,,Esu alkoholikė, alkoholiko duktė, – sako šiaulietė Irena. – Anksčiau šito gėdijausi. Dabar, peržengusi pusamžio slenkstį, su graudoka šypsena prisimenu, kaip karingai nusiteikusi antrokėlė ėjau gelbėti šeimos – pranešti tėvo viršininkui, kad jis vėl geria darbe, o namie mūsų laukia ašaros. Būdama dvylikos parašiau už mamą pareiškimą skyryboms. Manęs neišgirdo.

Tiesa, tėvai išsiskyrė, kai man buvo gal... 30. Tada jau pati žengiau priklausomybės link, padedama aklai mylimo vyro ir keistai besiklostančių aplinkybių. Savo vaikų balso taip pat neišgirdau. Reikėjo atsidurti baisių netekčių ir pažeminimų dugne, kad surasčiau jėgų gyventi kitaip. Nekaltinu nieko. Džiaugiuosi kiekviena diena, ta begaline meile, kuri mane saugo. 10 blaivaus gyvenimo metų atvėrė pasaulio spalvas. Skaudžios patirtys išmokė: skausmo nuskandinti neįmanoma, jį reikia paleisti.“

Vaikystė šešėlyje
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė su laikraščio skaitytojais dalijasi įžvalgomis, kurios paremtos 2017 m. lapkričio – 2018 m. vasario mėn. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir asociacijos „Mentor Lietuva“  atliktos visuomenės apklausos duomenimis.

„Alkoholio problemos šeimoje dažniausiai būna paslėptos nuo išorinio pasaulio. Tai lemia, kad vaikai ir suaugę alkoholikų vaikai jaučiasi izoliuoti, išsigandę ir kalti dėl tėvų girtavimo. Dažnai tokie vaikai susiduria su sunkumais mokykloje, smurtu šeimoje, sveikatos sutrikimais, mintimis apie savižudybę, turi didesnį polinkį į priklausomybes. Dauguma šių problemų neišnyksta suaugus“, – teigia A. Ivoškienė.

Pasak specialistės, kuo tėtis ar mama labiau piktnaudžiauja alkoholiu, tuo prasčiau vaikai, net ir suaugę, vertina visus analizuotus aspektus: meilę, dėmesį, pagarbą, saugumą ar priežiūrą. Dar vienas svarbus momentas – apklaustieji pabrėžė, kad saugumas jų šeimose buvo užtikrintas mažiausiai. Vadinasi, valstybės, savivaldybės, bendruomenės, aplink vaiką esančių žmonių pareiga yra nepalikti jo nesaugioje šeimos aplinkoje. Apklausos analizė aiškiai parodė, kad kuo žalingesnis tėvų alkoholio vartojimas, tuo didesnė tikimybė taip elgtis ir jų vaikams suaugus.

Net pusė dalyvavusių apklausoje žmonių teigė kada nors girdėję besipykstančius tėvus dėl to, kad vienas iš jų vartojo alkoholį – tikėtina, tuo metu vaikas gali ne tik išsigąsti, bet ir jaustis nesaugus. Gana didelė dalis visų atsakiusiųjų dalijosi patyrę nerimą dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo keliamų problemų, pykę patys dėl to ir kartu savotiškai prisiėmę atsakomybę, bandę skatinti tėtį ar mamą, kad jie nustotų taip elgtis.

Apie trečdalis respondentų įvardijo, kad tokia situacija šeimoje juos yra slėgusi, jie tuo metu jautė liūdesį bei nusivylimą. Net 29 proc. respondentų, iš tėvų patyrusių psichologinį ar fizinį smurtą,  teigė kada nors svajoję turėti kitokius namus, tokius kaip jų draugų, kuriuose nėra alkoholio vartojimo problemų. Galiausiai nemažai apklausos dalyvių pasisakė apie savo rūpestį dėl tėčio ar mamos sveikatos, be abejo, veikiausiai šis rūpestis glaudžiai susietas su baime prarasti tėtį ar mamą...

Profesionalios pagalbos trūksta
Daugiau nei pusė (52 proc.) anketų rezultatų atskleidžia alkoholio vartojimo problemą šeimose, ketvirtadalis teigė, kad nors pagalba buvo reikalinga, jos negavo. Tie, kurie įvardijo, kad pagalbos sulaukė, jos pagrindiniais teikėjais pažymėjo savo artimuosius, dalis savo draugus.

„Ar tai galima vadinti pagalba? Iš esmės taip, palaikymas, pokalbis, išklausymas, supratimas yra labai reikalingi, tačiau profesionali pagalba jų praktiškai nepasiekė. O vis dėlto dalis alkoholizmo problemą turinčių tėvų vaikų yra aukštesnių klasių mokiniai, gal studentai – ugdymo įstaigoje jie praleidžia didžiąją dienos dalį ir gali būti pastebėti, gauti pagalbą ten dirbančių mokytojų ar švietimo pagalbos specialistų“, – svarsto A. Ivoškienė.

Keisti vartojimo įpročius
Žmonės, augę šeimose, kuriose tokių problemų nekilo, pasak specialistės, dažniau renkasi išvis nevartoti alkoholio arba vartoja retai. Tos šeimos, kuriose alkoholis buvo vartojamas žalingai, tikėtina, suformavo gana netinkamas nuostatas, kad vartoti alkoholį dažnai ar net labai dažnai yra normalu.

Svarbi žinutė yra ta, kad beveik penktadalis, atsakydami į anketos klausimus, pažymėjo, kad abejoja, ar jiems nederėtų keisti savo įpročių. Anot specialistės A. Ivoškienės, tai reiškia būtinybę reaguoti, pastiprinti ir palaikyti abejojančius. Tokiu atveju, šalia esančių – draugų, draugo tėvų, mokytojo, kaimyno, trenerio, bendradarbio, gydytojo ar kito artimoje aplinkoje esančio žmogaus – išsakyti argumentai, padrąsinimas, palaikymas yra veiksmingiausi. Jei pritrūksta žinių ar įgūdžių to imtis patiems, svarbu žinoti, kur galima tokį žmogų nukreipti.

„Jau penkti metai vasario 11–15 dienomis Lietuvoje minima Alkoholikų vaikų savaitė, kurios metu Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia atkreipti visuomenės dėmesį į alkoholio vartojimo problemą, paskatinti kreiptis pagalbos ar padėti su tuo susiduriantiems. Lietuvoje sukurta socialinė kampanija „Vaikystė šešėlyje“, kuri visus metus vykdomomis veiklomis siekia šių tikslų“, – teigiama A. Ivoškienės pranešime.

Konsultantai – galimybė sulaukti daugiau pagalbos
Priklausomybės nepaiso nei amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Šią problemą spręsti vienodai svarbu tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Tad priklausomybių konsultantų tinklo plėtra yra išties svarbus žingsnis mažinant priklausomų žmonių skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiais metais bus  labiau išplėstas priklausomybių konsultantų tinklas. Paslaugas nuo pavasario planuojama pradėti teikti dar šešiose savivaldybėse, tarp jų ir – Šiauliuose. Projektas finansuojamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo  lėšų.  

Kreiptis į priklausomybių konsultantus žmonės gali be gydytojo siuntimo, konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais, laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. Per pastaruosius dvejus metus konsultantai padėjo daugiau nei 2 tūkstančiams žmonių. Priklausomybių konsultantai gali pasiūlyti individualiai aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos, o po gydymo ar reabilitacijos grįžusiems žmonėms teikia palaikomąsias konsultacijas.

Į konsultantus kreipiasi ne tik jau stipriai priklausomi žmonės, bet ir tie, kurie jaučia, kad alkoholio vartojimas tampa rizikingas. Konsultantai, turintys išsilavinimą psichologijos ar socialinių paslaugų srityse, gali organizuoti  pagalbos grupes. Bendruomenės ir panašaus likimo žmonių palaikymas yra labai svarbus.

Steigti priklausomybių konsultacijų punktus skatinama ir Lietuvos savivalda. Tose savivaldybėse, kuriose nėra fondo lėšomis įsteigtų priklausomybių konsultacinių punktų, šiam tikslui bus panaudojama valstybės specialioji tikslinė dotacija.

Informaciją apie priklausomybių konsultantų veiklą galima rasti interneto svetainėje adresu  www.prik.lt, ją taip pat teiks savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

Nemokama pagalba telefonu
„Mano mama išsiskyrė su mano tėčiu ir susirado kitą vyrą. Jie abu dabar geria vos ne kiekvieną dieną. Man norisi kur nors išeiti arba išvažiuoti pas senelius. Patarkite, ką man daryti.“ „Ar galiu kaip nors sutaikyti tėvus? Jie dažnai pykstasi ir neretai geria. Mama man visada sako, kad ji išsiskirs su tėčiu, o jei ne – nusižudys. Jeigu ji nusižudys, aš taip pat pasielgsiu, nes labai myliu ir mamą, ir tėtį. O jei jie išsiskirs, aš pabėgsiu iš namų. Kaip man sutaikyti tėvelius? Aš noriu normalios šeimos, kurioje visi vienas kitą mylėtų ir gerbtų. Aš kiekvieną dieną verkiu ir žadu pabėgti iš namų!“

„Drąsinu Tave nebijoti kalbėti apie savo sunkumus su patikimais žmonėmis – drauge ieškoti išeities lengviau.

Pirmiausia svarbu, kad suprastum, jog esi visiškai nekalta dėl to, kas vyksta tarp Tavo tėvų. Tu tikrai nesi atsakinga už tai, kad jie pykstasi ir geria. Prieš imantis kokių nors veiksmų, visuomet svarbu pagalvoti, kokias pasekmes tie veiksmai atneš. Būtų gerai, jei galėtum pasitarti su kokiu nors suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, kuris tave suprastų. Tai galėtų būti klasės auklėtoja, socialinis pedagogas ar tavo mokyklos psichologas, arba geri kaimynai, giminės.

Tai ištraukos iš pokalbių, kurių sulaukia „Jaunimo linijos“ (8 800 28 888) arba „Vaikų linijos“ (116 111) savanoriai. Jie gali sujungti su „Pagalbos vaikams linija“. Jos specialistai padeda vaikams, kurie patiria smurtą mokykloje ar namuose, yra neprižiūrimi, apleisti savo tėvų ir nori, kad kas nors jiems pagelbėtų, prireikus suteikia vaikui specialios socialinės ar teisinės informacijos.