Rugsėjis atlėks netrukus, parduotuvės jau siūlo galybes prekių mokslo metų pradžiai, o kai kurie tėvai su nerimu žvalgosi, ar išgalės nupirkti visa, kas būtina. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kad šiemet gerokai didesniam skaičiui mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų gali būti skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti. O juk šiais metais Lietuvoje didėjo ir minimali mėnesinė alga.

Šalyje – daugiau, Šiauliuose – tiek pat?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, jog numatoma, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių – praėjusiais metais ją gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Taip esą todėl, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, didesnis socialinės paramos mokiniams gavėjų skaičius planuojamas dėl valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimo nuo 102 iki 122 eurų.

O štai Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė dienraščiui teigė, kad socialinės paramos mokiniams gavėjų skaičius neturėtų žymiai kisti, nes kilo atlyginimai, tai yra, skaičiai turėtų išlikti panašūs, kaip ir praėjusiais metais.

„Iki šios dienos 398 šeimoms jau pervesti pinigai mokymo reikmenims įsigyti, o nemokamas maitinimas paskirtas 412“, – sakė skyriaus vedėja.

Tiesa, kartais rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje prašymų padaugėja. Tačiau tikimasi, kad eilių nesusidarys, nes mokyklose informacija paskelbta dar pavasarį.

Pastebėta, kad daugiau prašymų pateikiama iš pietinės miesto dalies gyventojų ir Zoknių. Nėra atlikta analizė, bet akivaizdu, kad daugiabučių kvartaluose gyvena žymiai daugiau žmonių negu, tarkim, Medelyne.

Šiauliuose, pasak A. Gailiūnienės, nėra buvę, kad paramos mokiniui turėtų prašyti pats mokinys. Tai paprastai atlieka tėvai arba globėjai. Jeigu mokinys ar šeima patiria socialinę riziką, parama mokymo reikmenims pervedama ne šeimai, o į mokyklos sąskaitą.

„Tikslesnę informaciją turėsime rugsėjo mėnesį, – apibendrino A. Gailiūnienė. – Bet ji neturėtų labai nustebinti: grįžtančių emigrantų srautų nematyti, tik šiek tiek padaugėjo atvykusių užsieniečių, tad didelių pokyčių neplanuojame.“

Nei blogiau, nei geriau
Pakalbinome kelis miesto ir artimesnių rajono ugdymo įstaigų vadovus, kaip esamą situaciją vertina jie, kokias prielaidas galėtų daryti pagal nemokamai maitinamų mokinių skaičių apie jų mokyklos bendruomenės narių socialinę padėtį.

Jovaro progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza teigė, kad mokykloje yra labai mažai vaikų, kuriems būtų reikalinga socialinė parama. „Taip susiklostė, kad mus renkasi dažniausiai geriau apsirūpinusios šeimos. Socialinę riziką patiriančių šeimų – vos viena kita. Kad daugėtų nemokamai maitinamų mokinių, nenumatome“, – kalbėjo vadovas.

„Gytarių progimnazija, – sakė šios mokyklos direktorius Rimtautas Pečeliūnas, – skirtingai negu kitos ugdymo įstaigos Šiauliuose, auga ir šiemet prisidės dar viena klasė. Didžioji krizė, kai buvo abejojama, ar užteks mokinių, jau išgyventa. Nemokamai maitinamų mokinių skaičius, galima sakyti, stabilus. Nesigilinant atrodytų, kad Gytarių rajono gyventojai darosi turtingesni. Deja, kai ruošiamasi išvykoms, paaiškėja, kad kai kurios šeimos neišgali susimokėti. Tad gali būti, kad pakitus minimaliam atlyginimui tos šeimos nebepatenka į remtinų sąrašus, o galimybės išgyventi lieka ribotos.“

Kudirkos progimnazijos direktorių pavaduojantis Regimantas Kaikaris pasidalijo pastebėjimu, kad jau keleri metai nemokamai maitinamų vaikų skaičius keičiasi nežymiai: plius-minus penki. Šių metų prognozes daryti anksti, nes prašymų teikimo procesas tik prasidėjęs.

Rėkyvos progimnazijos direktorius Romas Senkus įžvelgia teigiamų pokyčių: „Mūsų buvo darbininkiškas rajonas, soduose kurdavosi neišgalintys išlaikyti butų. Anksčiau valgydavo nemokamai trečdaliu daugiau mokinių negu dabar. Yra buvę, kai 16–19 vaikų klasėje nemokamas maitinimas skiriamas 11. Dabar ekonomiškai stipresnės šeimos kuriasi, statosi namus. Iš 180 vaikų nemokamai maitinamų būna gal 20. Jau 10 metų, kai stebime tokį paramos reikalingų šeimų mažėjimą.“

Šiaulių rajono Kairių pagrindinėje mokykloje, pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui Sandros Motiejūnės, mokinių skaičius stabilus. „Iš 120 mokinių maždaug 30 gauna paramą. Ryškių pokyčių nematyti. Paramos prašo daugiau nedirbančių šeimų. Pastebėta tendencija, – sakė S. Motiejūnė, – kad grįžta jaunos šeimos iš emigracijos ir neranda vietos darbo rinkoje. Grįžta pas tėvus ir nežinia,  neranda, ar net nenori rasti darbo. Gali būti, kad užsienyje irgi panašiai  iš socialinių pašalpų išmoko gyventi. Iš vienos pusės reikėtų džiaugtis, kad grįžta, o antra vertus, liūdna, kad paklajoja ir lieka be nieko.“

„Mokinių skaičius  mažesnis, bet  paramos gavėjų skaičius išlieka panašus, – sakė Gruzdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Motiejūnienė. – Beveik 30 proc. mokinių reikia nemokamo maitinimo. Didelis nedarbas mūsų krašte, maži atlyginimai, gausios šeimos. Daugiavaikėse šeimose – po 4-6 vaikus, tad ir dirbančiam tokią šeimą sunku aprūpinti. Negalėtume pasakyti, kad žmonės dirbti nenori. Kai kurios mamos turi mažų vaikų, jų negali be priežiūros palikti, vietoje darbo sunku rasti, prisidėtų kelionės išlaidos, o tikėtis oraus atlyginimo – nerealu. Pasirodo, kad geriau prašyti valstybės paramos.“

Auginame paramos prašytojų kartą
„Ekonominė situacija gerėja ne Šiauliuose ir ne kaime. Pajamos neauga taip, kaip didmiesčiuose Vilniuje ar Kaune. Šiaulių regione darbo pasiūla ribota. Galimybės patekti į gerai mokamą vietą mažos. Reta įmonė leidžia uždirbti daugiau negu minimumą. Tai nacionalinė problema, – teigė Šiaulių regiono ekonomistų asociacijos prezidentė Dalia Rudytė. – Europos Sąjungos investicijos kažkodėl į regionus beveik neateina. Šiauliuose tik viena kita įmonė gali pasigirti investicijomis. Kasmet žadama padėti smulkiajam verslui, bet realios pagalbos nematyti. Auga kainos, o pajamos didėja labai mažai daliai. Tokia ekonominė situacija optimizmo nekelia.“

Pasak D. Rudytės, nemokamas maitinimas vaikams – nėra išeitis. „Neretai vaikai iš paramą gaunančių šeimų patiria mokykloje diskriminaciją. Antra vertus, mes auginame paramos prašytojų kartą. Čia prisidėjo ir kaimo mokyklų griovimas. Kaimo žmogus be švietimo prarado vertybinę atramą.“

D. Rudytės teigimu, lietuvio orumas, pilietiškumas priblėso, kai sistema nebeleidžia užsidirbti: išmokome pasinaudoti valstybės pagalba tiek gimtinėje, tiek užsienyje.

„Bendra regioninė politika, mokestinė bazė, darbo vietų trūkumas veda į ekonominę ir demografinę krizę. Į genocidą tam tikrų grupių atžvilgiu“, – apibendrino Šiaulių regiono ekonomistų asociacijos prezidentė.