Grybai yra skanu. Šiose miško gėrybėse daug baltymų  –  džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Teigiama, kad grybai  pagal cheminę sudėtį  artimi mėsai ir žuviai,  turi B grupės, PP, C, A, D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Taip pat grybuose yra daug ląstelienos, kurios nuolat pataria vartoti sveikatos specialistai. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė pasidalijo žiniomis, kaip mėgaujantis grybais, išvengti nelaimės.

Kam ir kiek valgyti?
Grybai maistingi, tačiau tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyviems žmonėms ir mažiems vaikams, kurių virškinimo sistema yra jautresnė. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.

Svarbu žinoti, kad sveikatos problemų gali sukelti ir valgomi grybai. Negalavimai yra susiję su virškinimo sutrikimais. Kadangi grybai yra sunkiai virškinamas maistas, žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu. Tačiau šie per keletą valandų po grybų valgymo atsiradę simptomai neretai praeina savaime per 2–4 valandas.

Nuodingi panašūs į valgomus
Lietuvos miškuose, be valgomų grybų, auga ir labai pavojingų žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos neišnyksta ir verdant. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimų. Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).
Tad einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo, ir rinkti tik gerai pažįstamus valgomus grybus. Užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar svečiai, kuriuos vaišinote.

Laikosi patikrintų receptų
Šiaulietė Zita dar šiemet grybauti nebuvo ištrūkusi, nors jau matė, kad facebooke grybautojai dalijasi laimikio nuotraukomis.

„Pernykščių dar nesuvalgiau, apdalijau gimines ir drauges“, – pasakojo moteris. Ji sakė rinkusi tik jaunus baravykus. Dalį džiovinusi, šiek tiek užšaldė, kelis stiklainius marinavo. Moteris  labai griežtai laikosi receptūros, atidžiai patikrina stiklainius prieš vartodama: „Apsinuodyti dar niekada neteko. Grybus mėgstame, bet ruošiame juos labai atsargiai.“

Patarimai grybautojams ir valgytojams
„Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti“, – įspėja A. Ivoškienė. – Jau kartojuosi, bet pabrėžiu, kad maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai.“

Specialistė įspėja, kad grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio 20–500 metrų. Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).

„Nereikėtų pamiršti, – primena medikė, – jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.

Be to, pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).

Pasak A. Ivoškienės, labai svarbu švara ir šeimininkės atsakingumas. Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.

Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6° C temperatūroje ir jokiu būdu  vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva. A. Ivoškienė sakė, kad niekada nepirktų  turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų, ir įspėjo, kad alkoholis su grybais nedera: valgant grybus negalima vartoti jokių svaigiųjų gėrimų.

Apsinuodijimo simptomai
Medikės teigimu, apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai).

Trumpas slaptasis laikotarpis pasireiškia tada, kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais).

Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir pavojingas gyvybei (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

Apsinuodijus nuodingaisiais grybais požymiai dažniausiai pasireiškia ūmiai. Tai gali būti pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai. Žmogus gali jaustis mieguistas, svaigsta galva, sutrinka koordinacija. Kartais vargina ašarojimas, gausiai prakaituojama, pakinta pulsas, kvėpavimas, ištinka haliucinacijos, traukuliai. Nukentėjusysis gali prarasti sąmonę.

Ką daryti?
Pasireiškus apsinuodijimo simptomams, būtina nedelsiant kviesti medikus ir teikti pirmąją pagalbą. „Jūsų tikslas – palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką bei pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą“, –  pataria A. Ivoškienė.

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Tada atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar žmogus kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus: 2 įpūtimai per burną ir  30 krūtinės ląstos paspaudimų. Jei žmogus pradeda kvėpuoti, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų.

Sveikatos specialistė, įtarus apsinuodijimą grybais, pataria jokiu būdu nebandyti gydytis patiems, o skubiai kreiptis pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą (svarbu neprarasti brangaus laiko, per kurį nukentėjusiajam duodamas veiksmingas priešnuodis) arba pasikonsultuoti su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais telefonais: (8 5) 236 2052 arba 8 687 53 378.