susitikimą-diskusiją apie XX–XXI a. skulptūros pokyčius Europoje. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje įvyko toks jau trečiasis susitikimas-diskusija. Šiame susitikime dalyvavo Prisikėlimo aikštės Šiauliuose rekonstrukcijos architektas Vytenis Rudokas, menotyrininkė prof. dr. Elona Lubytė, skulptoriai Žilvinas Landzbergas, Donatas Jankauskas ir menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Paminklas „Tautos laisvei“ – monumentalios dailės kūrinys
Architektas V. Rudokas pasakojo, jog jam tenka išgirsti daug kitų žmonių klausimų apie  paminklą „Tautos laisvei“. Daugelis klausia, koks tai bus meno kūrinys, kokios formos, žanro, kiti dar bando kalbėti ir apie turinį. Anot architekto V. Rudoko, paminklas turi būti statomas tokio turinio, dėl kurio mums šiandien labiausiai skauda.

„Prisikėlimo aikštės ir jo prieigų rekonstrukcijos projektas iššaukė, kad turi atsirasti paminklas. Man konkrečiai skauda dėl laisvės kovotojų, dėl ko skauda jums – nežinau. Kyla klausimas, ar statome paminklą ir tada prideriname aikštę, ar turime aikštės idėją ir tik po to statome paminklą.

Visgi yra variantas, kad statome paminklą. Jei statome, tai prisiimkime atsakomybę, jei bijome ar negalime, tai net nepradėkime. Jei jau pradėjome, vadinasi, esame drąsūs ir galime kažką pastatyti. Paminklas turi būti aikštės rekonstravimo projekte numatytoje vietoje, konstruojamas kaip vertikalus akcentas. Jis turi užvaldyti ne tik skvero erdvę, bet ir aiškiai būti suvokiamas iš renginių aikštės pusės.

Techniniame projekte suprojektuotas paminklo postamentas gali būti koreguojamas prisilaikant užduotos kompozicinės idėjos. Numatytas paminklo apšvietimas, kuris turi būti pritaikytas konkrečiai idėjai. Paminklo sprendinys turi užimti ne didesnę kaip 10x10x12 metrų erdvę. Pasirinkus paminklo tipą – obeliskas, kolona ar kita forma – viršuje turinčią aiškiai išreikštą smailę, paminklo sprendinys turi tilpti į 17 m aukščio piramidės formos erdvę. Paminklo žanras būtų monumentalios dailės kūrinys. Paminklo tipologija gali būti obeliskas, kolona, stela, triumfo arka, skulptūra.

Paminklo medžiagiškumas: akmuo, metalas, betonas ir kitos ilgaamžės medžiagos. Paminklo idėja ir jo realizavimo priemonės kompozicija, plastika, semantiniai ženklai turi atitikti paminklo temą ir turi būti lengvai skaitomi ir suprantami“, – pasakojo architektas V. Rudokas.

„Šiauliai – vienas iš dinamiškesnių skulptūros centrų“
Menotyrininkas V. Kinčinaitis teigė, jog dėl šio susitikimo turime puikią progą išgirsti du žinomus Lietuvos skulptorius – D. Jankauską bei Ž. Landzbergą. Anot menotyrininko V. Kinčinaičio, tik  skulptorius ir lemia, ar ta aikštė praeinant vers mus gūžtis ir jaustis daug metų į priekį nepatogiai, ar ji mums teiks džiaugsmą ir visi būsime patenkinti.

Menotyrininkė prof. dr. E. Lubytė pradžioje norėjo padėkoti renginio organizatoriams už galimybę  atvykti į Šiaulių miestą.

„Galvodama apie šį pranešimą prisiminiau, kad tuo metu, kai dar studijavau LSSR valstybiniame dailės institute, kai pradėjau domėtis šiuolaikine skulptūra, tuo metu dar nebuvo apgriuvusi Berlyno siena, Sovietų Sąjunga nebuvo iširusi, svajonės pamatyti šiuolaikinės skulptūros pavyzdžius gyvai atrodė, kad niekada gyvenime neišsipildys.

O Šiaulių miestas po Klaipėdos Martyno Mažvydo skulptūrų parko buvo vienas iš dinamiškesnių skulptūros centrų. Miesto centrinėje gatvėje atsirandančios iškabos, skulptūriniai objektai visada traukė vilniečius, todėl šiame mieste visada buvo malonu apsilankyti. Jau nekalbu apie istorinę Kryžių kalno vietą, kuri turi daug istorinių, kultūrologinių prasmių, o užsieniečių yra ypač pamėgta lankytina vieta.

Nusprendžiau kalbėti apie nerealistinius meninės raiškos pavyzdžius, įamžinant vienus ar kitus įvykius. Norėčiau aprėpti platesnį klausimą, kuris tiesiogiai yra susijęs su jūsų šiandienine diskusija, tačiau negavus į jį atsakymo, jūsų paminklo „Tautos laisvei“ idėja vėl įstrigtų juodose ar baltose derybose. Viešosios erdvės yra konservatyvios, o inovatyviausios meninės idėjos reiškiasi baltuose ar juoduose kubuose, parodų salėje, bienalėse.

Galime pastebėti, kad Lietuva nepasikeitė ir niekuo neišsiskiria nuo tradicinės vakarietiškos kultūros. Pavyzdžiui, ispanų filosofas Chose Ortega I Gasetas rašė, kad naujasis menas visada bus mažumos menas, nes didžioji auditorijos dalis visada išpažino ir išpažins tradicinę realistinę meninę raišką“, – pasakojo menotyrininkė prof. dr. E. Lubytė.
Skulptorius D. Jankauskas teigė, jog jei jam būtų suteikta galimybė, jis laisvas pasijustų tik kažką sugriovęs ir vėl iš naujo atstatęs. Jo manymu, kūrėjo laisvę šiame paminklo „Tautos laisvei“ konkurse apriboja konkurso sąlygos, nes kūrėjai yra įsprausti į tam tikrus rėmus. Jo teigimu, skulptorius yra kaip dominantė, todėl reikėtų eiti nuo skulptūrinės idėjos link urbanistinės architektūrinės aplinkos.

Skulptorius Ž. Landzbergas teigė, jog kartais tam tikrą objektą suvokiame inertiškai, nejautriai ir nekūrybiškai pažvelgiame į pačios kūrybos esmę, nepasidomime, kaip jaučiasi žmogus. Pasitaiko, jog objektas išstumia žmogų, tačiau, anot skulptoriaus Ž. Landzbergo, to reikėtų vengti.

„Šiandien socialistinėse šalyse, keista, bet vyrauja totemas, kuris yra totalitarinio pobūdžio.

Žmogus yra svarbiau už objektą. Jei nėra žmogaus, nėra ir objekto. Projekto vystyme labai svarbu išlaikyti ne tik santykius, bet ir geriausią kokybę, skaidrumą, estetinę pusę. 1900 m. buvo industrijos laikotarpis, vyko didžiausios varžybos, o tuo metu Paryžius buvo daugelio sričių lyderis. Pavyzdžiui, Académie Julian buvo pirmasis valstybinis objektas, kuris buvo investicija į jaunus žmones. Ši mokykla buvo alternatyva jų nacionalinei karališkai mokyklai. 1985 m. turime labai modernų pavyzdį. Tai buvo Alfonso Vincento Ambraziūno pastatytas kompleksas, kuris buvo vienas inovatyviausių“, – pasakojo skulptorius Ž. Landzbergas.

Paminklui „Tautos laisvei“ numatomas 2 metų terminas
Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus pristatė labiausiai visiems rūpimus aspektus – finansavimą bei paminklo „Tautos laisvei“ idėjos realizavimo terminus.

„Savivaldybė artimiausiu metu skelbs paminklo „Tautos laisvės“ idėjos konkursą. Terminas numatomas šių metų gegužės mėnesį. Bus skelbiami trijų pirmųjų vietų nugalėtojai. Pirmosios vietos nugalėtojui numatoma 3 tūkst. eurų premija, antrosios vietos – 2 tūkst. eurų, o trečiosios – 1 tūkst. eurų. Taip pat numatomos dar dvi paskatinamosios premijos po 500 eurų.

Su idėjos nugalėtoju bus pasirašoma projektavimo ir realizavimo sutartis. Numatomas 2 metų terminas. Jei viskas vyks taip kaip čia susakiau, tai rezultatą galėtume turėti po dvejų metų gegužės mėnesį. Pačiam projektavimui yra numatoma iki 10 tūkst. eurų suma, o paminklo įgyvendinimui kaina neturėtų viršyti 170 tūkst. eurų sumos. Tokios yra numatomos lėšos ir realizavimo terminai. Tikrai norisi, kad Šiauliai realizuotų šią idėją.

Dažnai atsitinka, kad ne visi miestiečiai pritaria tam tikrai pasiūlytai idėjai, sunku visiems įtikti. Tikimės, kad bus pasirinktas pats geriausias rezultatas, o sudaryta ekspertų komisija, kuri vertins pasiūlytas paminklo idėjas gegužės mėnesį, yra tikrai solidi ir kompetentinga. Norėtųsi, kad mums geriau sektųsi nei Vilniui su Lukiškių aikšte.

Labai įdomu yra, kokia bus geriausia paminklo idėja pripažinta Šiauliuose. Norėtųsi, kad ji trauktų ne tik miestiečius, bet ir miesto svečius, prie paminklo fotografuotųsi. Tai galėtų tapti ne tik pagrindinės Šiaulių miesto aikštės akcentu, bet ir viso miesto“, – pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius V. Statkus.

„Per 2 mėnesius idėjos paminklui negimsta“
Kai buvo pristatyta paminklo „Tautos laisvei“ finansinė pusė bei jo idėjos realizavimo terminai, labiausiai sukėlė diskusijų tai, kad yra duota per mažai laiko jai įgyvendinti. Pavyzdžiui,

Tarybos narys, skulptorius Gintautas Lukošaitis teigė, jog jam nėra aiškūs architekto V. Rudoko norai. Taip pat G. Lukošaitis siūlė, kad paminklo „Tautos laisvei“ idėjos realizavimui būtų skiriami ne du mėnesiai, nes tai, anot jo, yra žvėriškai per mažas laiko tarpas, o galėtume tam skirti ir pusę metų. Taip rudenį galėtume skelbti konkursą. Taip pat, anot G. Lukošaičio, vertėtų padidinti siūlomas premijas, kad taip būtų pritraukta daugiau skulptorių.

Menotyrininkė prof. dr. E. Lubytė paantrino G. Lukošaičiui. Ji teigė, jog du mėnesiai yra tikrai per mažai, nes per tokį trumpą laiką idėjos negimsta. Jos nuomone, reikia sužinoti ne tik visuomenės, bet ir užsakovų nuomones.

Susitikime-diskusijoje apie paminklą „Tautos laisvei“ dalyvavo ir Šiaulių miesto mero patarėjas Antanas Bartulis, kuris paprašytas pakomentuoti esamą situaciją teigė, jog miesto valdžiai nėra tas pats, kaip viskas baigsis. Taip pat priminė ir Vilniaus pavyzdį, kai po 8 konkursų vis tiek nieko dar neturi, todėl tokios nesėkmės nenori. A. Bartulis visiems pažadėjo, jog kreipsis į vadovybę, kad paminklo „Tautos laisvei“ idėjos realizavimo terminas būtų pailgintas.