Bendradarbystės centre „Spiečius“ organizuotas seminaras, kurio metu programuotojas Eligijus Krėpšta pristatė savo profesiją ir paneigė populiariausius mitus apie programavimą.
„Labiausiai norėjau būti nepriklausomas nuo vietos“
JavaScript programuotojas E. Krėpšta teigė, jog pats užsiima programavimu jau beveik trejus metus. Jam programavimas yra ne tik verslas, profesija, bet ir amatas.
„Prieš 5 metus pradėjau nešiotis nešiojamąjį kompiuterį – patiko su juo kartu keliauti, dirbti iš keistų ir įdomių vietų. Išmėginau tinklaraščio rašymą, SEO, puslapio paieškos sistemos įkėlimą, dizainą, marketingą, bet labiausiai man patiko programavimas. Patiko todėl, kad dizaine padarai raudoną mygtuką ir reikia įrodyti, kodėl jis raudonas, kodėl šriftas yra toks, o programavime užtenka, jog tas mygtukas būtų ir veiktų. Programavimas man pasirodė kaip supergalia. Kai pamačiau, ką galima padaryti su programavimu, kaip galima automatizuoti savo gyvenimus, net pagalvojau, kad turiu supergalią. Programavimas palengvina mano ir aplinkinių gyvenimus“, – pasakojo E. Krėpšta.
Sunkiausia, anot E. Krėpštos, buvo rasti tinkamą mokymosi medžiagą, kuri būtų nei per sunki, nei per lengva. Jog būtų galimybė tikrai kažką išmokti. Jam labiausiai padėjo virtualūs mentoriai, kurie parodė, kiek dar daug reikia išmokti ir sužinoti apie programavimą.
„Kai ieškojau savo pirmojo darbo, buvo būtina įvertinti savo galimybes. Turėjau sugebėti parodyti savo stipriąsias savybes ir išsiskirti iš tokių pat, kaip aš. Pirmąjį darbą gavau Klaipėdoje, bet jį gavau ne todėl, kad mokėjau gerai programuoti, o todėl, jog radau bendrą kalbą su vadovu. Taip atsitiko, kad grįžau į Šiaulius, kur pasiūlė daug rimtesnį darbą. Labiausiai norėjau, kad būčiau nepriklausomas nuo vietos. Dabar 1,5 metų dirbu su tinklaraščių rašytojais, kurie moko kitus iš jų mėgstamų verslų pragyventi. Jie turi forumą, mes darome platformą, kuri būtų panašesnė į socialinio tinklo „Facebook“ grupes ar forumus“, – savo patirtimi dalijosi programuotojas E. Krėpšta.
Populiariausi mitai apie programavimą
Apie programavimą esame girdėję įvairiausių mitų. Vieni galvoja, kad tai yra skirta tik vyrams, kad svarbu, kada pradedame mokytis programuoti, kiti įsitikinę, jog reikia išskirtinių matematinių gabumų, jog programavimo galima išmokti tik universitete, o visi programuotojai uždirba milžiniškus pinigus.
Apie programavimo mitus papasakojo ir programuotojas E. Krėpšta, kuris kelis ir paneigė.
„Daugelis manęs klausia, ar jie gali tapti programuotojais, jei nemoka matematikos. Programavime matematinių žinių galima išmokti nuolat tai kartojant. Tačiau užtenka tik 5 klasės žinių. Reikia sugebėti paskaičiuoti PVM, procentus, mokėti atimti ir sudėti. Tie veiksmai yra labai paprasti, aukštosios matematikos reikia universitete ir tam tikrose programavimosi vietose. Pavyzdžiui, trimačių variklių, žaidimų kūrime, grafiniuose dalykuose.
O Grace Hopper yra garsi tuo, kad ji išpopuliarino programavimą. Taip pat paneigė mitą, kad moterys neprogramuoja. Prieš 40 metų tiek moterys, tiek vyrai vienodai sudarė programuotojų gretas, nors dabar jų yra mažiau. Nėra jokios priežasties, kodėl moterys negalėtų programuoti. Dabar labai daug moterų programuoja ir tai vis populiarėja“, – pasakojo E. Krėpšta.
Programavimui nėra svarbus amžius: anot seminaro pranešėjo, jis galėtų išmokyti programuoti ir savo tėtį, tereikia, jog tėtis to norėtų. Vyresniam žmogui gali būti sunku įsilieti į jauną kolektyvą, bet nuėjus į programuotojų susitikimus galima pamatyti įvairaus amžiaus programuotojų. Tereikia tik noro ir susidomėjimo.
Universiteto diplomas nėra toks reikalingas, bet jis padeda. Universitete galima susirasti bendraminčių, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, iniciatyvose, nemokamai gauti programinę įrangą, susidraugauti su dėstytojais. Tačiau suaugęs žmogus tik švaistytų laiką universitete. Tuos dalykus, kurių moko universitete, galima išmokti ir nuotoliniu būdu.
Daugelis skaitėte, jog programuotojai daug uždirba, tačiau patyrusiam programuotojui tie įspūdingai skambantys atlyginimai neskamba įspūdingai.
Pavyzdžiui, praktikantai neturi patirties, bet yra šiek tiek pramokę programuoti. Tokie uždirba 300–400 eurų.
Jaunesnysis programuotojas, turintis mažiau nei 2 m. patirties, uždirba 700–1200 eurų. Vidutinis programuotojas (2–5 m. patirtis) uždirba 1000–2500 eurų. Patyręs programuotojas yra tas, kuris turi 5–10 m. patirtį ir uždirba 200–400 eurų per dieną.
JavaScript programuotojas E. Krėpšta teigė, jog programavimas tampa vis populiaresnis ir ateityje jo vis labiau reikės. Kuo toliau, tuo labiau technologijos pateks į mūsų pasaulį. Dabar kiekvienas turime bent 5 daiktus, prijungtus prie interneto, ateityje turėtų būti tokių daiktų net 30.
Mokymosi būdai: formalus, kursai ir savarankiškai
E. Krėpštos nuomone, yra trys pagrindiniai būdai, norint išmokti programuoti: formalus ugdymas, kursai ir savarankiškas mokymasis.
Formalus ugdymas yra susijęs su universitetu ar kolegija. Tokio mokymosi pliusas tas, kad yra bendraminčių bendruomenė, galima įgauti žinių, tačiau ne visada apsimoka mokytis universitetuose. Kursai gerai tuo, kad jie labai greitai praeina, viskas orientuota į praktiką, galima susirasti mentorių. Tačiau negalima sužinoti, ar šie kursai bus tikrai kokybiški. Taip pat pačiam reikia labai daug dirbti. Mokantis savarankiškai nors ir užtrunkama ilgiau, tačiau tai pigiausias būdas.
Programavime kalbos pasirinkimas nėra svarbiausias, tačiau patartina pasirinkti vieną ir nesiblaškyti. Pirmiausia reikia išmokti programuoti, tada bus lengviau perprasti ir visas kalbas. Python yra geriausia kalba, kai tik pradedama mokytis programuoti. PHP yra populiariausia kalba, ją išmokę, Lietuvoje darbą tikrai gausite. Šia programavimo kalba yra kuriami internetiniai puslapiai, įvairūs projektai.
„Mano nuomone, didžiausia klaida norint išmokti programuoti yra skaityti knygas. Visos teorijos nesuprasite, todėl prisėdę prie kompiuterio nieko nepadarysite. Taip pat neverta per daug rinkti informacijos, ją verta rinkti tik tada, kai jos prireikia. Mentorius padeda išvengti pačių didžiausių klaidų, jis pataria, kuriuo keliu eiti, skatina pasitikėti savo jėgomis“, – pasakojo JavaScript programuotojas E. Krėpšta.
