Visuomenėje daug diskutuojama apie galimai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose  skyriuose padarytas institucijų klaidas, darbo trūkumus. Antradienio vakarą Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko  mitingas „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“, kurį surengė Laisvos visuomenės institutas. ELTA praneša, kad jame dalyvavo šeimos iš Kauno, Panevėžio, kitų Lietuvos miestų, kai kurie Seimo ir Vyriausybės nariai.  ,,Šiaulių naujienos“ spalio 25 d. straipsnyje  „Skaudi tema: tėvai prieš galimą institucinį smurtą“ pateikė Lietuvos tėvų forumo ir Šiaurės Lietuvos tėvų asociacijos nuomonę apie tai, kaip vykdoma vadinamoji Matuko reforma. Šį kartą į „Šiaulių naujienų“ klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Vita Šulskytė.

– Kokius žingsnius turi atlikti vaiko teisių specialistai, gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai?
– Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda nagrinėti pranešimą ir vertina grėsmės vaikui lygį. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso bei susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą.

– Ką reiškia vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos?
– Vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos nėra tapatus vaiko paėmimui iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų / rūpintojų). Vaikas gali būti paimtas iš nesaugios aplinkos keturiais atvejais, kai jam dar nenustatytas grėsmės lygis:

1. Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.

2. Vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

3. Atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).

4. Atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos,
suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

– Kiek laiko užtrunka vertinimas?
– Vaiką paėmus iš nesaugios aplinkos per 2 darbo dienas turi būti įvertintas grėsmės vaikui lygis. Jei jis nenustatomas arba nustatomas pirmasis, vaikas perduodamas atstovams pagal įstatymą: tėvams, globėjams (rūpintojams). Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, inicijuojama atvejo vadyba dėl pagalbos šeimai teikimo.

– Į ką atsižvelgiama vertinant grėsmės lygį?
– Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku ir socialine aplinka. Taip pat vertinant grėsmės vaikui lygį tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (arba) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui, ugdymo įstaigos, socialinio darbuotojo, teisėsaugos ir kt. institucijų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

– Kaip elgiamasi nustačius antrąjį grėsmės lygį?
– Kai yra nustatomas II grėsmės lygis, VTAS vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, privalo kreiptis į teismą, kad būtų išduotas teismo leidimas paimti vaikus iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, inicijuojama mobiliosios komandos pagalba šeimai ir atvejo vadyba.

Gavus teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pradedami veiksmai dėl vaiko laikinosios globos nustatymo.

– Ar iš šeimos paimtas vaikas gali matytis su tėvais? Kokia tvarka?
– Kol vaikui yra nustatyta laikinoji globa, o tėvams teikiama pagalba, visais atvejais tėvams yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais, nebent yra turima duomenų, jog bendravimas su tėvais gali būti žalingas vaikui. Pasimatymai gali būti skiriami net ir kasdien, tačiau iš esmės kiekvienas atvejis yra individualus, todėl atsižvelgiama į konkrečias jo aplinkybes. Pasimatymo trukmė nėra apribota laiko atžvilgiu. Bendravimo galimybės aptariamos atvejo vadybos posėdžių metu.

– Ką tėvai turi daryti, kad vaikas būtų grąžintas?
– Vaikas gali būti grąžinamas jo tėvams, kai mobiliajai komandai atlikus intensyvų darbą su šeima paaiškėja, jog tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat jei nelieka socialinės rizikos veiksnių.

Vaiką galima grąžinti ir tiems tėvams, kurie stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su juo ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai. Tokiais atvejais numatyta taikyti atvejo vadybą dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams.

– Kokia pagalba teikiama šeimai ir konkrečiam vaikui?
– Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. Atvejo vadybininkas pagal nustatytą tvarką atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą bei organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame yra sudaromas pagalbos planas šeimai.

Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuoja ne tik atvejo vadybininko paskyrimą, bet ir mobiliosios komandos sudarymą. Mobilioji komanda yra sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, turinčio žinių ar darbo patirties su priklausomybe sergančiais žmonėms. Mobilioji komanda 14 dienų (išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas) nuo vaiko paėmimo dienos, teikia intensyvią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį, kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui, kaip organizuoti darbą su šeima toliau.

Paėmus vaiką iš šeimos ir užtikrinus jo saugumą itin svarbu, kad atvejo vadybos proceso metu pagalba būtų organizuojama ir vaikui. Dėl to Tarnyba teigiamai vertina budinčių globotojų institutą, kai vaikai, paėmus juos iš šeimos, kai nėra emociškai jiems artimų asmenų, giminaičių galinčių laikinai prižiūrėti ar globoti vaiką, apgyvendinami budinčių globotojų, pasirengusių priimti vaiką ir suprantančių vaikų poreikius, šeimose, iki jie bus grąžinti tėvams.
Paminėtina ir tai, kad teisminio proceso metu vaikui, esant poreikiui, gali būti skiriama psichologinė ar psichiatrinė ekspertizė.

– Didžioji darbo su šeima našta tenka socialiniams darbuotojams. Kas įeina į jų pareigas?
– Pagalbą šeimai teikia socialiniai darbuotojai:
Ugdo šeimos socialinius įgūdžius, veda motyvacinius pokalbius apie alkoholio žalą. Skatina klientus gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kurio besaikis vartojimas dažniausiai išprovokuoja smurtą artimoje aplinkoje. Lankydami tokias šeimas Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai atidžiau stebi esamą situaciją, intensyviau bendrauja su šeimos nariais bei kaimynais.

Tarpininkauja, kad smurtą patiriančiam asmeniui arba asmeniui, kuriam gresia patirti smurtą artimoje aplinkoje, būtų suteiktos laikino apnakvydinimo paslaugos.

Nuo smurto nukentėjusiems vaikams bei jų šeimų nariams, socialiniai darbuotojai organizuoja kompleksinės pagalbos teikimą bendradarbiaudami su savivaldybės įstaigomis, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, švietimo įstaigų socialiniais pedagogais, teisėsaugos institucijomis, medikais.

Pagal šiuo metu galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kai tėvai arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia, ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, socialiniai darbuotojai nedelsdami informuoja Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris, įvertinęs situaciją, skubiai sprendžia dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos.

Šeimoms Socialinių paslaugų centre yra vedami grupiniai pozityvios tėvystės mokymai.

Socialinių paslaugų centre vykdomas projektas ,,Kompleksinių paslaugų teikimas krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus“, kurio tikslas – teikti kompleksines paslaugas krizinėje situacijoje esantiems tėvams. Smurtas artimoje aplinkoje – tai prielaida šeimoms, auginančioms vaikus, patekti į krizines situacijas, todėl patyrę specialistai efektyviai reaguoja į krizinius atvejus šeimose ir priima atitinkamus sprendimus dėl pagalbos būdų, tuo užkirsdami kelią krizės užsitęsimui šeimoje, naujų problemų bei stiprių emocinių išgyvenimų atradimui.

– Kiek vaikų Lietuvoje paimta iš šeimos nuo liepos 1d.?
–  Lietuvoje 855 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (kai buvo nustatyta, jog gresia realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir / ar gyvybei, nusprendžiama, kad vaikas bus paimtas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir bus kreiptasi į teismą dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą).

– Kiek pranešimų apie vaikų teisų pažeidimus būna Šiaulių apskrityje?
– Nuo liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apskrityje gauti ir 926 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Nuvykus į šeimas, dėl kurių gauti pranešimai, visiems šeimose gyvenantiems vaikams buvo vertinti grėsmės lygiai.  Šiaulių mieste gautas 251 pranešimas, Šiaulių rajone – 155, Radviliškio rajone – 121, Pakruojo rajone – 81, Kelmės rajone –138, Joniškio rajone – 69, Akmenės rajone – 111 pranešimų. Liepos mėnesį gauti 172 pranešimai, rugpjūčio – 197, rugsėjo – 255, spalio –262 pranešimai.

Iš viso nuo liepos 1 d. iki spalio 24 d. grėsmės lygiai Šiaulių apskrityje vertinti 1 343 vaikų atžvilgiu. 681 vaikui nustatytas I grėsmės lygis, o 662 vaikams nebuvo nustatytas grėsmės lygis.

– Kokiuose Šiaulių apskrities rajonuose labiausiai skriaudžiami vaikai?
– Visais 112 atvejų, kai vaikams buvo nustatytas II grėsmės lygis, teismai, įvertinę Šiaulių apskrities VTAS prašymų pagrįstumą bei teisėtumą, tenkino prašymus ir buvo išduoti leidimai paimti vaikus iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą.

Visose Šiaulių apskrities savivaldybėse vaikų, kuriems buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, procentas (skaičiuojamas nuo visų toje savivaldybėje gyvenančių vaikų skaičiaus) – panašus. Mažiausias Joniškio rajone ir Šiaulių mieste – 0,08 ir 0,10 proc., didžiausias Akmenės ir Radviliškio rajonuose – 0,45 ir 0,43proc..

– Kiek vaikų per minimą laikotarpį grąžinta į šeimas?
– Nuo liepos 1 d. iki spalio 24 d. Šiaulių apskrityje buvo paimti 295 vaikai iš nesaugios aplinkos, iš jų 112 vaikų nustatytas II grėsmės lygis, o 183 vaikams nustatytas I grėsmės lygis, inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas, vaikai gyvena su tėvais. Iš 112 vaikų – 17 vaikų grąžinti panaikinus laikinąją globą po atvejo vadybos posėdžių, išnykus ar reikšmingai sumažėjus priežastims, dėl kurių vaikai buvo paimti.

– Kas ir kaip tiria vaikų psichologinę būseną, siekiant nustatyti, kokią žalą vaiko psichikai galimai padarė jo atskyrimas nuo šeimos?
– Prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė – augti šeimoje, kurioje būtų sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi. Deja, tėvai kartais savo neveikimu ar netinkamu pareigų vykdymu neužtikrina būtinų vaiko poreikių tenkinimo, tuo sukeldami grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko paėmimas iš šeimos padeda apsaugoti vaiką nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių. O vaiko palikimas nesaugioje aplinkoje, kurioje jis patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą, gali sukelti jam ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių sužalojimų.

– Kokia numatoma tarnybos specialisto atsakomybė atlikus perteklinius veiksmus, pažeidus protingumo, sąžiningumo principus?
– Tarnybos specialistai už tarnybinius nusižengimus yra traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Kiekvienu individualiu atveju vertinama, ar darbuotojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Kai yra pagrindas konstatuoti, kad yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, valstybės tarnautojui skiriama tam tikra tarnybinė nuobauda. Griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Susitikimai bus filmuojami
Kaip praneša Elta, nuo sausio visi vaiko teisių gynėjų ir šeimų susitikimai bus filmuojami, o vaizdai  archyvuojami. Tai antradienio vakarą prie Seimo į mitingą „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“ susirinkusiems žmonėms pažadėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Vaikų teisių apsaugos specialistai dažnai važiuoja į tokias teritorijas, kur, ministro teigimu, nė vienas iš mūsų nenorėtų įžengti. Tikimasi, kad įrašai disciplinuos įsisiautėjusius neblaivius žmones, kai kuriais atvejais – ir specialistus. Įrašymo procesas ir įrašų naudojimas būtų reglamentuojamas  panašiai kaip kitose tarnybose. Tokie įrašai galimai padėtų objektyviai ištirti, ar buvo nusižengta tarnybinei etikai, disciplinuotų pokalbyje dalyvaujančias abi puses.