Aktyvi bendruomeninė veikla – demokratijos požymis. Bendruomenių portale aiškinama, kad bendraminčių sambūrį  vadiname bendruomene, kai piliečiai gali įgyvendinti savo teises ir laisves, imdamiesi atsakomybės, savo veikla prisidėdami prie bendro gėrio kūrimo, dalyvaudami diskusijose, kaip ir kokio rezultato pasiekti. „Šiaulių naujienos“ pasidomėjo, kaip sekasi bendruomenėms, kurios veikia pietinėje miesto dalyje, vadinamuose miegamuosiuose rajonuose. Juk įprasta sakyti, kad daugiabučių gyventojai susvetimėję, abejingi savo aplinkai ir pan.

Lieporių bendruomenės centras – lyderis
Lieporių bendruomenė  įkurta prieš 15 metų. Jos įkūrėja ir pirmininkė Elvyra Užkuraitienė buvo viena iš pirmųjų, sujudinusi miestiečius imtis atsakomybės už savo aplinką. Minėdama svarbesnius darbus E. Užkuraitienė dėkoja savanoriams padėjėjams, Lieporių gyventojams, kuriuos pavyksta susikviesti į talkas parką ir aplinkines kapavietes tvarkyti.

Vadovė džiaugiasi, kad pavyksta bendri renginiai su Gegužių progimnazija, Lieporių ir „Saulėtekio“  gimnazijomis, Viešąja miesto biblioteka, Šiaurės Lietuvos kolegija.

Teko pirmininkei ir jos bendraminčiams pakovoti su neatsakingais šunų vedžiotojais parkelyje. Baisoka anksčiau buvę vaikščioti. Įkurdinta jame šunų išvedžiojimo aikštelė, nors daugelis dar šuneliams laisvę duoda daugiabučių kiemuose. Dabar parkas sutvarkytas, privati iniciatyva pasitarnavo, kad atsirastų sporto įrengimai, suoliukai. Įrengta vaikų žaidimo aikštelė, pasodinta Signatarų alėja. Pastaroji jau išgarsėjo, net atvyksta ekskursijos jos aplankyti.

Bendruomenė daug dėmesio skiria socialinei veiklai, aplankomi apleisti, vieniši žmonės prieš Kalėdas, advento laikotarpiu. Tradicinėmis tampa Ilgės – mirusiųjų pagerbimo diena, kalėdinės eglutės įžiebimas sutraukia visos pietinės miesto dalies gyventojus.

Ranka rankon dirba Lieporių bendruonenės vadovė su seniūnaite Jurgita Morkūnaite. Ji visus Savivaldybės slenksčius numindo, tarpininkauja, kad bendruomenės žmonių prašymai būtų įvykdyti.

Dabar E. Užkuraitienė ruošiasi pietinės miesto dalies bendruomenių pasitarimui. Rengs bendrą projektą, tarsis, kokius svarbius darbus gali atlikti, kad gera būtų šalia esantiems, kad tęstųsi bendruomenių gyvenimas – įdomus, prasmingas.

Dainų pasididžiavimas – Beržynėlis
Jau dešimt metų aktyviai dirba Dainų bendruomenė. Jos pirmininkas Virgilijus Balčius labiausiai džiaugiasi, kad pavyko atkovoti Beržynėlį, dabar jis oficialiai įteisintas kaip parkas. O buvo iškilęs pavojus, kad čia įsikurs aludė arba kitokie pastatai.

V. Balčiaus teigimu, dėl Beržynėlio ir bendruomenė įsikūrė. Nelengvai  pelkėta girtuoklių mėgstama susibūrimų vieta, šunų karalija parku tapo. Atkovoti reikėjo ir iš gamtos: daug metų Beržynėlis skendėjo liūne. Pavasarį, rudenį, o ir vasarą po didesnio lietaus gilios balos telkšojo prie vaikų sūpynių, prie sporto įrenginių.

Dabar į šventes Beržynėlyje susirenka nebe dešimtys, o šimtai aplinkinių gyventojų. Bendruomenės rūpesčiu ant suoliukų prie scenos gali susėsti maždaug 250 žmonių, o dar stovinčių daugybė.  Pirmininkas džiaugiasi tradicinėmis Žolinėmis, kurios vyksta kasmet rugpjūčio 15 dieną 15 valandą. Pasak J. Balčiaus, joms ir reklamos nebereikia, visi žino.

Gražiai praėjo „Skrybėliuotosios Onutės “ diena. Tai irgi bendra šventė, organizuojama kartu su Lieporių bendruomene.

Beržynėlis tapo viena lankomiausių pietinės dalies miestiečių susibūrimo vieta, ypač jį pamėgo mamos su mažais vaikais. ,,Galbūt dar trūksta tvarkos, nes prie kiekvieno šiukšlintojo sargo nepastatysi. Tenka pasibarti su šunų mylėtojais, nes daug kas šunelius paleidžia bet kur, nepaisydami, kad jie pavojų kelia mažyliams. Yra juk aptverta šunų išvedžiojimo vieta. Po nakties tenka aptikti švirkštų, „puotos“ likučių“, – apgailestauja V. Balčius.  Pirmininkas siūlęs Dainų policijos nuovadai rengti reidus bent vieną savaitę, bet atsisakė, esą pajėgumų neturi. „O kokia tada nusikaltimų prevencija? – retoriškai klausia V. Balčius. – Gerai, kad per renginius budi policininkų ir savanorių.“

Pirmininkas džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su Gytarių progimnazija, lopšeliu-darželiu „Dainelė“, Viešosios bibliotekos skyriais Aido ir K. Korsako gatvėse. Bendromis pastangomis prie progimnazijos atsirado vaikų žaidimo aikštelė, prie bibliotekos Aido gatvėje – meniški suoliukai, reklaminė eilutė lange.

Kol nebuvo Gytarių bendruomenės, V. Balčius rūpinosi ir šio visų užmiršto kampelio reikalais  – gytariškiai jau džiaugiasi naujais suoliukais parke.

Daug vilčių V. Balčius deda į pėsčiųjų tako rekonstrukciją. Jei bus iš tikrųjų įsiklausyta į jų pasiūlymus, bus čia jaukių erdvių ramiam poilsiui, atrakcionų mažyliams. „Nereikėtų į pėsčiųjų taką įsileisti dviratininkų, – mano V. Balčius, – pėsčiųjų takas šioje miesto dalyje vienintelis, jame turi būti saugu.“

Paklaustas, iš kur tiek noro rūpintis miesto gerove, V. Balčius sakė, kad daug padeda Tarybos nariai, savanoriai: „Didžiausia problema yra ne iniciatyvos trūkumas, o biurokratinis  ministerijos požiūris:   projektų lėšos nuolat vėluoja, reikalavimai kasmet keičiasi – sukis kaip išmanai. Sukamės, renginius organizuojame, bet norisi dirbti ramiai, planingai, be dirbtinio spaudimo. Iš Savivaldybės pusės taip pat norisi didesnio dėmesio, įsiklausymo į žmonių poreikius.“

Paklaustas, kokios pagalbos iš seniūnaičio sulaukia, tarstelėjo: ,,Susitinkame 3–4 kartus per metus seniūnaičių sueigose, kai sprendimai dėl lėšų svarstomi. Labiau tarpusavyje bendruomenių pirmininkai vienas kitam padedame.“

Gytarių bendruomenės viltys
Dėl daugelio priežasčių kuriasi gyvenamųjų rajonų žmones jungiančios bendruomenės – drauge lengviau kovoti su negerovėmis, siekti užsibrėžtų tikslų. Kol kas Gytariuose gyvenimas buvo kaip apmiręs.

Seniūnaitei Daivai Dovydaitienei sunku buvo pramušti abejingumo sienas. Vasarį įsikūrė bendruomenė, jos vadovė Irena Bartušienė sunkumų nesibaimina. Jau užmegzti ryšiai tiek su seniūnaite, tiek su kitomis bendruomenėmis. Stiprų palaikymą pirmininkė jaučia iš savo kolegų – klubo „Dainoriai“, Gytarių progimnazijos. Darbų laukia daug, pirmiausia planuoja susipažinti su bendruomene, kas savaitę kvies susitikimus su gyventojais, sužinos, kam pirmiausia reikalinga pagalba. Žinoma, dalyvaus bendruose projektuose, šventėse. Jau dabar prisidėjo prie renginių Beržynėlyje, ruošiasi Žolinių šventei.

Svarbiausias šiuo metu etapas – parašyti bendrą projektą ir gauti veiklos finansavimą. „Ramiau, kai šalia patyrę bendruomenių vadai – E. Užkuraitienė ir V. Balčius, – prisipažįsta pirmininkė. –  Energijos nepritrūksiu, nes veikla – mano gyvenimo būdas.“

Aukštabalio bendruomenė plečia veiklą
Neseniai įsikūrusios Aukštabalio bendruomenės vadovas Edvardas Kuvikas tokioje veikloje ne naujokas. Jis – daug metų Lieporių bendruomenės valdybos narys, Aukštabalio seniūnaitis. Paklaustas, kaip abi pareigas suderins, juokiasi: seniūnaitis yra labiau kaip tarpininkas tarp Savivaldybės ir bendruomenės, o darbas juk tas pats, tais pačiais klausimais nuolat rūpinamasi. Jis pritaria V. Balčiaus nuomonei, kad Savivaldybė daugiau galėtų domėtis bendruomenių veikla, padėti ją plėtoti. Sunkumai tie patys, kaip ir visose bendruomenėse – lėšų stygius, vėluojantys projektų finansavimai. Per didelės sąnaudos tenka projektų administravimui, bet Savivaldybės buhalterija tokios naštos irgi neprisiima.

Neblogi ryšiai, pasak E. Kuviko, buvo užmegzti su tautinių mažumų bendrijomis, kažkodėl juos rajono renginiai suviliojo, gal ten didesnio palaikymo sulaukė. Išliko glaudus bendradarbiavimas su sporto veteranais, kitomis organizacijomis. Nors nebuvo atskiros bendruomenės, bet veikla kasmet plėtėsi. Daug renginių vyko kartu su Žaliūkių malūnu, „Rasos“ progimnazija, lopšeliais-darželiais „Pasaka“, „Varpelis“.

Bendradarbiaudami  su Lieporių, Dainų, Gytarių bendruomenėmis tikimasi gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimą veiklai ir tęsti darbus.

Turime padėkoti bendruomenių pirmininkams
Jūratė Šivickienė, mero padėjėja, labai gražiai atsiliepė apie Šiaulių miesto bendruomenių veiklą, teigė, kad miestas gražėja, darosi malonesnis gyventi, daugėja dėmesio apleistiems kampeliams, o svarbiausia – paprastiems miesto gyventojams, tiek mažiems, tiek garbaus amžiaus. Bendruomenių rūpesčiu tvarkomi miesto pietinėje dalyje įsikūrę parkai, atsiveria jaukios erdvės su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, daugėja aikštelių vaikams.

Pasak J. Šivickienės, šiomis dienomis vyksta pasitarimai, bendro projekto veiklos derinimas ruošiantis gauti finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiemet akcentuojama ne aplinkos gerinimas, o investicijos į renginius, į socialines veiklas.

Mero padėjėja pritarė bendruomenių pirmininkų apgailestavimui, kad iš ministerijos lėšos ateina labai pavėluotai, jų įsisavinimui lieka  mažai laiko. Pernai tik lapkričio mėnesį patvirtintas finansavimas. Šiemet tikimasi kiek anksčiau – rugsėjį. Bendruomenės turi verstis kūliais, kad suspėtų visas veiklas įgyvendinti, laiku paruošti ataskaitas.

Oninės Beržynėlyje.
Ramūno SNARSKIO nuotr.