Įsibėgėjus šaltajam sezonui lietuviai vis dažniau pagalvoja apie atostogas šiltesniuose kraštuose. Tačiau suskaičiavę būsimas išlaidas ir įvertinę savąjį biudžetą, jie lieka poilsiauti namuose arba nusprendžia imti kelionės paskolą.

Neturi pakankamai pinigų
Vieno tyrimo duomenys rodo, kad didžiausia apklaustųjų dalis (23 proc.) atostogas rudenį paskyrė laisvam laikui namuose. Kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų per atostogas ilsėjosi sodybose, o 7 proc. rudens metu atostogavo Lietuvoje – prie jūros ar kitame šalies kurorte.

Ilsėtis į užsienio kurortus buvo išvykę 11 proc., o 4 proc. respondentų keliavo į užsienį pas gimines ar pažįstamus.

Dauguma – net trys iš keturių – apklaustų Lietuvos gyventojų šiais metais jau išnaudojo visas atostogas, tad rudenį pasitiko be poilsio, o kita dalis apklaustųjų pažymėjo, kad nors ir turi neišnaudotų poilsio dienų, ilsėtis šaltuoju laikotarpiu neketina.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šiais metais neatostogavo ir neketina atostogauti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, taip pat respondentai, neturintys vidurinio išsilavinimo, mažiausias šeimos pajamas per mėnesį (iki 600 eurų) gaunantys asmenys, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės. Atostogų planus šį rudenį į šalį turėjo atidėti ir jaunimas iki 30 metų.

Tuo tarpu uždirbantys didesnes pajamas poilsiauti rinkosi svetur. Užsienį, kaip geriausią vietą atostogoms, pasirinko jaunesni nei 50 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1000 eurų), dirbantys respondentai.

Rudens poilsį Lietuvoje prie jūros ar kitose šalies vietose – jei turėtų pakankamai pinigų – pasirinktų vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), taip pat ir pensininkai.

Galvoja apie paskolą
Neturintys pakankamai pinigų kelionėms, kartais nusprendžia paimti paskolą. Finansų bendrovės „Mokilizingas“ marketingo vadovas Deividas Kranauskas sutinka, kad paskola iš tiesų gali būti puikus pasirinkimas, tačiau primena ir apie galimą riziką.

Anot jo, skolintis verta tik tada, kai šis sprendimas priimamas apgalvotai, įvertinus paskolos būtinybę, galimas rizikas ir savo finansinę situaciją. Pranešime spaudai jis pateikia išsamesnius patarimus, kaip skolintis atsakingai.

Prieš imant paskolą, pirmiausia marketingo vadovas pataria pagalvoti, ar paskolos tikrai reikia – jei tam nėra būtinybės ar jei numatytam pirkiniui galima per kurį laiką sutaupyti patiems, paskolos imti neverta. „Paskolą imti naudinga tuomet, kai matote, kad planuojamas pirkinys bus vertinga ilgalaikė investicija, kuri pagerins jūsų dabartines gyvenimo sąlygas ir sukurs pridėtinę vertę. Tad, pavyzdžiui, jei norite atlikti buto remontą, įsigyti automobilį ar nusipirkti šaldytuvą, skolintis išties verta, nes jums neteks ilgai laukti ir galėsite naudotis būtinomis paslaugomis ar pirkiniais iškart, o ne po kelerių metų. Tačiau jei svajojate apie naujus kailinius, veislinį šunį ar norite išleisti gautus pinigus pramogoms, verčiau paskolos neimkite“, – pataria D. Kranauskas.

Taip pat nerekomenduoja skolintis ankstesnių skolų padengimui, nes taip galima įsisukti į nesibaigiančią skolų virtinę: „Nors skamba keistai, tačiau visgi sulaukiame prašymų pasiskolinti skoloms grąžinti ar kasdienėms išlaidoms padengti – taip neturėtų būti.“

Kita dažnai daroma klaida skolinantis yra ta, kad sprendimas priimamas spontaniškai bei tinkamai neįvertinus savo finansinių galimybių ir pajėgumų sumokėti paskolą. Pasak D. Kranausko, prieš pildydant paskolos paraišką reikia pagalvoti, kokius kitus finansinius įsipareigojimus šiuo metu turiu – susiskaičiuoti visus mokamus buitinius mokesčius, telefono sąskaitas, lizingo įmokas ir kita: „Jei atmetus šiuos mokesčius ir bendras gyvenimo išlaidas mėnesio pabaigoje jums dar lieka pinigų, tuomet esate pajėgus pasiimti paskolą. Tačiau jei mėnesio gale kišenėse švilpauja vėjai ar pritrūksta pinigų net būtinosioms reikmėms, tokiu atveju skolintis yra pernelyg rizikinga. Maksimalios mėnesinės paskolos įmokos negali sudaryti daugiau nei 40 proc. pajamų, atskaičius turimus įsipareigojimus“.

Gundosi pasiimti didesnes sumas
Reikia įvertinti ir savo finansinį stabilumą – ar gaunu pastovias, nuolatines pajamas, ar turiu neterminuotą darbo sutartį, ar dirbu tik su pavieniais darbais: „Tikrai ne visi, kurie nori, gauna vartojimo ar kitas paskolas. Gavę tam tikrus asmens duomenis, pirmiausia patikriname asmens kreditingumo istoriją, ir, tik ją teigiamai įvertinus, galime išduoti norimą paskolą.“

Svarbu nepamiršti numatyti ir galimų skolinimosi rizikų bei turėti atsarginį planą nenumatytiems atvejams. Anot D. Kranausko, reikėtų pagalvoti, ką daryčiau tokiu atveju, jei prarasčiau darbą ar laikinai nebegalėčiau sumokėti paskolos įmokų. Visuomet verta nedidelę dalį atlyginimo atsidėti juodai dienai.

„Patarčiau labai atsakingai nutarti paskolos sumą. Suprantama, kad gali kilti pagunda pasiimti didesnę sumą, tačiau rekomenduoju imti lygiai tiek, kiek reikia. Žinoma, pinigus visuomet rasime, kur išleisti, tačiau juos grąžinti kartais nėra taip lengva“, – teigia marketingo vadovas.

Patariama, kad paskolos įmokos sudarytų ne daugiau nei 20 proc. turimų pajamų, kad labai stipriai nenukentėtų gyvenimo kokybė: „Ruošiantis imti paskolą, verta pasitreniruoti – kelis mėnesius atsidėkite po 10–20 proc. savo algos, taip pažiūrėsite, kaip jums sekasi, ar lengvai pavyksta tai padaryti.“

Kur ir kokią paskolą imti?
Planuojant skolintis neverta pasikliauti savo ar draugų nuomonėmis ir patarimais, geriau kreiptis į specialistus, kurie profesionaliai patars, kokią paskolą jums pasirinkti. D. Kranauskas siūlo nepriimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo: „Prieš priimdami sprendimą, apsilankykite keliose finansų bendrovėse, išsiaiškinkite sąlygas, užduokite visus jums kylančius klausimus. Atsakingai išsirinkite skolinimo paslaugas teikiančią bendrovę – patikrinkite jos patirtį, peržiūrėkite atsiliepimus, palyginkite palūkanų dydžius.“

Taip pat svarbu itin atidžiai perskaityti savo skolinimosi sutartį: „Pasižiūrėkite, ar yra papildomų sąlygų, patikrinkite, kokie mokėjimų terminai, mėnesinės įmokos, mokėjimų data, kokie mokesčiai taikomi, kokios galimos baudos sutarties nesilaikymo atveju ir kita. Kiekvienas punktas yra svarbus. Jei yra poreikis, galite pasitarti su teisininku ar nepriklausomu finansų ekspertu dėl sutarties detalių. Jei kyla kokių neaiškumų, būtinai klauskite ir domėkitės.“

Pasirašius skolinimosi sutartį, viskas, ką lieka daryti – laiku sumokėti mėnesines paskolos įmokas. Tam, kad įmokų mokėjimas nekeltų daug streso, D. Kranauskas pataria kiekvieną mėnesį atsakingai planuoti savo biudžetą: „Nauji pirkiniai gali palaukti, tačiau su paskolos įmokomis vėluoti nereikėtų. Tai ilgalaikis įsipareigojimas, kurį vykdant sąžiningai ir atsakingai, galėsite ramiai džiaugtis prasmingai išleistais pinigais ir įsigyto pirkinio teikiama nauda jums ar jūsų šeimai.“