Šiaulių miesto savivaldybėje vyriausiais miesto „medkirčiais“ vadinami mero pavaduotojas Domas Griškevičius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička pranešė, kad gavo naujas nepriklausomo dendrologo atlikto Kaštonų alėjos medžių vertinimo išvadas. Paaiškėjo, kad didžioji kaštonų dalis kirvio išvengs. Savivaldybės vadovai pripažino, kad jei ne bendruomenės iniciatyva išsaugoti kaštonus, jau šį rudenį Kaštonų alėjoje būtų likę tik jų kelmai. Aktyvių šiauliečių iniciatyva mirties nuosprendis brandiems kaštonams atšaukiamas.

Dauguma kaštonų – geri
Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektas jau parengtas. Pagal jį išlikti turėjo tik 4 medžiai alėjos pradžioje (prie bulvaro) iš 68 ten augančių. Likusieji turėjo būti pašalinti, išklotos naujos trinkelės ir susodinti nauji rausvažiedžių kaštonų sodinukai. Savivaldybė jau turėjo statybos leidimą ir rengėsi skelbti rangos darbų konkursą. Darbai rudeniop jau būtų prasidėję, o kitąmet pabaigti.

Tokiems miesto valdžios ketinimams pasipriešino miesto bendruomenė. Aktyvūs šiauliečiai antrąją šv. Velykų dieną suorganizavo piketą „Išsaugokime kaštonus“, subūrė iniciatyvinę grupę, valdžios atstovų kvietimu dalyvavo pasitarime Savivaldybėje.

D. Griškevičius ir M. Velička sprendimus šalinti kaštonus motyvavo dendrologų vertinimo išvada. Paaiškėjo, kad medžiai buvo vertinami vizualiai juos apžiūrint. Šiauliečiai su tokiomis išvadomis nesutiko ir vadovai pasiūlė pasamdyti dar vieną nepriklausomų dendrologų vertinimą. Aktyvistai tam pritarė, tačiau kėlė sąlygą, kad medžių vertinimas turi būti atliktas ne vien tik vizualiai.

Vicemeras D. Griškevičius spaudos konferencijoje pranešė, kad A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė įvertino 68 alėjos kaštonų būklę. Atskiri medžiai buvo tiriami tomografiniu ultragarso skeneriu. Išvadose mokslininkė nurodė, kad 54 kaštonai yra geros būklės ir gali toliau džiuginti miestiečius. 14 kaštonų būklė bloga, tačiau avarinio medžio nėra nė vieno. Blogos būklės kaštonai gali būti kertami arba ieškoma kitų būdų jiems išsaugoti. Vicemeras aiškino, kad 21 klevą ir vieną liepą iš Kaštonų alėjos dendrologė siūlo pašalinti, nes jie yra šalia istorinės Didždvario parko sienos, o ją siekiama apsaugoti. Be to, klevai yra aukštesni už kaštonus ir trukdo jiems augti.

D. Griškevičius informavo, kad mokslininkė rekomendavo pašalintų medžių vietoje sodinti geltonžiedžius arba rausvažiedžius kaštonus, nes šie yra atsparesni ligoms, tačiau nesodinti sodinukų tose vietose, kur šalia kitų medžių būtų mažiau nei 9 m atstumas. Be to, jauną medelį pasodinus šalia subrendusio medžio, pastarasis trukdo naujam augalui augti ir vešėti. Specialistė atkreipia dėmesį, kad kaštonus reikia prižiūrėti, efektyviai surinkti ir išvežti nukritusius lapus, įrengti kenkėjų gaudykles, gausinti paukščių populiaciją.

„Dendrologai pastebi, kad rekonstrukcijos darbai gali turėti neigiamų pasekmių medžiams, todėl siūlo išlaikyti 4 m žaliąsias zonas, kurios leistų medžiams „pergyventi“ remonto darbus“, – sakė vicemeras ir pranešė, kad su naujomis medžių vertinimo išvadomis miestiečiai gali susipažinti Savivaldybės tinklalapyje.

Keičia planus ir poziciją
Administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Velička pripažino, kad šios dendrologės išvados iš esmės keičia Kaštonų alėjos rekonstrukcijos sprendinius. Projektavimo konkursą laimėjo UAB „Urbanistika“, tačiau projektą jų užsakymu rengė UAB „Kelprojektas“. Kodėl šios įmonės užsakyto dendrologinio vertinimo išvados kardinaliai skiriasi nuo A. Stulginskio universiteto mokslininkės atlikto vertinimo, M. Velička dar aiškinsis, tačiau jam jau šiandien aišku, kad 19,5 tūkst. Eur kainavęs projektas „nuguls į stačių“.

M. Velička kalbėjo, kad tikėtina, jog blogos būklės medžiai, kurių nebegalima išsaugoti, bus šalinami. Pirminėje projektavimo užduotyje buvo nurodyta numatyti visų kaštonų pakeitimą naujais raudonžiedžiais kaštonais, tai šis sprendinys bus keičiamas ir medžiai, kurie gali būti išsaugoti, bus išsaugoti.

„Man nepavyko išsiaiškinti, kodėl prieš mane pavaduotoja dirbusi Giedrė Mendoza-Herrera buvo numačiusi visų kaštonų šalinimą dar prieš dendrologų vertinimą. Galbūt tai buvo architektūrinis sprendinys?“ – kėlė klausimą pavaduotojas.

Dabar ruošiamasi keisti projektavimo užduotį. Ką darys su iškirstomis vietomis? Dar spręs, gal kalbėsis su dendrologais apie rausvažiedžių kaštonų atsodinimą, o gal tose vietose projektuotojai pasiūlys pastatyti suolelius, įrengti poilsio vietas.

„Noriu pasakyti, kad projektavimas, pagal 2017 m. sausio 30 d. suformuotą projektavimo užduotį, yra baigtas. Mes projektuotojams turėsime sumokėti pinigus. Darysime arba projekto korekciją, arba naują projektą, ir tai Savivaldybei kainuos papildomus pinigus. Jei pavyktų susitarti su tais pačiais projektuotojais dėl projekto koregavimo, tai galėtų kainuoti iki 50 proc. pirminės užduoties vertės. Tačiau jei projektavimo terminai jau pasibaigę, reikės skelbti naują šios paslaugos pirkimo konkursą. Savivaldybė patirs žalą, todėl, kad netinkamai buvo suformuluota projektavimo užduotis buvusios mano kolegės“, – vis į galimai surastą kaltininkę baksnojo pirštu M. Velička. Naujo projekto parengimas gali užtrukti 4 mėnesius ir ilgiau ir tik tada bus galima skelbti rangos konkursą. Akivaizdu, kad statybos darbai kelsis į kitus metus.

Anksčiau mojavęs šiauliečiams pirmąja dendrologų išvada, kurioje buvo rekomenduojama visus kaštonus kirsti, ir tikinęs, kad reikia pasitikėti specialistais, M. Velička netikėtai pareiškė: „Tiek mano, tiek vicemero, tiek mero pozicija yra, kad medžiai būtų išsaugomi. Mūsų tikslas – išsaugoti, kiek įmanoma daugiau medžių.“

Sužinojo, kad grožis kainuoja
Vicemeras D. Griškevičius tvirtino, kad Savivaldybė daro papildomus dendrologų tyrimus ne tik Kaštonų alėjoje, bet ir kitose miestiečiams jautriose vietose. Pasirodo, dar sausio mėnesį specialistų buvo įvertintos rekonstruotoje bulvaro dalyje pasodintos mažalapės liepos. Jų kamienai pažaliavę, apkerpėję, o ir auga medžiai lėtai. D. Griškevičius pranešė, kad dendrologų manymu, buvo padaryta klaidų medelius sodinant: iškastos per mažos duobės šaknims, neįrengti vandens nubėgimo „kakleliai“, nebuvo panaudotos reikiamos priemonės. Liepų augimui įtakos turi ir tai, kiek jos gauna saulės, todėl vienur jos aukštesnės, kitur – žemesnės. Specialistai davė rekomendacijų ne tik, kaip medelius laistyti, bet ir kaip tręšti, genėti.

Anot vicemero, visa ši situacija privertė Savivaldybės atstovus suvokti vieną tiesą: grožis kainuoja ir privalu tam rasti lėšų, nes kitaip turime kemsynus.

Šiais metais, panašiai kaip ir pernai, Savivaldybės administracija nusimatė 130 tūkst. Eur viešose erdvėse augančių krūmų ir medžių priežiūrai. Administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Velička sako supratęs, kad vien retkarčiais palaistyti augančių medelių nepakanka. Jis tikisi, kad vertinimus atliekantys dendrologai savo rekomendacijomis padės Savivaldybei nupirkti kokybišką želdinių priežiūros paslaugą, kur būtų numatytas ir jų tręšimas, genėjimas, kita būtina priežiūra.

Priekaištai buvusiai pavaduotojai
Kaštonų alėjos rekonstrukcijai numatyta skirti 570 tūkst. Eur iš Integruotų teritorijų investicijų plėtros programos (Europos Sąjungos parama) ir 7,5 proc. pridedant iš Savivaldybės biudžeto. Ar palikus augti didžiąją daugumą senųjų kaštonų, projektas atpigs?

M. Velička sako, kad tokia galimybė yra, tačiau siekiant apsaugoti paliktus kaštonus reikės imtis brangiai kainuojančių atsargumo priemonių, naudoti daugiau rankų darbo. Kokie bus techniniai sprendiniai, dar neaišku.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Velička turi ir daugiau priekaištų savo pirmtakei G. Mendozai-Herrerai. Jis tikino, kad iš jos perėmęs 9 rengiamus projektus pamatė, jog jų sąmatos daugiau nei dvigubai viršija numatytas lėšas. Kaip pavyzdį, Savivaldybės atstovas pamini Didždvario parką, kurio rekonstrukcijai skirta 2,2 mln. Eur, o projekte numatytų darbų vertė 4,5 mln. Eur. Anot M. Veličkos, projektuotojai aiškina, kad pagal projektavimo užduotyje suformuotus reikalavimus suprojektuoti sprendinius už mažesnę kainą negali.

„Aš esu priverstas keisti projektavimo užduotis, kad realiai būtų įmanoma tilpti į numatytą biudžetą. Lygiai tas pats yra ir su Centriniu parku, Draugystės g. kvartalu, amfiteatro prieigomis, Vilniaus g., Tilžės g. dviračių takais“, – vardijo pavaduotojas.

Atremia priekaištus: reikia išmanyti
Pakalbinta buvusi administracijos direktoriaus pavaduotoja architektė G. Mendoza-Herera pateikė savo versiją: „Aš patvirtinau Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektavimo užduotį, tačiau be mano ten buvo dar keturių specialistų parašai. Kai buvo formuojama projektavimo užduotis, iš Aplinkos skyriaus buvo gauta nuomonė, kad tų kaštonų išgelbėti neįmanoma, juos žudo keršoji kandelė. Aš susitikau docentę Liną Straigytę ir su ja kalbėjau. Ji sakė, kad alėjoje nieko iš esmės keisti nereikia, žalią veją galbūt net šiek tiek padidinti. Jokių rekreacinių aikštelių nerekomenduojama.

Projektavimo užduotį perrašyti reikia tik tada, kai keičiasi statinio statusas ar kiti esminiai dalykai. Projektavimo metu protokoliniu sutarimu užduotį galima koreguoti. Ne vienas projektas buvo, kur keitėsi užduoties punktai.

Baigiasi Kaštonų alėjos projektavimo sutarties terminas. Projektas ir šiaip vėluoja kokį pusmetį, jo niekas neprižiūrėjo, kur buvo Savivaldybės žmonės, kurie kuravo sutartį. Galutiniai sprendiniai niekada nebuvo pristatyti visuomenei. Vieną punktą aklai vykdo, kito visai nebežiūri.

Pražiopsojo procesą, dabar ieško kaltų. Projektų sąmatos formuojamos įvairiai. Reikia žiūrėti, ar sprendiniai pagrįsti: gal medžiagos planuojamos per brangios, įrenginiai nelabai reikalingi ir panašiai. Projektavimo užduotyje yra surašyta, kokio rezultato reikia, bet kaip tai techniškai bus pasiekta, planuoja projektuotojai, pati užduotis neužprogramuoja brangių sprendinių. Visiškai nepagrįsti priekaištai ir turėtų būti gėda svaidytis tokiais dalykais metus Savivaldybėje dirbančiam pavaduotojui. Prisikėlimo aikštės projekto vertė irgi trečdaliu buvo didesnė, pavyko jį sumažinti projektavimo metu. Reikia kontroliuoti viso proceso metu. Savivaldybės minimalus finansinis prisidėjimas – 7,5 proc., bet jis gali būti ir didesnis. Rezultato norime maksimalaus, o biudžete marinuojame 16 milijonų. Reikia dirbti ir išmanyti. Savivaldybėje architektų beveik nebelikę, kas išmanytų.“

Mero pavaduotojas D. Griškevičius sako iš šios istorijos išmokęs, kad grožis kainuoja ir jam puoselėti reikia skirti pinigų.   
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Velička atsakomybę už nepavykusį Kaštonų alėjos projektavimą kaltę verčia prieš jį dirbusiai pavaduotojai.  
Artūro STAPONKAUS nuotr.