Prisikėlimo aikštėje dienomis grėsmingai burzgia technika, vyksta rekonstrukcijos darbai. O atidesni praeiviai pastebi, kad aikštės teritorijoje jau porą savaičių stačiakampėse perkasose mažais kastuvėliais kapstosi pora grupelių keistuolių. Tai Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologai. Apie jų radinius žurnalistams papasakojo archeologė Virginija Ostašenkovienė.

Senosios turgaus aikštės pastatai
Virginija Ostašenkovienė mus pakviečia arčiau perkasos, matome akmenų krūvą, šiek tiek moliu aplipusių  keramikos duženų, blizgančių rusvos spalvos šukių. Šioje vietoje buvęs 17 amžiaus namas. Atidengta viena jo siena ir krosnis. Nustebino koklių forma. Jie panašūs į dabartinius vazonus.

Pasak V. Ostašenkovienės, tokios formos kokliai labai gerai sulaikė šilumą ir skleidė ją patalpoje. Tokie kokliai puošnumu nepasižymi, nenaudoti reprezentacinėse patalpose. Archeologė daro prielaidą, kad namas galėjo priklausyti pasiturinčiam amatininkui, prekeiviui. Tai galėjo būti karčema, kur atvykėliai pavalgydavo, pailsindavo ir pašerdavo arklius, pernakvodavo.

Pirma, vargeta negyventų turgaus aikštėje, antra, iš rastų stiklo šukių matyti, kad namas buvo su stikliniais langais. Trečia, rasta ir puošnių trijų spalvų glazūra bei ornamentais puoštų koklių. Kasinėjimų duomenys leidžia manyti, kad turgaus aikštė 17 a. buvusi gerokai mažesnė, ne keturkampė, o trapecijos formos, jo viena ašis vedusi prie bažnyčios šventoriaus.

Kito pastato pamatų fragmentai atrasti prie Aušros alėjos. Jie nukentėję Antrojo pasaulinio karo metu, kai vokiečiai buvo ten įsirengę betoninius įtvirtinimus. Archeologės nuomone, šis pastatas yra pažymėtas 1801 metų plane, užrašyta, kad tai prekybinių pastatų eilė.

Kiti aikštės radiniai
Archeologė pajuokavo, kad smalsuoliai pirmiausia klausia, ar rado aukso. Sako, kad ir ją stebina, jog monetų beveik nėra. Pavyko užtikti tik vieną kitą iš 17 ir 18 amžių (pavyzdžiui, carinė pusės kapeikos moneta). Galbūt todėl, kad aikštė buvusi išgrįsta ir kultūrinis sluoksnis nesusiformavo. O gal žmonės vertino pinigus ir jų nemėtė?

Randama labai daug buitinės paprastos keramikos, vinių.

Kas bus daroma su radiniais?
Ekskursijos į statybvietę, žinoma, nekviečiamos. Ramiais vakarais atėjusiems smalsuoliams archeologai parodo savo lobius, paaiškina. Be abejo, ramiau, kai niekas netrukdo. Tyrimai tik įpusėję, dar bus kasinėjama, ieškoma. Radinius gabena į muziejų.

Pastatų fragmentai bus užkonservuoti ir užkasti. „Lauks kito šimtmečio“, – pajuokauja archeologė V. Ostašenkovienė.

Artūro STAPONKAUS nuotr.