Šiauliečiai pastebi, kad mieste šiukšlynų – apstu. Bet kokias estetikos ir higienos normas pažeidžiantys šiukšlių kalnai mieste kartais tampa ir tragiškų nelaimių priežastimi – juose dažnai kyla gaisrai, kurių metu susižaloja arba žūsta žmonės. Kas dėl to kaltas ir kas turėtų spręsti šią problemą, ketvirtadienį svarstė miesto Tarybos Kontrolės komitetas.

Pakampėse šiukšlių tik daugėja
Šiaulietis Antanas Petrauskas „Šiaulių naujienoms“ atsiųstame laiške rašo, kad chaosas tampa miesto gyventojų kasdienybe. Jo nuomone, atsinaujinančiuose Šiauliuose jau nebegalioja ir švaros laikymosi, atliekų surinkimo taisyklės.

„Miesto centre – šiukšlių chaosas, ir taip kai kuriose vietose po mėnesį ir po du. Ypač problema akivaizdi prie Tilžės g. 121 ir Tilžės 107 daugiabučių namų. Situaciją teko stebėti porą mėnesių, per juos niekas nepasikeitė, šiukšlių visose pakampėse tik daugėjo. Negi savivaldybės atsakingi padaliniai išėjo ilgalaikių atostogų? Kur žiūri savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius?“ – susimąstyti ragina A. Petrauskas.

Šiaulių miesto gyventojas Stasys Puščius dienraščiui antrina, kad šiukšlinas ne tik miesto centras, bet ir pietinis rajonas. Anot jo, popiergaliai, platikiniai maišeliai ir nuorūkos visur krenta į akis.

„Einu Aido gatve, gi žiūriu – priešais prekybos centrą šalia šaligatvio pradėta mesti atliekas. Žmonės eina pro šalį ir kilnoja pečius iš nustebimo. Kur tik pažvelgsi, akis bado visokie popieriniai draiskalai.

Paskutiniu metu labai vėluojama ištuštinti ir atliekų konteinerius. Žiūrėk, išeiginėmis dienomis stovi perkrauti atliekų“, – komentuoja S. Puščius.

Šiaulietė Jūratė redakcijai atsiųstame laiške rašo, kad Šiauliuose auga ne tik šiukšlių kalnai, bet ir laiku nenupjaunama žolė. Anot jos, žemės lopinėlyje tarp Savivaldybės ir gaisrinės įvažiavimų dabar auga žolė, o žiemą valant šaligatvį traktoriumi šis žemės lopinėlis nuolat paliekamas likimo valiai. Ypač bjauru būna, kai tame tarpe susidaro „pliurza“, o pravažiuojamoje dalyje – vanduo.

Kreipėsi į Tarybos kontrolės komitetą
Nešvaros neapsikentę šiauliečiai šiais viešosios tvarkos klausimais kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos kontrolės komitetą. Posėdyje dalyvavęs šiaulietis A. Petrauskas komiteto nariams dar kartą nupasakojo susidariusią situaciją, o už miesto švarą atsakingų bendrovių atstovams nebeliko nieko kita kaip tik pasiaiškinti.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) Rinkliavos tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas kalbėjo, kad už netvarką šiauliečiai turėtų kaltinti tik patys save, nes tokia jau miestiečių pareiga – atliekas dėti į joms skirtas vietas.

Kaip žinia, kasdienės atliekos rūšiuojamos į konteinerius. Ne kasdieninės (baldai, buitinio remonto atliekos, buitinė technika ar nuo jos likusi didelės talpos pakuotė) – vežamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kitaip tariant, gyventojai patys turi pasirūpinti senais baldais ar buitine technika, o ne dėti šiuos daiktus prie konteinerių.

„Rūpindamiesi gyventojų poreikiais didelio gabarito atliekas surenkame pagal grafiką. Nepykite, jeigu seni baldai prie konteinerių pastovi dieną ar dvi. Taip nutinka, nes patys šiauliečiai nesilaiko grafiko. O mes esame fiziškai nepajėgūs situacijos tikrinti kiekvieną dieną“, – paaiškino M. Tamošiūnas.

Jis pripažino, kad padėtis dėl mišrių komunalinių atliekų yra kiek sudėtingesnė. Visa bėda ta, kad šių atliekų šeimininką nustatyti ne taip paprasta. Nepaisant to, ŠRATC atstovas patikino, kad kiekvieno patikrinimo metu už šias atliekų surinkimą atsakingiems paslaugų teikėjams yra pateikiama informacija apie tvarkytinas teritorijas ir, anot jo, paslaugų teikėjai į tuos reikalavimus dažniausiai greitai sureaguoja.

Siūlė šiukšlintojus griežčiau bausti
Rinkliavos tarnybos vadovo teigimu, bėda yra ta, kad patys gyventojai su šiukšlėmis susijusias problemas pradeda spręsti ne nuo to galo. Apie netvarką pirmiausia skuba pranešti žiniasklaidos atstovams, Tarybos nariams, bet ne už atliekų tvarkymą atsakingoms įstaigoms.

„Dažniausiai žmonės sako, kad jiems trūksta informacijos, bet kai išvardiji, kur galėjo ją rasti, atsako, kad ten nežiūrėjo. Grįžtame prie tos situacijos, kad žmogus atsakymo nežino, nes jo pats neieškojo. Vietoje to, kad ieškotų, skambina Tarybos nariui“, – paradoksalią situaciją atskleidė M. Tamošiūnas.

Atliekų tvarkymu Šiaulių mieste besirūpinančios bendrovės „Ecoservice projektai“ vadovas Artūras Prokarenka pridūrė, kad kiekvienam gyventojui yra pateikiama informacija, kur galima kreiptis su atliekų tvarkymu susijusiais klausimais. Be to, ant kiekvieno konteinerio nurodyti paslaugos tiekėjų numeriai, tereikia nepabijoti jais paskambinti.  

Kita vertus, jis pripažino, kad problemos, susijusios su šiukšlėmis Šiauliuose, iš tiesų aštrėja. Perspėjo, kad jeigu nebus ieškoma efektyvesnių būdų, kaip kovoti su šiukšlintojais, šios problemos ateityje taps dar didesnės.

„Šiais metais, palyginti su praėjusiais, surinkome 25 proc. daugiau didžiųjų atliekų. Taip yra, nes žmonės jaučia nebaudžiamumą. Mano, kad viską daro teisingai ir už viską kaltina tik vežėjus ir administratorius, nors už miesto švarą turėtumėme prisiimti atsakomybę mes visi. Tai turėtų būti bendras mūsų darbas“, – kalbėjo A. Prokarenka.

Anot jo, mieste būtų daugiau tvarkos, jeigu šiukšlintojai būtų griežčiau baudžiami arba prie konteinerių atsirastų videokameros ar kamerų muliažiai, galintys identifikuoti tvarkos pažeidimus darančius asmenis.

„Joniškio pavyzdys rodo, kad videokameros, kamerų muliažai padeda išgaudyti pažeidėjus. Žinoma, pažeidėjams skiriamos baudos nėra didelės, bet tai vis tiek gera prevencinė priemonė“, – tikino bendrovės vadovas.

Itin didelių problemų neįžvelgė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, esą dėl netvarkos mieste pučiamas tik tuščias muilo burbulas.

„Dėl didelio gabarito atliekų nematau jokios problemos, čia sistema yra veikianti. Nieko tokio, jeigu pavasarį ar rudenį seni baldai prie konteinerių pastovi diena ilgiau. Jeigu žmonės laikytųsi grafiko, tokių šiukšlinų dienų būtų mažiau“, – savo pozicijos laikėsi A. Bartulis.

Pasak direktoriaus, dėl mišrių atliekų susirinkimo taip pat nėra jokios bėdos. Tuo tikslu daromi įvairūs užsakymai, pasirašomos sutartys, atliekami kontroliniai reidai ir pan. Jeigu atliekų nemažėja, vadinasi, patys šiauliečiai elgiasi neatsakingai, šiukšlina ir taip sukuria problemą.

Komentavo, kad apie videokamerų pirkimą ir jų pastatymą šalia Šiaulių miesto konteinerių negali būti net jokios kalbos. Kaip žinia, miestas susiduria su daug aktualesnėmis problemomis, kurias būtina spręsti: gatvių, sankryžų tvarkymas, nusikalstamumo prevencija ir t. t.

„Kadangi videokameros kainuoja nepigiai, nesame pasiruošę atlikti tūkstantinių investicijų vien tam, kad išgaudytumėme šiukšlintojus. Visumoje galiu pasakyti, kad  pas mus atliekų tvarkymo sistema yra veikianti. Neišspręstų problemų taip pat yra, bet jas sukuria patys šiauliečiai“, – pabrėžė A. Bartulis.

Patarė tarpusavyje aktyviau komunikuoti
Išklausę visų pasisakymus, Kontrolės komiteto nariai padarė išvadą, kad neatsakingo šiukšlinimo problemos pačios savaime neišsispręs. Anot jų, reikalingos tam tikros prevencinės priemonės, gyventojų švietimas. Galbūt net būtų verta inicijuoti kokią švaros ambasadorių organizaciją, kuri būtų nepakanti netvarkai mieste. Gal tuomet atsirastų daugiau pilietiškų žmonių, kurie apie atliktus pažeidimus informuotų atitinkamas institucijas ir patys atliekų nemėtytų bet kur.
Bet ar apie pažeidimus pranešę žmonės nebus laikomi skundikais? Patikinta, kad tikrai – ne.

„Tokius asmenis mes laikome ne skundikais, bet nemokamais pagalbininkais, nes jie praneša apie dar nesutvarkytas vietas, apie kurias mes nieko nežinome. Reaguojame į kiekvieną gyventojo skambutį, el. laišką ir įvardytas problemas sprendžiame“, – teigė M. Tamošiūnas.

Tad Kontrolės komiteto nariai tiesiog pateikė pasiūlymą Savivaldybės administracijai, už atliekų tvarkymą mieste atsakingoms bendrovėms ir pilietiškiems šiauliečiams daugiau apie tai kalbėti bei kartu spręsti informacijos stygiaus problemas.

Kontrolės komitete svarstytas klausimas dėl atliekų surinkimo Šiauliuose.
Ramūno SNARSKIO nuotr.