Rugsėjį sukako 30 metų, kai buvo priimtas sprendimas atnaujinti literatūros almanachą ,,Varpai“, tad spalio 26-ąją Juliaus Janonio gimnazijoje vyko ,,Varpų“ ir ,,Naujosios Romuvos“ literatūrinė valanda. Buvo apžvelgta kultūros žurnalų istorija, aptarti leidybos sunkumai, kreiptasi į jaunimą domėtis kultūros leidiniais, aktyviai į juos rašyti.
Susitikime su gimnazijos bendruomene dalyvavo „Varpų“ vyr. redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius ir redaktorė Silvija Peleckienė, ,,Naujosios Romuvos“ vyr. redaktorius Andrius Konickis, jaunimo žurnalo ,,Pašvaistė“ vyr. redaktorė Audronė Daugnorienė, prozininkas, 2018 metų literatūrinės ,,Varpų“ premijos laureatas Raimundas Kašauskas, poetė Rita Makselytė, kalbininkas dr. Juozas Pabrėža, sąjūdininkas, žemaičių kultūros puoselėtojas Kazimieras Celestinas Alminas. Buvo pakviestas, bet dėl ligos negalėjo atvykti 2018 metų literatūrinės ,,Varpų“ premijos laureatas prof. Libertas Klimka.
30 metų su ,,Varpais“
Almanachas sumanytas 1942 m., leidžiamas nuo 1943-iųjų. „Varpų“ sumanytojas – lingvistas prof. Algirdas Julius Greimas, pirmasis redaktorius – prozininkas Kazys Jankauskas, kurį taip pat okupacijos metais ištiko tremtinio dalia. Sprendimas atnaujinti „Varpų“ leidybą priimtas 1988 m. rugsėjo 14 d.
,,Išskirtinis ,,Varpų“ bruožas – tolerancija, atvirumas skirtingoms kartoms, įvairių literatūrinių krypčių autoriams. Per 3 dešimtmečius savo kūrybą almanache skelbė apie pusantro šimto žinomų poetų, daugiau kaip 100 prozininkų, per 50 literatūros tyrinėtojų, kultūrologų. Kasmet debiutuoja dėmesio verti jaunieji kūrėjai. Jubiliejaus išvakarėse išleistas 39-asis numeris, jau redaguojamas 49-asis, – kalbėjo almanacho vyr. redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius. – Tai atspindi epigrafas – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko žodžiai posttituliniame puslapyje: ,,Kad jūs sugebėtumėte visus suburti prie savo varpų.“
Vyr. redaktorius pasakojo, kad nuo 1995 m. kasmet naujas ,,Varpų“ numeris pristatomas Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos klube, o kiekvieną rudenį rengiami susitikimai su skaitytojais Šiauliuose. Vienas iš jų visada būna J. Janonio gimnazijoje, nes tai ypatinga auditorija. Tokiuose susitikimuose dalyvavo žymiausi Lietuvos ir išeivijos ,,Varpų“ autoriai.
Deja, jubiliejinį džiugesį temdo finansiniai rūpesčiai. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo „Varpams“ paskirta suma gerokai mažesnė negu kai kuriems dienraščiams. Nelengva rasti rėmėjų, nes per tris nepriklausomybės dešimtmečius neatsirado rėmėjams palankaus įstatymo. Mūsų krašte, deja, nėra susiformavusios tradicijos, kad kultūra remiama ne dėl asmeninės naudos. Nepaisant sunkumų, almanachas gyvuoja. Kodėl?
„Tai meilės darbas. Yra nemažai ,,Varpams“ svarbių žmonių, kuriems norisi nuoširdžiai padėkoti. Pirmiausia tai jau ketvirtį amžiaus almanachą redaguojanti Silvija Peleckienė, Šiaulių universiteto profesoriai Vytenis Rimkus ir Bronius Prėskienis, rašantys almanachui nuo pirmųjų atnaujintų numerių, dizaineris Vilius Puronas ir teisininkas Jonas Nekrašius, fotografijos meistrai Antanas Dilys ir Ričardas Dailidė, ,,Aušros“ muziejaus direktorius Romualdas Balza, dailininkas Bronislovas Rudys, Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys“, – dėkojo L. Peleckis-Kaktavičius.
Kadangi ,,Varpus“ ir ,,Naująją Romuvą“ sieja artimi ryšiai, naujajame almanacho numeryje yra išsamus pokalbis su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi A. Konickiu. Artimiausiuose numeriuose debiutuos gabiausi J. Janonio gimnazijos kūrėjai.
Gimnazijai vyr. redaktorius padovanojo rudeninius ,,Varpus“ ir buvusio janoniečio Mindaugo Peleckio mitologijos studiją ,,Žalčiava“.
,,Tegu skamba ,,Varpai“ ir mūsų kolegų leidiniai“, – sau ir kolegoms linkėjo L. Peleckis-Kaktavičius.
Nepriklausomos Lietuvos idėja gimė Šiauliuose
Kadangi dėl ligos prof. L. Klimka negalėjo dalyvauti, buvo perskaitytas jo laiškas. ,,Šiauliai man visada asocijuojasi su visa Lietuva: tiek tuo, kad miestas yra išaugęs lygiai tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos, tiek istorinių įvykių atmintimi: nuo Saulės mūšio iki garsiųjų gegužinių, kuriose buvo pirmiausia ištartas viešas žodis apie Lietuvos laisvės siekį.
Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šimtmetį prisimename, kad būtent Šiauliuose mūsų garsieji visuomenininkai, politikos veikėjai, literatūros klasikai, įžymieji mokslininkai ir menininkai parengė tautos dvasios pavasarį. Iš čia nepriklausomos Lietuvos idėja tarsi varpo dūžiai sklido po kraštą žadindami tautinę savimonę.“
Laiške L. Klimka ,,Varpus“ pavadino kultūriniu stebuklu, kurį sunkiais vokiečių okupacijos metais sukūrė prozininkas Kazys Jankauskas ir literatūrologas Julius Algirdas Greimas, tautos dvasios reiškėjas ir jos tyrinėtojas.
Profesorius paminėjo, kad net sovietmečiu Šiauliuose kultūros alkis nepradingo: vienaip jis reiškėsi kraštotyros judėjime, pratęsusiame Pelikso Bugailiškio ir jo bendražygių ,,mikelių“ veiklą, kitaip – Inžinierių namų renginiuose.
Pasak L. Klimkos, atgimęs almanachas ,,Varpai“ redaktoriaus L. Peleckio-Kaktavičiaus pastangomis peržengė regioninio leidinio ribas, jo publikacijos skaitomos ir aptarinėjamos visose krašto kultūros erdvėse. Bendradarbiauti tokios aukštos prabos leidinyje – didelė garbė, o tapti metų laureatu – reikšmingas pripažinimas ir įpareigojimas.
Žemaitiška tvirtybė subrandinta Šiaulių žemėje
Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys, poetas, eseistas, publicistas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas L. Peleckis-Kaktavičius – 2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas. Jo kūrybos lauke ne tik almanacho rūpesčiai, bet ir svarbių Lietuvai asmenybių studijos, kultūros istorijos tyrinėjimai. Netrukus Kauno karininkų ramovėje bus pristatomas L. Peleckio-Kaktavičiaus sudaryto ir redaguoto enciklopedinio leidinio ,,Lietuvos bajorai“ pirmasis tomas. Autorius prisipažino, kad jo šaknys Žemaitijoje nuo XVII amžiaus.
R. Kašauskas, nuolatinis ,,Varpų“ autorius, almanachą apibūdino, kaip visa apimantį, įvairų leidinį. Prisiminė pažintį su K. Jankausku, pirmuoju almanacho redaktoriumi, kuris yra palinkėjęs ,,Varpams“ netapti provincialiu leidiniu. Pasak rašytojo, almanache spausdinama geriausių rašytojų kūryba, esė apie menininkus: ,,Tai ne užkampio literatų bandymai, o aukšto lygio kūryba. Tai Šiaulių žemės skaitinys, bet šalyje jis gal antroje vietoje, po leidinio ,,Metai“. Linkiu redakcinei kolegijai sėkmės nelengvame darbe atrandant savo skaitytoją. Ilgus metus tegu skambina ,,Varpai“ Lietuvos žmogui.“
Doc. dr J. Pabrėža aiškia žemaitiška šnekta gyrė L. Peleckio-Kaktavičiaus žemaitišką užsispyrimą ir pasiaukojamą darbą leidžiant almanachą. Priminė, kad Šiauliai gali didžiuotis, kad turi tokio aukšto lygio almanachą, nes šiuo metu ypač sunku išlaikyti leidinius, kurie nepataikauja pigiam skoniui, o propaguoja vertybes.
K. C. Alminas, sąjūdininkas, Žemaičių etnografinės šventės Šiauliuose iniciatorius, žemaitiškų litų ir centų bei Žemaičių paso idėjos autorius, vienas Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ steigėjų, sveikino redaktorių taip pat žemaitiškai. Jis perfrazavo Antuano de sent Egziuperi mintį, kad svarbiausia žemėje yra žmogaus ryšys su žmogumi. K. C. Alminas teigė, kad tobuliausias bendravimas yra per tauriąją kūrybą, o ,,Varpai“ ir yra toji bendravimo priemonė, taurioji literatūrinė kūryba.
„Kitos dienos tokios nebus – sakė K. C. Alminas. – Džiaugtis leidiniu ir padėkoti jo leidėjams turime šiandien.“
Žurnalai kovoje už vertybes
,,Naujoji Romuva“ – iliustruotas savaitinis kultūros gyvenimo žurnalas – pradėjo eiti 1931 m. ir iki 1940-ųjų jį leido Juozas Keliuotis, Sorbonos universiteto auklėtinis. Prasidėjus okupacijai, redaktoriaus laukė politinio kalinio dalia. Žurnalas atnaujintas 1994 m., pirmasis redaktorius – poetas Vaidotas Daunys. Deja, po metų jis tragiškai žuvo. Vėliau jį redagavo Arvydas Juozaitis, o nuo 2000-ųjų – A. Konickis, filosofas, žurnalistas,vertėjas.
Šiuo metu ,,Naujoji Romuva“ skaitytojus pasiekia 4 kartus per metus. Jau išleistas 600 numeris. Žurnalui, pasak vyr. redaktoriaus A. Konickio, dar labiau nei J. Keliuočio laikais rūpi padėti ryškią individualybę turintiems menininkams surasti kelią į visuomenę, o skaitytojus išmokyti vertinti meninę individualybę – ne „visuotines“ masinės kultūros banalybes.
„Varpams“ „Naujoji Romuva“ labai artima dar ir todėl, kad joje pasirodė pirmojo ,,Varpų“ redaktoriaus Kazio Jankausko ir daugelio kitų autorių kūryba. Be to, ,,Varpus“ ir ,,Naująją Romuvą“ sieja dvi asmenybės – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kuris buvo tarp ,,Naujosios Romuvos“ atnaujinto leidimo steigėjų, bei filosofijos daktaras rašytojas Arvydas Juozaitis.
,,Pašvaistė“ – ,,Naujosios Romuvos“ kūdikis. A. Daugnorienė, šio žurnalo vyr. redaktorė, papasakojo, kaip ir kodėl atsirado šis jaunimo žurnalas – norėjosi turiningo leidinio. Tuo labiau kad gaila būdavo, jog susikaupia daugybė puikių moksleivių konkursų rašinių stalčiuose. Idėja suteikti auditoriją moksleivių kūrybai prigijo. Net pavadinimą išrinko moksleiviai, spausdinama jaunųjų kūrėjų proza, poezija, publicistika, net renginiai vyksta pavadinimu ,,Pasišvaistymai su „Pašvaiste“.
,,Varpų“ ir ,,Naujosios Romuvos“ literatūros vakaro dalyviai prie J. Janonio gimnazijos vėliavos.
Birutės LUKOŠIŪTĖS nuotr.
Doc. dr. J. Pabrėža (dešinėje) ,,Varpų“ vyriausiajam redaktoriui L. Peleckiui-Kaktavičiui įteikia Žemaičio pasą.
Rimo BUDRAIČIO nuotr.
