Lietuvoje populiarėja viena iš pelningiausių taip vadinamų žemės ūkio veiklų – kailinių žvėrelių auginimas, tačiau apie šį verslą neigiamai atsiliepia daugelis gyvūnų teisių gynėjų. Nors kailinių žvėrelių augintojai teigia galintys užtikrinti gyvūnų gerovę, tačiau kai kurių kailinių žvėrelių ūkių situacija leidžia tai paneigti. Į kovą dėl geresnių kailinių žvėrelių gyvenimo sąlygų stojo Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kuris pristatė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, siūlantį uždrausti šalyje auginti ir žudyti gyvūnus tik dėl naudos iš jų kailio.

Šiuo metu Lietuvoje – 210 kailinių žvėrelių ūkių
Seimo narys konservatorius L. Kasčiūnas sako, kad iki šiol teisės aktuose nebuvo atsižvelgiama į faktą, kad dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų.

„Šiuo įstatymo keitimo projektu siūloma uždrausti laikyti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio, suteikiant kailinių gyvūnų augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą nutraukti savo veiklą“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.

Spalį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 19 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gyvūnų auginimui ir žudymui tik dėl jų kailio. 64 proc. visuomenės tam nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1–2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis–liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis–lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų. Taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas. Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) kiekis garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.

„Labai tikiuosi, kad šis projektas eis toliau“
Gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, jog, jos manymu,  toks Seimo nario konservatoriaus L. Kasčiūno poelgis yra labai teigiamas dalykas.

„Pati dirbu kartu su Seimo nariais, norime pasiekti, jog būtų uždrausta kailinius žvėrelius auginti ir žudyti tik dėl jų kailio. Kol kas tai yra tik pirmasis žingsnis – įregistravimas. Po jo laukia dar labai daug kitų žingsnių, todėl labai sunku pasakyti, kas bus toliau. Žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji dauguma, kaip kiti Seimo nariai balsuos. Labai tikiuosi, kad šis projektas eis toliau“, – pasakojo gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Anot šios ne pelno siekiančios organizacijos vadovės, tokie gyvūnai visame pasaulyje yra auginami taip, jog jiems nėra įmanoma suteikti galimybės patenkinti natūralius jų poreikius.

„Gyvūnai laikomi narvuose, kurių išmatavimai yra pernelyg maži. Tai  ne tik labai aktyvūs, bet ir plėšrūs gyvūnai. Tokiame narve jie negali bėgioti, negali kasti urvo, kuriame galėtų gyventi. Dėl to jie neturi visiškai ką veikti tuose narvuose, nėra jokios stimuliacijos. Tada prasideda tokios problemos kaip kanibalizmas, kai jie vienas kitą pradeda ėsti. Taip pat kaip išprotėję, be jokios priežasties, iš vieno narvo kampo gali pradėti šokinėti į kitą. Tos fermos negali patenkinti gyvūnų poreikių, nes jie  žudomi dėl kailio ir jų laikymo sąlygos yra prastos. Kodėl XXI amžiuje, kai turime ką apsirengti, yra tai pateisinama? Tos sąlygos  ne tik labai blogos, bet ir labai nereikalingos. Visais protestais siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, o jei protestą darome prie Seimo, tada siekiame atkreipti Seimo narių dėmesį, nes jų balsai yra labai svarbūs, net lemiantys gyvūnų likimą. Patys žvėrelių augintojai teigia, jog viskas yra labai gerai, pas juos gyvūnai laimingi ir prižiūrėti. Jiems ir dabar atrodo, kad viskas gerai, todėl jiems kyla klausimai, kodėl negalima taip tų žvėrelių auginti. Manau, jog po 50 metų išvis natūralaus kailio, kuris būtų naudojamas drabužiams, nebeliks. Net didžiausi mados namai tokie kaip „Armani“, „Gucci“, „Versace“ atsisako kailio. Jie diktuoja mados tendencijas, tai reiškia, kad kailį nešioti yra nebemadinga ir nebeetiška. Atsiranda daugiau kitų alternatyvų, pavyzdžiui, galima įsigyti dirbtinį kailį, jei jo labai norisi. Kitas dalykas yra tas, kad žmonėms vis labiau ir labiau pradeda rūpėti gyvūno gerovė. Mano nuomone, šiam verslui nėra ilgalaikės perspektyvos. Kyla klausimas, ar Lietuva bus viena iš tų šalių, kuri uždraus tai dabar ir parodys pavyzdį kitoms šalims, ar mes atsiliksime nuo visų, ir pas mus iš kitų šalių pradės važiuoti kailinių žvėrelių augintojai, nes jų šalyse toks verslas yra uždraustas. Ar tapsime ta valstybe, kuri bus Europos šiukšlynas, kuriame tokia industrija klestės, kai kitose valstybėse tai yra nepriimtina ir per žiauru. Todėl mūsų valstybė turėtų nuspręsti, ar mes einame toliau su kitomis progresyviomis valstybėmis, ar atsiliekame“, – teigė gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė G. Vaitkevičiūtė.