Gyvename pasaulyje, kuriame interneto tendencijos keičiasi kone kasdien, todėl susigaudyti ir prisitaikyti nuolat gausėjančiame informacijos sraute – nelengva užduotis. Prie „laikinimo“ (angl. „like“) ir „šierinimo“ (angl. „share“) madų internete jau spėjome priprasti, tačiau šiuo metu socialiniai tinklai pripildyti naujais vėjais – „influenceriais“ ir „grotažymėmis“.

Mada tapęs „influencinimas“
Pamirškite pasakymą, kad žiniasklaida – ketvirtoji valdžia, formuojanti nuomonę viešajame diskurse, nes dabar į pasaulį žengia naujos kartos nuomonių lyderiai – vadinamieji „influenceriai“. Tačiau kas jie tokie?

Influenceris (žodis kilęs nuo angliško žodžio „influence“ – įtaka) – žmogus, kuris vedamas asmeninių tikslų formuoja nuomonę apie tam tikrus produktus, prekės ženklus ar įvykius. Tai žmonės, diktuojantys mados, kelionių, politikos ar valgio kultūros tendencijas ir tokiu būdu veikiantys eilinio vartotojo sprendimą, ką įsigyti, pasirinkti ir net ką manyti.

Rinkodaros atstovai į šiuos žmones atsigręžia kaip į naują ir itin veiksmingą reklamos būdą, todėl viešai jie dažnai vadinami nuomonių formuotojais arba nuomonių lyderiais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atliktu tyrimu nustatyta, kad 82 proc. socialinių tinklų vartotojų pastebi nuomonės lyderių profiliuose skelbiamą reklaminio pobūdžio informaciją ir 70 proc. lyderių sekėjų ja pasitiki. Dėl šios priežasties nuomonių lyderiai dažnai vadinami naujos kartos marketingo atstovais, nes jie labiau nei bet kas kitas gali daryti įtaką jį sekantiems vartotojams.

„Apklaustieji įsitikinę, kad reklama jų neveikia, nors tyrimas atskleidžia, kad jie vis tiek įsigyja tam tikrus produktus ar paslaugas pasinaudoję lyderių rekomendacija ir taip iš esmės keičia savo pirkimo įpročius“, – atliktą tyrimą komentuoja Monika Užgalytė, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų studijų programos absolventė.

Dažnas „influenceris“ socialiniuose tinkluose gali pasigirti gausia armija jam pritariančių žmonėmių, „sekėjų“, kurie beatodairiškai tiki „influencerio“ sakomomis tiesomis. Nepaisant fakto, kad nuomonių formuotojai kuria reklamos turinį ir jį parduoda vartotojams, tačiau jais tikima kur kas labiau nei įprastomis reklamomis. Taip yra dėl to, kad „influenceriai“ kuria artimą ryšį su savo vartotojais ir ilgainiui įgyja jų pasitikėjimą. „Parduoti“ save ar įtaigiai pasiūlyti prekes savo lojaliems sekėjams nuomonių formuotojui – vieni juokai.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto absolventės tyrimas atskleidė, kad daugelis, rinkdamiesi sekamas įžymybes, labiausiai vertina asmenybės išskirtinumą (24 proc.), humoro jausmą (18 proc.), kompetencijas savo veiklos srityje (16 proc.) bei tinkamų vertybių ir idėjų propagavimą (15 proc.).

Įprastai kiekvienas nuomonių formuotojas kalba ir dalijasi įžvalgomis tik jam artimomis temomis, todėl šiuo metu Lietuvoje turime gausybę sporto, sveikos gyvensenos, maisto, grožio, kelionių, politikos ir mados „ekspertų“, viešinančių save ir ilgainiui tampančių savotiškais prekės ženklais. Bene svarbiausias nuomonės lyderio bruožas siekiant vartotojų pasitikėjimo – jų panašumas į mus pačius. Ši idėja iškelta Kembridžo mokslininkų Darono Acemoglu ir Asumano Ozdaglar atliktame nuomonių dinamikų ir mokymosi socialiniuose tinkluose tyrime, pasak kurio, kuo panašiau lyderis gyvena ir kuo panašesnes problemas aptarinėja, tuo labiau vartotojas nori juo pasitikėti.

Įdomu tai, kad prasidėjęs kaip mėgėjiškas užsiėmimas, keliant populiarinamojo turinio pranešimus socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, Twitter, Youtube kanaluose ar asmeniniuose tinklaraščiuose, dabar „influenceris“ tapo kone nauja profesija – tam, kad išmoktum „influencinti“ netgi galima užsirašyti į specialius „influencerių“ marketingo kursus ir gavus pažymėjimą tapti oficialiu nuomonių formuotoju.

Informacijos rinkimui – grotažymės
Nors viešų įrašų žymėjimas grotelėmis žinomas jau 2007-ųjų, tačiau daugeliui interneto vartotojų ar socialinių tinkų „naujokų“ toks žymėjimo būdas – vis dar naujiena.

Grotažymė (ang. hashtag) – socialiniuose tinkluose ir Twitter tinkle grotelėmis (#) žymimas žodis ar žodžių junginys kaip kokios nors temos nuoroda, pavyzdžiui, prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašas Facebook paskyroje:  „Liepos 6-ąją ir vėl giedosime „Tautišką giesmę“. Tegul ji šiemet skamba dar garsiau! Tegul ją gieda 4 milijonai visame pasaulyje esančių lietuvių!

#TautiškaGiesmė.“

Pasigirsta nuomonių, kad pranešimų žymėjimas grotelėmis – socialinių tinklų mada, tačiau tuo pačiu metu tai ir itin praktiškas, leidžiantis filtruoti informaciją ir stebėti įvykius dalykas, praplečiantis paieškos galimybes ir padedantis atrinkti tik svarbiausią informaciją. Tiesa, grotelinis žymėjimo būdas turi ir keletą taisyklių:

1.    Žymint įrašą, susidedantį iš žodžių junginio, jį rašyti turėtumėte be tarpų, kiekvieną žodį pradedant iš naujos eilutės, pavyzdžiui: #LietuvosTrispalvė.

2.    Žymės turi būti prasmingos ir orientuotus į abstrakčius, o ne asmeninius dalykus. Pavyzdžiui, reikėtų vengti tokių grotažymių kaip jūsų #VardasPavardė. Tai gerai, kai esi žinomas, viešas žmogus, o šią grotažymę su tavo inicialais paliko kitas įrašą rašęs žmogus. Blogai, kai turi vos keletą sekėjų Instagram paskyroje, 100-ą draugų Facebook socialiniame tinkle ir grotažymes su savo vardu ir pavarde dedi pats, nes tai nesuteiks jokios svarbios informacijos paieškoms, o ir pats pasirodysite juokingai.

3.    Nenaudokite per daug žymių, kai jų nereikia ir tokių, kurios nekuria jokio turinio, pavyzdžiui: „#Einu #į #darbą.“