Šiaulių miesto ir apskrities savivaldybių verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Mokesčių našta, emigracija, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – verslininkus ne juokais neramina. Nepadeda ir politikų nenoras priimti atitinkamus, su verslo aplinkos gerinimu susijusius sprendimus.

Fiksuojamas nuosmukis
Šiaulių regione fiksuojamas bene didžiausias nuosmukis lyginant su 2017 m. Šiemet kiek lengviau kvėpavo tik Joniškio verslininkai, tuo tarpu Akmenės, Pakruojo ar Radviliškio rajonų savivaldybėse verslo nuotaikos pesimizmu išsiskyrė net ir visos šalies kontekste.  

Net dvi savivaldybės pagal aplinkos palankumą verslui atsidūrė didžiausią nuosmukį patyrusių savivaldybių penketuke: Akmenės r. sav. nukrito iš 30 į 54 vietą, o Šiaulių miesto savivaldybė nukrito per 19 vietų ir atsidūrė 30 vietoje.  Šiaulių rajono savivaldybė šiemet užima  39 vietą, Kelmės rajono – 38 vietą, Joniškio rajono savivaldybė pozicijas reitinge pagerino per 6 vietas ir užima 44 vietą. Tuo tarpu Radviliškio ir Pakruojo rajonų savivaldybės atsidūrė paskutiniame dešimtuke ir atitinkamai užima 53 ir 56 vietas.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelerius praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

Banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad tendencija, jog būtent pasienio regionai atsiduria padidintos rizikos zonoje nėra nauja ir tęsiasi jau kelerius metus.

„Jau tampa tradicija, kad su daugiausia kliūčių verslininkai susiduria pasienio savivaldybėse. Tik jei praėjusiais metais pagal kliūtis „pirmavusios“ savivaldybės buvo labiau susikoncentravusios pasienyje su Rusija ir Baltarusija, tai šiais metais jų pastebimai padaugėjo šiaurinėje Lietuvos dalyje, pasienyje su Latvija. Šiaulių apskrityje turime net du didelius kritimus lyginant su pernai metais, taip pat nerimą kelia ir vangiai besikeičianti Radviliškio situacija“, – sako G. Kubiliūnienė.

Nuotaikos nėra pozityvios
Tyrimo duomenimis, per metus Šiaulių mieste sumažėjo naujai įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius, bendros nuotaikos taip pat nėra pozityvios.

„22 proc. apklaustų Šiaulių regiono verslininkų tvirtina, kad sąlygos kurti ir vykdyti verslą apskrityje lyginant su pernai metais pablogėjo. Pagal šį rodiklį Šiaulių regionas patenka į pesimistinėmis nuotaikomis gyvenančių regionų trejetuką. Daugiau pesimistiškai verslo aplinką vertinančių verslininkų yra tik Tauragėje – 35 proc. ir Panevėžyje – 23 proc.”, – teigia G. Kubiliūnienė.

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Šiaulių apskrities verslininkams – mokesčių našta. Taip tvirtina beveik 68 proc. apklaustųjų, o 44 proc. respondentų pagrindine kliūtimi įvardijo verslo sąnaudų augimą. Trečioje vietoje atsidūrusi kliūtis – konkurencijos augimas. Net 42 proc. regiono verslininkų, daugiausia visoje Lietuvoje, tai nurodo kaip rimtą kliūtį verslo plėtrai ir augimui.

„Šis konkurencijos augimo rodiklis tikrai iškalbingas ir realiai patvirtina tai, ką ilgą laiką galėjome tik nujausti: imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Šiaurės Lietuvoje esančios savivaldybės pastaruoju metu yra priverstos konkuruoti su Latvija, kuri mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – įsitikinusi G. Kubiliūnienė.

Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Šiaulių verslininkai įvardija emigraciją (46 proc.) bei gyventojų išsilavinimą ir su tuo susijusią jų kvalifikaciją (16 proc). Pagal nuogąstavimo dėl emigracijos mastą Šiaulių apskrities verslininkai pirmauja visoje šalyje.

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Šiaulių apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 40 proc., kapitalo mokesčius – 20 proc. ir darbo jėgos mokesčius – 16 proc.

Pasak G. Kubiliūnienės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.

Pasigendama efektyvesnio veikimo
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad vertinant bendrą vaizdą, situacija iš tiesų yra nepavydėtina.

„Ekonomika turi stovėti ant abiejų kojų: eksporto ir vidaus vartojimo. Jeigu abu sektoriai auga neproporcingai, natūralu, kad atsiranda įtampa“, – sako V. Japertas.

Kitaip tariant, universitetų naikinimas, regioninės politikos nebuvimas ir kiti veiksniai lemia didesnę kapitalo ir įtakos koncentraciją didžiuosiuose šalies miestuose. Kadangi Šiauliai receptų ir priešnuodžių tam neturi, šiandien turime tai, ką turime.

Anot jo, visi gyventumėme geriau, jeigu miesto valdžia bent jau galvotų, kaip didinti miesto konkurencingumą. Tik, kaip sako verslo atstovas, šiuo atžvilgiu politikai nelabai ką daro: „Savivaldybė keletą gal net trejetą metų įmonių sąskaita surinko daugiau fizinių asmenų pajamų mokesčio. Nelabai kažką veikdami turėjo pozityvius rezultatus. Manau, tai ir užmigdė politikus bei Savivaldybės vadovus.“

Savivaldybė atgal į ekonomiką nenukreipia gautų rezultatų, nesukuria atitinkamų instrumentų, todėl neverta tikėtis, kad miestas pats savaime taps konkurencingesnis.

„Per ketverius metus Savivaldybė taip ir nesugebėjo patvirtinti verslo skatinimo programos, kur būtų juntama nauda kur kas platesniam sektoriui. Tai byloja, kad nesuprato savo misijos ar užduoties ir to pasekmės matomos“, – akcentuoja V. Japertas.

Sužlugdė daug svarbių projektų
Džiugina bent tai, kad miesto valdžia stengiasi „užkurti“ laisvąją ekonominę zoną. Verslo asociacijos vadovo nuomone, šis projektas neabejotinai atneš naudą Šiaulių miesto ekonomikai, tik svarbu neužmiršti, kad vien tik to neužtenka.

„Miestui reikėtų skirti daugiau dėmesio, kuris atsipirktų ilgalaikėje perspektyvoje, nes kai pradeda formuotis negatyvūs lūkesčiai, jiems pakeisti prireikia dvigubai daugiau pastangų, negu stengiantis juos išlaikyti pozityviais“, – mano pašnekovas.

Nedžiugina ir faktas, kad Šiaulių miestas per praėjusią ir šią kadenciją prarado pakankamai daug svarbių projektų. Politikų rankomis sužlugdytas kūrybinių industrijų menų fabriko projektas. Liko neįgyvendintas ir logistikos centro projektas. Ką jau bekalbėti apie Šiaulių oro uostą, kuris iki šiol patiria vien nuostolius.

„Kūrybinės industrijos turėjo tapti ekonomikos lokomotyvu. Šiauliuose turėjo atsirasti logistikos centras. Niekaip nesuvokiu, kaip buvo galima sužlugdyti šiuos projektus. Daug metų puoselėtas Šiaulių oro uostas taip pat vis dar iki šiol ekonomiškai „neišauna“, – miesto skaudulius vardija V. Japertas.

Jam labai keista, kodėl vietinė valdžia, savivaldybės administracija, užuot pasirėmusi jau anksčiau nepriklausomų profesionalų sukurtomis strategijomis, kuria naujas. Kodėl nepasinaudoja jau paruoštais dokumentais, kurie kažkada lėmė spartesnį miesto ekonomikos augimą, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Norint įgyti pranašumą, Šiauliai turėtų augti dešimtadaliu sparčiau negu vidutiniškai auga Lietuva, priešingu atveju, toliau bus neriama žemyn.

„Savivaldybė nepadarė išvadų, kad ateis sunkesni laikai. Nuoseklios veiksmų programos galėtų padėti atlaikyti tuos sunkesnius momentus, bet šiandien aš jų nematau. Ateinančiai Savivaldybės valdžiai vienas iš pirminių uždavinių ir bus bendradarbiaujant su socialiniais partneriais iš esmės keisti situaciją, nes šiandien aš manau, kad tiek administracijoje, tiek Taryboje stinga ir vaizduotės ir realių žingsnių tam“, – sako verslo asociacijos vadovas.