Paskelbus grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, pasipylė svarstymai, kas Lietuvai kelia didesnę grėsmę – Rusija ar Kinija. Lietuvos žvalgybos tarnybos įspėjo, kad Rusija ieško ir randa būdų, kaip didinti savo įtaką, o Kinija vykdo agresyvesnę žvalgybą.
Išnaudoja kibernetinę erdvę
Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusijos žvalgybos tarnybos prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, o Lietuvos piliečių verbavimo intensyvumas išlieka aukštas.
,,Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos Lietuvoje suformuoti agentūrinį tinklą, itin dažnai ieško tokių asmenų, kurie yra ideologiškai artimi Rusijai ar dėl įvairių priežasčių (giminaičiai ir draugai, verslas, turizmas ir t. t.) dažnai lankosi Rusijoje ir Baltarusijoje“, – teigiama ataskaitoje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) antradienį pateiktame bendrame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad, Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybų veiklos su diplomatine priedanga galimybes, Rusijos žvalgai prisitaiko išnaudodami nediplomatinę priedangą ir ypač dažnai operacijas prieš Lietuvą perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes.
„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, –teigiama ataskaitoje.
Taip pat pabrėžiama, kad Rusijoje šnipinėjimas kibernetinėje erdvėje sparčiai didėja. Ataskaitoje pažymima, kad Rusija išnaudoja kibernetinę erdvę daryti įtaką Vakarų valstybėse vykstantiems politiniams procesams, siekia paveikti rinkimų rezultatus, sumenkinti visuomenės pasitikėjimą demokratinių procesų ir politinės santvarkos patikimumu.
Žvalgyba teigia, kad, vykdydamos žvalgybos veiklą, grupuotės prasiskverbia ne tik į valstybinių institucijų, bet ir privačių organizacijų ar asmenų informacines sistemas. Perimti duomenys įprastai naudojami vykdant įtakos operacijas ir prasiskverbimus į labiau apsaugotas, jautrią informaciją apdorojančias arba su kritine šalies infrastruktūra susijusias sistemas.
Vykdo agresyvią užsienio politiką
Lietuvos žvalgyba teigia, kad net stiprėjant neigiamam Rusijos politikos vertinimui, grėsmės režimo stabilumui artimoje perspektyvoje nėra.
Bendrame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad nors Rusijoje daugėja protestų dėl Vladimiro Putino režimo, mažai tikėtina, kad šalies vidaus bei užsienio politika keis kryptį.
,,Net stiprėjant neigiamam režimo politikos vertinimui bei ekonominėms ir socialinėms problemoms, artimoje perspektyvoje grėsmės režimo stabilumui nėra. Mažai tikėtina, kad Rusijos politinės sistemos modelis leis spręsti sistemines problemas. V. Putinas visą savo valdymo laikotarpį kūrė stabilumo iliuziją, todėl Rusijos visuomenė atprato nuo pokyčių ir bandymai imtis net būtinų reformų sukelia visuomenės nepasitenkinimą“, – teigiama ataskaitoje.
VSD ir AOTD pažymi, kad Kremlius nuosekliai stiprina visuomenės kontrolės priemonių arsenalą: siekia kontroliuoti internetą, cenzūruoti žiniasklaidą, riboti nevyriausybinių organizacijų veiklą. Daug dėmesio skiriama propagandiniam darbui su svarbiausiomis laikomomis visuomenės grupėmis ir patriotiniam ugdymui. Pabrėžiama, kad su protestuotojais greit susidoroja ne tik šalies pareigūnai, bet ir režimui palankūs asmenys.
,,Režimo kritikai patiria ne tik teisėsaugos institucijų persekiojimą, bet ir režimo lojalistų išpuolius. Kremliaus nusikaltimus tiriantys žurnalistai dingsta arba miršta mįslingomis aplinkybėmis, yra priversti bėgti iš šalies“, – pažymima ataskaitoje.
Ėmėsi aktyvios žvalgybos
Augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja ir Kinijos žvalgybos, saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis.
Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.
,,Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis“, – sakoma VSD ir AOTD ataskaitoje.
Ataskaitoje pažymima, kad Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.
,,Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak ataskaitos, veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas. Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.
Griebtis karinių ginklų dar neprireiks
Politologas Saulius Spurga „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad grėsmių Lietuvai visada buvo ir bus, bet dėl to nereikėtų panikuoti.
„Turime suprasti, kad kaip ir gyvenime, grėsmių Lietuvai visada iškils. Rusija ir toliau bus mūsų kaimynė, todėl turime mokėti tas grėsmes atpažinti ir jas įveikti“, – sako S. Spurga.
Jis atkreipia dėmesį, kad pateikta ataskaita yra santūri, dalykiška, jos tonas gana ramus. Ten kalbama ne tik apie grėsmes, bet ir apie nesėkme pasibaigusius Kremliaus bandymus paveikti Lietuvos politinius procesus, užverbuoti mūsų šalies piliečius. Tai reiškia, kad lietuviai nesileidžia taip paprastai apkvailinami.
„Jokia žvalgyba mūsų neapsaugos, jeigu patys žmonės to nenorės“, – kritinio mąstymo svarbą akcentuoja politologas.
Nors Rusija iš tiesų vykdo agresyvią užsienio politiką, akivaizdu, kad ji racionaliai įvertina ir mūsų NATO pajėgas. Vadinasi, tai iš tiesų realiai veikiantis atgrasymo mechanizmas.
„Lietuva žino savo kelią, tai integracija į euroatlantines struktūras, demokratijos užtikrinimas, turime ir toliau eitu tuo keliu“, – sėkmės receptą išduoda S. Spurga.
Politologas sutinka, kad galbūt santykiai su Rusija gerėtų, jeigu mūsų valdžios atstovai nebūtų taip priešiškai nusiteikę, bet tuo pačiu sako, kad mėginimai „susidraugauti“ paprastai nepasiteisina: „Net tokia valstybė kaip Jungtinė Karalystė tikrai norėjo solidžiai formuoti santykius su Rusija, bet matome, kokiais išpuoliais tai baigėsi.“
Kitaip tariant, geresni santykiai būtų įmanomi tik tada, jeigu Rusija, užuot siekusi dominuoti, pripažintų lygiavertį bendradarbiavimą tarp šalių. Kadangi mūsų kaimynė tokio noro nerodo, Lietuvai nereikėtų kažkaip siūlytis į „draugus“.
Politologas atsargiai kalba ir apie Lietuvos santykius su Kinija. Mums svarbu toliau ekonomiškai bendradarbiauti, bet tuo pačiu reikia racionaliai įvertinti ir visas iš to kylančias grėsmes.
„Jeigu Rusijos vykdoma politika yra paremta ideologinių nuostatų teikimu, grasinimais, tam tikros fizinės jėgos koncentravimu, tai Kinijos politika labiau pagrįsta ekonominiais ryšiais, kurie siejasi su žvalgyba ir tam tikra įtaka. Kinijos įtaka labiau užmaskuota, sunku atskirti, kur čia ekonominis bendradarbiavimas, o kur peržengta riba, todėl reikia gilintis, ieškoti tos ribos, kurią turėtumėme nubrėžti“, – sako S. Spurga.
