Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, vykdantis misiją – profesionaliojo meno sklaida ir besirūpindamas regiono kultūriniu viešinimu, šiemet švenčia savo kūrybinės veiklos 45 metų sukaktį. Tokio kolektyvo atsiradimas yra reikšmingas įvykis Lietuvos kultūros istorijoje. 1974 m. Sigito Vaičiulionio ir jo žmonos dirigentės Danutės Vaičiulionienės įkurtas, vėliau tapęs vienu žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ gimė iš vokalinio senosios muzikos ansamblio. O šios sukakties proga žiūrovus žadama nustebinti neįtikėtina koncertine programa, kuri skambės ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje.
Pirmasis koncertas pastūmėjo eiti pirmyn
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ yra vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų. Kolektyvo įkūrimo data – 1974 metų gruodžio 31 d. Tai buvo pirmasis tuomečio senosios muzikos ansamblio koncertas, kuris išaugo į gražią tradiciją – kasmet rengiamus naujametinius koncertus. Dirigento S. Vaičiulionio įkurtas vokalinis senosios muzikos ansamblis vienintelis Lietuvoje tada dainavo renesanso ir baroko epochų kompozitorių kūrinius. Iš pradžių kolektyvą globojo Šiaulių pedagoginis institutas, o vėliau – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla.
„Viskas išėjo netyčia. Atvažiavau dirbti į Šiaulius, turėjau berniukų chorą, dabartinį „Dagilėlį“, bet kažkaip savaitgaliais nebūdavo ką veikti. Važiuodavau į Rygą, bet kiek į ją gali važiuoti, norėjosi muzikuoti. 1970 m., kai dar studijavau Vilniuje, profesorius Saulius Sondeckis manęs paprašė iš studentų chorvedžių suburti vokalinį ansamblį. Tokį ir subūriau. Tai buvo pirmas kartas Lietuvoje, kai išgirdome istorinę mūsų muziką, kurią dabar puikiai žinome. Tuo laiku tikrai nebuvome prastesni už Vokietiją ar Prancūziją. Subūriau muzikantus, chorvedžius, kurie norėjo dainuoti kažką gražaus, ir 1974 m. gruodžio 31 d. Šiaulių pedagoginio instituto salėje įvyko pirmasis koncertas. Pamenu, jog pakabinome tiulio užuolaidą, labai padėjo režisierius Rimantas Vaitkevičius, eiles iš Frančesko Petrarkos ir Viljamo Šekspyro kūrybos skaitė Bernadeta Markevičienė. Tai irgi buvo naujiena, tačiau susirinko pilnutėlė salė. Todėl tai tapo akstinu ir toliau dirbti“, – apie Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ atsiradimą pasakojo jo įkūrėjas S. Vaičiulionis.
„Polifonijai“ atidaviau viską“
Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ tenoras bei vyriausiasis choristas Regimantas Lukoševičius pasakojo, jog pačiame pirmajame Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncerte buvo dar tik žiūrovas, o antrajame koncerte dalyvavo jau ir pats.
„Kai pradėjau, tai iki šiandien šis maratonas ir tęsiasi. Pačiame pirmajame koncerte buvau dar tik žiūrovu todėl, kad buvau jaunas studentas, tik pradėjęs dirbti. Tada gruodžio mėnesį mane pakvietė pasiklausyti. Man buvo labai įdomu, kai išgirdau tą muziką, buvo savotiškas iššūkis, nes tokios muzikos nebuvau girdėjęs savo gyvenime, tačiau man tai patiko.
Labai patinka koncertuoti ten, kur labai gerai skamba, nebūtinai tai turi būti bažnyčia. Jei yra graži koncertinė salė, graži aplinka, jei galima labai gerai pateikti garsą ir žiūrovai tai priima labai maloniai, tada yra labai gera.
Aš laikausi tam tikrų taisyklių, tam tikro gyvenimo būdo. Prieš daug metų mečiau rūkyti vien dėl to, nes rūkymas trukdė dainavimui. Kiekvieną rytą ir vakarą mankštinuosi, nes dainininkui mankšta yra labai svarbi. Kažkada turėjau laimės dainuoti Maskvoje, P. Čaikovskio konservatorijos didžiojoje salėje. Tai buvo nepaprasta ir prisiminsiu tai ilgai, nors buvo ir didžiausias iššūkis.
„Polifonijai“ atidaviau viską, pačius gražiausius savo gyvenimo metus. Ir kai reikės išeiti, bus labai skaudu, bet jau laikas užleisti vietą jaunimui. Mano beveik visi bendraamžiai jau yra iškeliavę anapilin, o aš vienas kaip dinozauras likau, man taip nejauku. Gyvenimas toks yra, jog į Dievą ne kiekvienas sugeba atsigręžti ir ne kiekvienas nori, tačiau reikia susitaikyti ir priimti tą dalyką“, – savo prisiminimais pasidalijo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ tenoras bei vyriausiasis choristas R. Lukoševičius.
Profesionalios muzikos bastionas Šiaurės Lietuvoje
Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė teigė, jog choro „Polifonija“ 45-mečio jubiliejus yra reiškinys ne tik Šiaulių mieste, regione, bet ir visame Lietuvos muzikiniame gyvenime.
„Per 45 metus tiek daug sukaupta patirties bei išdovanota muzika Lietuvai ir užsienio šalims. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ misiją nešti lietuvišką chorinį meną per pasaulį vykdė, vykdo ir vykdys, o kai kurias misijas atliko ir su kaupu. Šis choras tebėra profesionalios muzikos bastionas Šiaurės Lietuvoje, kuris neša malonią naštą. Tai yra kultūros, muzikos nešimo našta, kurią dalijame žmonėms. Žinome, jog nuo mūsų buvimo šiame regione ir pačioje Lietuvoje labai daug kas keičiasi žmonių kasdienybėje bei jų ateityje. Ta misija, tas gyvenimo būdas, kurį suteikia šis choras, yra labai ypatingas tuo, kad jis tave pakelia nuo buities, nuo intrigų, nuo to, kas niekinga, menka ir negražu. Džiaugiamės jaunais žmonėmis, kurie ateina į chorą dainuoti, bet ne kiekvienam pavyksta, nes norint dainuoti valstybiniame chore reikia turėti ne tik čiulbantį paukštelį gerklėje, bet ir pasiruošimą. Labai kviečiu Šiaulių regiono gyventojus ateiti į choro „Polifonija“ jubiliejinių metų koncertus ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose, kurie jums labiau priimtini ar artimesni. Yra toks nepakartojamas jausmas, kai esi iš to krašto, iš kurio yra ir tas koncertuojantis kolektyvas, tačiau tu į jį žiūri kitoje salėje, kitame Lietuvos gale arba užsienyje, tada jautiesi lyg būtum giminės. Noriu, jog Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ visai Lietuvai būtų mūsų „Polifonija“ ir visa Lietuva kartu su ja švęstų šį labai gražų 45-mečio jubiliejų“, – pasakojo N. Saimininkienė.
45-metį įprasmins du renginiai
Reikšmingą choro kūrybinės veiklos sukaktį ir patirtį įprasmins koncertų ciklas „Senoji Lietuvos muzika“. Ši muzika žymi ir „Polifonijos“ kelio pradžią. Todėl logiška, kad šios programos pagrindas – naujai prikelti, šiauliečių kolektyvo atlikti XVI–XVIII a. kompozitorių Vaclovo Šamotuliečio, Jacob Arkadelt, Luca Marencio, Vincenzo Galilei, Claudio Monteverdi, Giulio Caccini, Dietrich Buxtehude, Wolfgang Amadeus Mozart kūriniai. Šių muzikos kūrėjų gyvenimai, likimai ir kūrybiniai keliai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir jos valdovais. Šia programa choras grąžina klausytoją į LDK laikus ir prikelia didingą valstybės kultūrinę praeitį, tuo pačiu atgaivina senąsias chorinio dainavimo tradicijas. Šią programą paruošti chorui padėjo ir koncertuose diriguos choro įkūrėjas, ilgametis šio kolektyvo meno vadovas S. Vaičiulionis.
Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ projektų koordinatorė Vita Butvilienė pasakojo, jog 45-mečiui bus skirti du renginiai. Pirmasis bus „Senoji Lietuvos muzika“, diriguojama S. Vaičiulionio, ir šių metų pabaigoje bus atliekamas specialiai „Polifonijai“ sukurtas Nijolės Sinkevičiūtės stambios formos kūrinys „Magnificat“. N. Sinkevičiūtės kompozicija nebus vienintelė sukurta „Polifonijai“, tačiau Žemaitijos 800 metų jubiliejui jauna ir labai perspektyvi kompozitorė, šiaulietė Monika Sokaitė sukūrė labai gražią kompoziciją mišriam chorui ir perkusijai.
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ savo kūrybinės veiklos 45-metį žada paminėti neįtikėtina koncertine programa, kuri skambės ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
