Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos informacijoje skelbiama, kad gauti visų mokytojų profesinių sąjungų siūlymai, išgirsti streikuojančių mokytojų reikalavimai ir imamasi etatinio apmokėjimo modelio korekcijų. Tikimasi, kad susitarimai leis mokytojams sugrįžti į klases.

O Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) trečią savaitę tęsia pedagogų streiką, penktadienį rengs mitingą prie Seimo. Streikuojančių mokyklų skaičius nuolat kinta, streikuoja 60– 80 ar daugiau  mokyklų mokytojai. LŠDPS vadovai reikalauja derybų ir su „kosmetinėmis“ etatinio darbo užmokesčio sistemos pataisymais nesutinka. Kaip tai atsilieps ugdymo procesui? „Šiaulių naujienos“ teiravosi Šiaulių miesto švietimo skyriaus ir streikuojančių mokyklų atstovų, šiauliečių.

Atsako vadovai
Šiaulių miesto Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė informavo, kad mieste streikavo tik 2 švietimo įstaigos: lapkričio 15–16 nedirbo Centro pradinė mokykla, lapkričio 22–23 streikavo dalis „Juventos“ progimnazijos mokytojų. Daugiau informacijos apie streikus skyriuje nėra gauta.

Pasak vedėjos, kiekvienos mokyklos vadovo atsakomybė, kad ugdymo planas būtų įvykdytas. Vadovai turi užpildyti dokumentus, kuriuose nurodoma, kaip, kada bus atidirbta, galbūt kai kurios  pamokos bus  integruotos, suintensyvintos ar pan. Vaikų ugdymas negali nukentėti.

Tėvai palaiko
Šiaulietė Nijolė, vienos iš streikuojančių mokyklų pradinuko močiutė, sakė suprantanti mokytojų reikalavimų svarbą. Sunkoka, teko tas dvi dienas vestis berniuką į darbą, o vaikui smagu – papildomos atostogos. Močiutė mano, kad mokslas dėl to nenukentės.

Jauna mama Lina prisipažino neįsivaizduojanti, ką reikėtų daryti, jei darželis sustreikuotų. Bet mokytojus palaiko: „Privalo kokiu nors būdu savo teises apginti.“

Remigijus, septintoko tėtis: „Nesuprantu, kas jiems negerai, nesigilinau. O vaikams smagi diena.  Juk ir taip būna visokios projektų dienos. Jokios tragedijos, kad porą dienų laisvesne galva pavaikščiojo.“

„Gana ilgai leidosi už nosies vedžiojami, šaunuoliai, kad streikuoja. Blogai, kad skirtingų profsąjungų prisikūrė, tarpusavy nesutaria. Išmoks tie vaikai – daugybė visokių dienų prigalvota, suspės. Čia tik patys valdininkai paniką sėja, tėvus gąsdina“, – ramino Lukas, dviejų paauglių tėtis.

Trauktis nėra kur
„Mes jau streikavome 2 dienas, vėl atnaujinsime streiką nuo gruodžio 3-iosios. Buvome Mokytojų suvažiavime Vilniuje, penktadienį važiuosime į mitingą. Jau bruzda Specialiojo ugdymo centras, dar viena progimnazija, – kalbėjo LŠDPS Šiaulių skyriaus vadovė, Šiaulių Centro pradinės mokyklos mokytoja Kristina Vaitiekūnienė. – Į streiką įsijungia didžiosios Vilniaus mokyklos, Klaipėdoje streikuoja apie 30 ugdymo įstaigų. Mūsų netenkina Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija, nes visai neatsiželgiama į didžiausios Lietuvoje švietimo darbuotojų profsąjungos reikalavimus. Esminių pokyčių nėra, nors iš dalies pripažinta, kad klaidų padaryta. Skleidžiamas melas apie „etatinio privalumus“ kiršina mokytojų bendruomenę. Labai neteisingai, neskaidriai sistema nuleista ant mokytojų galvų.

Pavyzdžiui, nė vienas pradinių klasių mokytojas neturi viso etato. Kodėl tada kalbama apie visų darbų apmokėjimą, atlyginimų pakilimą? Kodėl nesitariama su profsąjunga, kuri parodo, koks baisus klaidų mastas? Trauktis nėra kur. Žinoma, kiekvienas žmogus, kiekviena mokykla gali apsispręsti, ar streikuos.“

Etatinis yra tik vyšnaitė
„Mokyklų vadovai dar aptariant projektą gegužės mėnesį nurodė etatinio darbo apmokėjimo trūkumus. Mokyklų vadovų asociacija prašė neskubėti įvesti etatinio darbo apmokėjimo. 300 mokyklų vadovų siūlė pirmiausia išbandyti, kaip veiks sistema, ir tik tada taikyti. Į tai nebuvo atsižvelgta, todėl ir gautas pedagoginę bendruomenę nuviliantis rezultatas, – komentavo Vytautas Girčius, „Juventos“ progimnazijos direktorius. – Bet tai tik vyšnaitė ant torto, kuris keptas labai neprofesionaliai.“

Apie tai direktorius kalbėjęs ir Mokytojų suvažiavime praėjusią savaitę. Pasak jo, visus 15–20 metų Lietuvos švietimo sistema reformuota nevykusiai. Profilinio mokymo įvedimas nepasiteisino, atsisakius matematikos privalomo egzamino suprastėjo matematikos programos. Nepasiteisino mokyklų skirstymas į pradines, progimnazijas, gimnazijas. Tikėtasi, kad didesnė dalis mokinių eis į amatų mokyklas, o atsitiko taip, kad visi rinkosi gimnazijas, kūrėsi visuotinio aukštojo mokslo sistema.

„Nepritraukėme gabiausių jaunų žmonių į mokyklas. Estai padarė normalų atlyginimą ir jų jaunimas rinkosi dirbti mokyklose, pasiliko Estijoje, o mūsų jaunimas išvažiavo, – apgailestavo vadovas. – Mūsų mokyklose daugiausiai dirba 50–60 metų mokytojai. Susirgus nėra kam jų pavaduoti. Nėra buvę, kad Šiauliuose trūktų mokytojų. Kiek jų dabar parengiama?“

V. Girčiaus teigimu, etatinis darbo apmokėjimas – tai pajuoka. Žadama už viską apmokėti, o valandinis įkainis toks pat, palikta tiek pat valandų, tas pačias perkėlė į trečią kišenę. Ar keičiasi esmė, jei 60 sekudžių minute pavadinsi?

„Juventos“ progimnazijoje profsąjunga gausi. 91 mokytojas, iš jų – 54 profsąjungos nariai. Lapkričio 22–23 d. streikavo 29 mokytojai ir 1 bibliotekos darbuotoja. Jiems ne atlyginimai, o ugdymo  kokybė yra pagrindas. Reikalaujama 20 proc. kilstelėti valandos įkainį, mažinti vaikų skaičių klasėse. Streiko metu pradinukai, kurių mokytojai streikavo, galėjo ateiti į mokyklą. Streikuojančių mokytojų pamokų metu vyko užimtumas aktų salėje: žaidimai, filmai. Gal tikru streiku to nepavadinsi, bet vis šis tas. Pasak direktoriaus, jei visi mokytojai būtų vieningi, kaip „Žemynos“ gimnazijoje, gal tada būtų išgirsti. Graudina toks švietimo prioritetas, prestižinės mokytojo profesijos deklaravimas.

Mokytojų suvažiavime išsikalbėta. Buvo Seimo narių, švietimo ir mokslo ministrė su pagalbininkais. Saulius Jurkevičius kalbėjo apie etatinio peripetijas. Jis žalingas, socialiai neteisingas. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojui etatas niekaip negali susidaryti, nes ugdymo planui etatas yra. O atimamos anglų kalbos, tikybos, dažnai – muzikos pamokos.

Psichologinė būsena nekokia: „Pyragėlio nori?“ – „Noriu.“ – „Nėra ir niekada nebus.“ Mokytojai nespėjo įsigilinti, tikėjosi geresnių atlyginimų ir liko apvilti. Mokytojai streikuoja ne dėl 20 eurų, o dėl beprasmiškų reformų, dėl patyčių, kurias nuolat tenka patirti.