Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas peršalimo ligomis ir gripu didėja.
Šių metų penktą savaitę gripo epidemija jau yra apėmusi 28 šalies savivaldybes iš 60. Mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę registruotas Utenos, didžiausias –Alytaus apskrityje.
Neįprastai permainingi žiemos orai atneša ne tik infekcijas, bet ir nemažai traumų. Vien per sausio mėnesį pagalbos Šiaulių ortopedų-traumatologų pagalbos kreipėsi 480 žmonių. 147 iš jų paguldyti į stacionarą, nes prireikė operacinio gydymo.
Sergančiųjų daugėja
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis penktąją metų savaitę, sausio 28–vasario 3 dienomis, Lietuvoje siekė 179,2 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo nežymiai daugiau.
Šiaulių apskrityje užregistruoti 676 gripo atvejai (ketvirtą savaitę buvo 309). Sergamumo rodiklis gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis per savaitę išaugo nuo 114,1 iki 152,9.
Praėjusią savaitę dėl gripo į šalies ligonines paguldyta 470 žmonių, iš kurių – 59 vaikai iki 2 metų. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 33 asmenys. 2018–2019 m. gripo sezono metu registruota 12 mirties dėl gripo atvejų.
Kaip atpažinti gripą?
Pajutus pirmuosius gripo simptomus, Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas gydytojas infektologas Aidas Kaušas rekomenduoja neužsiimti savigyda ir nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai (pasitaiko vaikams) yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Laiku nepasirūpinus sveikata, leidus gripui bei įkyrioms peršalimo ligoms užvaldyti organizmą, gali pasireikšti nemalonios, pavojingos ir ilgo gydymo reikalaujančios komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas ar paūmėjusios lėtinės ligos, todėl svarbu rudenį skiepytis, visus metus grūdinti organizmą, stiprinti imunitetą, o susirgus laiku pradėti gydymą.
Ir sveikam, ir ligotam – medicininė kaukė
Šiauliuose paskelbta gripo epidemija. Kasdien daugėja sergančiųjų gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis, todėl visuomenės sveikatos specialistai ragina dėvėti medicinines kaukes.
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Alma Mikalauskienė primena, kad prieš užsidedant kaukę reikia kruopščiai nusiplauti rankas su muilu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku. Medicininė kaukė turi būti uždėta ant veido taip, kad apimtų nosies, burnos ir smakro sritis, įsitikinkime, ar įkvepiant ir iškvepiant oras nepraeina per kaukės plyšius.
Sudrėkusią kaukę nedelsiant pakeiskime nauja, neliesdami kaukės, paėmę ją už raištelių ar kilpelių. Panaudotos kaukės sudedamos į plastikinį maišelį, išmetamos. Nuėmus kaukę būtinai reikia kruopščiai nusiplauti rankas.
Švara ir vėdinimas
Niekam ne paslaptis, kad kiekvieną dieną palaikoma švara (patalpų valymas, vėdinimas) prisideda prie geresnės savijautos ir darbingumo. Gripo epidemijos metu, rankomis liečiant veidą, nosį, akis galima užsikrėsti gripo virusu. Jo gali būti ant bet kokio paviršiaus, durų rankenų, laiptų turėklų. Milda Baranauskienė, Šiaulių sveikatos biuro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, primena, kad ne saujos vaistų ar brangiausi papildai, o būtent rankų plovimasis ir higiena yra vienas svarbiausių būdų išengti peršalimo ligų. Neužtenka tik pakišti rankų po tekančiu vandeniu, reikia kruopščiai išmuilinti ir nuplauti. Tam nebūtinas specialus antibakterinis muilas ar dezinfekavimo skystis, pakanka įprasto muilo ir kasdienės rūpestingos rankų plovimo procedūros.
Nuo peršalimu ar gripu sergančio žmogaus reikia laikytis bent 1 metro atstumu.
Privaloma laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, t. y. kosint bei čiaudint prisidengti burną, geriausia, vienkartine nosinaite, kurią panaudojus reikėtų nedelsiant išmesti.
Ar ne per šilta?
Kalbame apie peršalimo ligas, jų baiminamės, bet neretai vaikai suserga dėl to, kad perkaista.
Kartais tėvams būna sunku suprasti, ar jų mažyliui ne per karšta. Šaltos vaikų rankytės dar nėra tas rodiklis, kuriuo būtų galima pasitikėti, jog vaikui per šalta. Paprastai rankose ir kojose kraujotakos sistema veikia lėčiau, todėl jos ir atrodo vėsesnės, negu kitos kūno dalys.
Geriausiai patikrinsite, ar vaikui ne per šalta ir karšta, jei paliesite jo nugarytę prie spranduko. Jei ji suprakaitavusi, karšta – ženklas, kad mažylis prirengtas per daug. Patikimiausias aprangos būdas rudenį ir žiemą – svogūno principas. Vaiką geriau rengti keliais drabužių sluoksniais todėl, kad jam sušilus bus patogu nurengti viršutinį drabužių sluoksnį Be to, oro tarpai tarp sluoksnių saugos nuo šalčio geriau, negu vienas storesnis rūbas, o ir svoris kelių plonų rūbelių dažniausiai bus mažesnis, apranga mažiau varžys judesius.
Miegas ir grynas oras
Įrodyta, jog miego trūkumas silpnina imuninę sistemą. Suaugusiesiems rekomenduojama per parą miegoti mažiausiai 7 valandas, o vaikams, priklausomai nuo jų amžiaus, – 8-12 valandų. Neperšildykime namų: 20 laipsnių – visiškai normali namų temperatūra, o miegamajame apie 18 laipsnių – pats tas.
Lauke apsiniaukę? Tai ne priežastis riogsoti prie televizoriaus. Nugalėkite savo tingulį ir išeikite su vaikais į gryną orą. Ne į miesto gatves, tuo labiau ne į prekybos centro alėjas, o į gryną orą – parką, priemiestį, mišką.
Lūžiai ir nušalimai
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė pranešė, kad Ortopedijos traumatologijos centro skubios pagalbos kabinete visą pirmąją vasario savaitę, kaip ir sausio mėnesį, plūdo traumas slidžiose miesto gatvėse patyrę pacientai. Dviejuose skubios pagalbos kabinetuose kasdien suteikiama pagalba 10–15 traumuotų pacientų.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo pareigas laikinai einančio ortopedo traumatologo Alfonso Šapalo, pagalbą tenka teikti ne tik Šiaulių miesto, bet ir regiono gyventojams, traumą patyrusiam žmogui dažniausiai reikalinga skubi ir sudėtinga pagalba, prireikia ir reanimatologų paslaugų. Dažniausiai žmonėms lūžta čiurnos ir rankos stipinkaulis, lūžta ir šlaunikauliai, žasto kaulai. Vargina žmones ir raiščių plyšimai.
A. Šapalo teigimu, viena pavojingiausių žiemos traumų – nušalimai. Nuo žiemos pradžios skyriuje gydyta per 10 galūnes nušalusių žmonių. Ne vienam prireikė galūnių amputacijos.
