Šiais laikais dauguma lietuvių pirkdami maisto produktus pasiskaito jų sudėtį ir stengiasi vartoti tokius produktus, kuriuose yra mažiau maisto priedų. Tai patvirtina naujausia visuomenės apklausa.

Daugumai svarbiausia yra kaina ir akcijos, todėl ne visi skiria laiko produkto sudėties skaitymui.

84 proc. žmonių perskaito produktų sudėtį
„Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, pirkdami maisto produktus ar jau paruoštą vartoti maistą etiketėje nurodytą sudedamųjų dalių sąrašą perskaito 84 proc. apklaustų šalies gyventojų. 16 proc. sudaro tie, kurie niekada neskaito etikečių, ir nesidomi maisto produktų sudėtimi.

Ši visuomenės apklausa išryškino tendenciją, jog Lietuvos gyventojai vis rečiau toleruoja maisto priedus. 59 proc. respondentų yra svarbu, jog maisto sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų. Būtent tokiems produktams ar jau pagamintam maistui dauguma gyventojų ir stengiasi teikti pirmenybę, nors ir pripažįsta, kad tokių nuostatų laikytis pavyksta ne visada.

Mitybos specialistai pataria ne tik atidžiau skaityti perkamų maisto produktų ar pusgaminių sudėtį, bet ir žiūrėti, kad juose būtų mažiau maisto priedų. Šios apklausos rezultatai įrodo vis didėjantį gyventojų sąmoningumą ir atidumą savo mitybai.

„Patartina rinktis tuos produktus, kurie neturi jokios sudėties“
Šiandieninėje maisto pramonėje yra naudojama daugybė maisto priedų ir visi jie atlieka tam tikrą vaidmenį. Vieni išlaiko ilgesnį produkto tinkamumą vartoti, kiti technologinius aspektus –  konsistenciją, lipnumą, kiti – skonines savybes. ES rinkoje parduodami maisto produktai, kuriuose yra maisto priedų, yra leistini vartoti ir tyrimais patvirtinti, tad esminio poveikio sveikatai jų vartojimas neturės. Tačiau jei yra galimybė, visada reikėtų rinktis grynesnius maisto produktus be konservantų, saldiklių, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.

Mitybos specialistė Indrė Trusovė teigė, jog besidominčių produktų etiketėmis skaičius nuolat auga, tačiau žmogui vis dar sunku tinkamai suprasti kas yra gerai, o kas yra blogai, todėl tai nėra lengva. „Labai sveikintina yra tai, kad parduotuvės įsiveda tam tikrus produktų žymėjimus, pavyzdžiui,   ,,Rinkis sveikiau“ taip pat populiarus yra ,,Žalios rakto skylutės“ žymėjimas. Šiuo ženklu pažymėtuose produktuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų ir transriebalų, daugiau maistinių skaidulų. Didelė dalis žmonių nesidomi savo sveikata, neturi laiko ar noro apie tai galvoti, teisinga ir visavertė mityba tiesiog neatsiduria jų prioritetų sąraše. Dažnai išleisti didelę sumą alkoholiniams gėrimams ar įvairiems pusgaminiams atrodo normalu, tačiau patarus įsigyti geresnės kokybės produktą, jiems gaila pinigų. Viskas priklauso nuo žmogaus prioritetų ir tikslų, gyvenimo būdo“, – teigė mitybos specialistė I. Trusovė.

Mitybos specialistė pataria rinktis produktus, kurie neturi jokios sudėties: vaisiai, daržovės, kruopos, riešutai, sėklos, kiaušiniai, ankštiniai, mėsa, žuvis. Taip pasirinkę, niekada nepralošime. O renkantis jau paruoštus produktus reikėtų atkreipti dėmesį į cukraus ir druskos kiekį, transriebalus, įvairius skonio gerintojus ir kitus neaiškius priedus.

„Sveikiau gyventi siekiantys žmonės – bene atidžiausi etikečių skaitytojai“
Dienraščiui „Šiaulių naujienos“ mažmeninės prekybos parduotuvių tinklo Lietuvoje atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog tai, ar pirkėjas skaitys produkto sudėtį, priklauso nuo jo paties. „Daugumai svarbiausia yra kaina ir akcijos, todėl ne visi skiria laiko produkto sudėties skaitymui. Tas pirkėjas, kuris perka tą pačią prekę, kiekvieną kartą jis sudėties neskaito. Jei vieną kartą pasiskaito, jiems viskas patinka, tinka, jie tą produktą perka nuolat ir nebereikia papildomo skaitymo. Daug yra tokių pirkėjų. Vaikams tai yra nelabai įdomu, todėl jie tikrai neskaito produktų sudėties. Tačiau kas labiau skaito – ar vyresnio amžiaus žmonės, ar ne, tai labai priklauso nuo požiūrio ir ar yra susiformavęs įprotis pirkti tam tikras prekes nuolat ar ne. Jei atsiranda nauja prekė, pastebiu, kad žmonės tikrai skaito. Žinoma, parduotuve reikia pasitikėti, tačiau ne pro šalį būtų ir pasiskaityti produkto sudėtį. Jei kažką valgai, turi žinoti, ką valgai. Parduotuvių lentynose nieko neleistino žmogaus organizmui negali būti,  parduodamos tos prekės, kurios yra kokybiškos, kas yra priimtina žmogui. O kas nori išsamiau pasidomėti produktu, tie skaito jų sudėtį“, – pasakojo  D. Ryliškis.

Kitas lietuviško prekybos tinklo atstovas spaudai Paulius Stonis teigė, jog sveikiau gyventi siekiantys žmonės – bene atidžiausi etikečių skaitytojai, tačiau ne visuomet tam turi laiko.

„Lentynose esančios sveikuoliškos prekės jau beveik visose mūsų parduotuvėse pradėtos specialiai žymėti, o tai pirkėjams padeda greičiau susiorientuoti ir susirasti sveikesnių prekių ir produktų. Lietuvių siekis gyventi sveikiau ir nesugaišti daug laiko – vienos ryškiausių „madų“ maisto rinkoje pastaruosius kelerius metus, kurios neabejotinai lemia ir maisto prekių parduotuvių pasiūlą bei prekių išdėstymą lentynose. Populiariausios ekologiškos prekės – pieno produktai: ekologiškas natūralus jogurtas, pienas, varškė, taip pat ekologiški vaisiai ir daržovės, duona ir prekės kūdikiams. Perkamiausios maisto be laktozės prekės – kietasis ir fermentinis sūriai, sūrio lazdelės, varškės sūreliai. Iš prekių su daugiau baltymų labiausiai pamėgtos – graikiškas ir liesas islandiškas jogurtai, sūrio lazdelės. Ieškantieji produktų be pridėtinio cukraus dažniausiai perka becukrius šokoladinius saldainius, penkių grūdų košę, juodą duoną, natūraliai saldžias vaisių juosteles, vaflius ir jogurtus. Perkamiausios maisto prekės be glitimo – saldainiai, ryžių, kukurūzų ir kiti makaronai, juoda duona, balti miltai, tofu sojų pupelių varškė. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje gyvūninės kilmės maisto produktų nevartojančiųjų bendruomenę sudaro per 20 tūkst. žmonių, sparčiai auganti veganiškų produktų paklausa leidžia manyti, kad šios kultūros propaguotojų mūsų šalyje yra kur kas daugiau“, – pasakojo P. Stonis.