Klystume manydami, kad skursta tik benamiai, senjorai, imigrantai. Turime žvelgti plačiau, kad pamatytume, kiek kenčia jaunų žmonių. Net ir dirbančius jaunuolius nepriteklius žlugdo, neleidžia kurti ateities ir atrasti alternatyvų, kaip susikurti nepriklausomą gyvenimą.

Nesulaukia aplinkinių pagalbos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo paskutiniais duomenimis, Lietuvoje 2017 metais skurdo riziką patyrė 25,6 proc. 18-24 metų jaunų žmonių. Įsidarbinę ir sulaukę 25-29 metų jaunuoliai gyvena geriau. Tokiame amžiuje skurdo riziką patiria 15,6 proc.

„Tas amžius, kol jauni žmonės studijuoja ir negauna savo pajamų, yra kritinis. Nepaisant to, jie gyvena perspektyva, kad baigę studijas gaus darbus, užsidirbs ir tuomet situacija pagerės. Gyvena viltimi į ateitį, tiki turintys visas galimybes“, – sako tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Ir iš tiesų sveiki, turintys gerą išsilavinimą sugeba prasimušti. Sunkiau sekasi tik neturintiems darbinės patirties ir gyvenantiems mažesniuose šalies miestuose.

„Darbdaviai nori jaunų, energingų, kad būtų su patirtimi. Mūsų šalyje yra daug struktūrinio nedarbo. Jaunimas regionuose daug sunkiau susiranda darbą, tai turbūt viena iš priežasčių, kodėl yra tiek emigruojančių“, – svarsto direktorė.

Tiesa, net ir susiradę geriau apmokamą darbą, bet vėliau susilaukę vaikų ir finansiškai išlaikantys visą šeimą, gali vėl atsidurti skurdo rizikoje. Kaip paaiškino pašnekovė, tai priklauso nuo gyvenimo etapo, kuriame žmogus gyvena, turimų pajamų, šeimyninės padėties.

Ji įsitikinusi, kad jaunimui netektų skursti, jeigu Lietuvoje visiems moksleiviams būtų teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos.

„Jeigu žmogus su menku išsilavinimu arba iš atskirties šeimos negavo pakankamai paslaugų ir nematė kitokio gyvenimo, tai jam prasimušti būna labai sunku. Svarbu investuoti į švietimą, gerinti paslaugas, kad visi gautų gerą išsilavinimą. Šiuo atžvilgiu dėmesio iš valstybės, manau, niekada nebus per daug“, – mano A. Adomavičienė.

Taip pat ragina nekaltinti pačių jaunuolių dėl to, kad jiems nesiseka rasti darbo ar užsidirbti daugiau pinigų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad yra tinginiai: „Jie netingi, tiesiog susiduria su tam tikrais barjerais, kodėl negali dirbti. Galbūt jų išsilavinimas neatitinka darbo rinkos poreikių, gal patys save nerealistiškai vertina, gyvena kur nors atokiau nuo vietovių, kur siūlomas geriau apmokamas darbas ir pan.“

Nesuvaldo savo biudžeto
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė svarsto, kad galbūt jauni žmonės atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes patiria nemažai išlaidų siekdami įsitvirtinti, o jų gaunamos pajamos dar nėra didelės. Pavyzdžiui, jeigu jiems reikia mokėti nuomą, išlaidos gali išaugti kelis kartus. Juolab kad jauniems žmonėms reikia laiko įsitvirtinti darbo rinkoje, derinti mokslą ir darbą, tad dažnai dirbama ne visą darbo dieną arba pozicijose, kuriose nereikia daug patirties. Todėl dažnai jauniems žmonėms padeda jų tėvai, tačiau jei pagalbos negauna, pradėti savarankišką gyvenimą yra labai sunku ir tam reikia ruoštis.

Finansinio raštingumo žinių stygius taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl studentams būna taip sunku, nes suvaldyti nedidelį biudžetą reikia įgūdžių. Labai svarbi tampa kiekviena detalė, todėl žinios labai padeda. Tačiau jaunam žmogui padėtų ir mokėjimas pasigaminti paprastus patiekalus namie arba dalijimasis nuomojamu būstu su draugais.

„Žinios ir kūrybingas finansų valdymas yra būtinas. Mūsų tyrimai rodo, kad studentams pradžioje biudžeto suvaldymas kelia labai daug streso, o maisto išlaidos suvaldomos sunkiausiai turbūt todėl, kad jiems augant tuo rūpinosi jų tėvai“, – sako J. Cvilikienė.

Jauni žmonės daugiausiai išleidžia būstui (nuomai, paskolos įmokoms), mokesčiams, maistui. Nemažą jų išlaidų dalį sudaro laisvalaikis, valgymas ne namuose. Pašnekovė sutinka, kad jauni žmonės galėtų sau leisti daugiau, jeigu rastų geriau apmokamus darbus: „Be abejo, didesnės pajamos lengvina situaciją, tačiau nesant galimybei uždirbti daugiau jau šiandien galima peržiūrėti savo išlaidas, pergalvoti ko galima atsisakyti ir investuoti į savo kompetencijų ir gebėjimų didinimą, kad gerai apmokamą darbą būtų galima gauti ateityje.“

Uždirbantys tik minimalų mėnesio atlyginimą kartais griebiasi kito šiaudo – ieško papildomo darbo. Finansų ekspertės nuomone, jei tai vienintelė išeitis šiandien suvaldyti savo biudžetą, iniciatyva ieškant papildomo uždarbio yra gerai, tačiau reikėtų galvoti ir apie tolimesnę ateitį bei mokytis tų dalykų, kurie ateityje leistų susirasti geriau apmokamą darbą. Kartais tam pakanka išsilaikyti teises ar paieškoti darbo pasiūlymų kitame mieste.

Taip pat turint mažesnes pajamas, svarbu neskubėti skolintis pinigų. „Kai trūksta pinigų, pagunda skolintis tikrai didelė, tačiau geriau visomis išgalėmis stengtis mažinti išlaidas, negu skolintis, nes tokiu būdu įsisukame į ydingą karuselę, kurioje vienos paskolos dengiamos kitomis ir išeitį iš šios situacijos rasti labai sunku“, – teigia J. Cvilikienė.

Anot jos, jeigu tiek patys jauni žmonės, tiek valstybė dirbtų išvien, šiandien skurstančių būtų mažiau: „Aš manau, kad visi kartu pasiektume puikių rezultatų. Jei valstybė padėtų lengviau kurtis verslui, skatintų investicijas regionuose, skatintų įdarbinti jaunus žmones, tai kurtų naujas darbo vietas. Tačiau ir jauni žmonės turi imtis iniciatyvos gerai suprasdami, kokių kompetencijų reikia darbdaviams ir ko reikės ateityje bei vystyti šiuos sugebėjimus.“

Nuo pavasario turėtų įsigalioti maisto kuponų sistema. Finansų ekspertė negali tiksliai pasakyti, ar ši iniciatyva padės skurdžiau gyvenantiems. Sako, kad viskas priklausys nuo to, kiek ši sistema efektyviai veiks: „Mes neretai pamirštame, kad jauniems, vaikus auginantiems tėvams, laikas yra irgi labai brangus resursas. Tad jei vienos prekės reikės važiuoti į vieną miesto galą, o kitos – į kitą, išlaidos kurui bei laiko sąnaudos neatpirks sutaupytų kelių eurų maisto produktams.“

Dirba ne visą darbo dieną
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė patikina, kad jauniems žmonėms darbo rinkoje sekasi visai neblogai. Tiesa, pripažįsta, kad kiek sudėtingesnė situacija yra šalies regionuose.

„Didžiausia koncentracija darbo pasiūlymų yra didžiuosiuose miestuose. Kuo toliau į regionus, tuo darbo pasiūlymų mažiau, dažnu atveju ten ir atlyginimai būna mažesni, nes pats darbas būna paprastesnis, nereikalaujantis aukštos kvalifikacijos“, – lygina R. Karavaitienė.

Ji pastebi, kad dažniausiai jauni žmonės, bandydami derinti studijas su darbu, renkasi paprastesnę veiklą klientų aptarnavimą paslaugų sferoje, kur mokami mažesni atlyginimai. Kai kurie iš jų įsidarbina nevisai darbo dienai, dėl to uždirba dar mažiau. Taip pat yra tokių, kurie domisi tik trumpalaikiais darbais vienai dienai ar savaitgaliui.

Neieškodami ilgalaikio darbo, jie ir vėl negali tikėtis didesnių pajamų.

Kartais jaunimui koją pakiša darbinės patirties stoka. Darbdaviai mieliau investuoja į turinčius patirties, motyvacijos ir gebėjimų ką nors išmokti.

„Jeigu studijų metu studentas neįgijo jokių praktinių įgūdžių, nesukaupė darbinės patirties ir baigęs bakalaurą pradeda ieškoti pirmojo darbo, tai rimta priežastis, kodėl jis negauna gero pasiūlymo. Darbo rinkoje yra daug aktyvių žmonių, kurie nuo pirmo kurso pradeda kaupti darbinę patirtį, tai jiems ir atitenka tie geresni darbo pasiūlymai“, – lygina darbo rinkos ekspertė.

Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad norintys dirbti darbą susiranda. Mažiau pasiseka mėgstantiems patingėti ir norintiems gauti atlyginimą vien už atėjimą į darbą.

„Natūralu, kad jaunimas visko nori daug ir iš karto. Būtent tas maksimalizmas jiems ir pakiša koją, nes darbdaviai tiesiog negali atitikti jų lūkesčių“, – vieną iš priežasčių, kodėl jauniems žmonėms nepavyksta įsidarbinti atskleidžia R. Karavaitienė.

Ji dar kartą patikina, kad Lietuvoje darbo yra, nedarbo lygis žemas, tiesiog į viską reikia žiūrėti šiek tiek plačiau. Neapsiriboti vien savo kaimu, miestu ar regionu. Darbo rinka mums yra atvira. Galima daug kur nuvažiuoti ir įgyvendinti savo svajones.

„Investuokite į save, raskite savo stipriąsias puses, pasvarstykite, koks darbas jums labiausiai patinka, kokias užduotis norėtumėte atlikti. Į viską žiūrėkite kiek galima plačiau. Neapsibrėžkite savęs nei geografiškai, nei norimos užimti pozicijos prasme“, – pataria pašnekovė.

Nedirbantys skaičiuoja mažiausias pajamas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.