Trečiadienį vykęs Centrinio Šiaulių miesto parko teritorijos ir jo prieigų rekonstravimo projekto sprendinių pristatymas sulaukė pilnos Savivaldybės salės šiauliečių. Panašu, kad miestiečių susidomėjimą planuojamais mieste pokyčiais pažadino įgyvendinant projektus beatodairiškai pjaunami medžiai. Viešojoje erdvėje sklido žinia, kad Centriniame parke bus išguldyta net 800 lapuočių. Šiauliečiai turėjo daugybę klausimų projektuotojams iš Vilniaus įmonės „Infes“ ir pasigedo miesto mero pozicijos dėl medžių iškirtimo.

Šeimų ir laisvalaikio parkas
Centrinio parko koncepcija – šeimos ir laisvalaikio parkas. Architektas Vytenis Navickas pasakojo, kad pernai žiemą pirmą kartą su kolegomis apsilankę parke  pateko į tuščią, žmonių nelankomą prieš 50 metų sodintą gūdų miško parką. Sako, vos kelis žmones parke sutikę ir šiomis gražiomis dienomis.

Vykdydami Savivaldybės suformuotą projektavimo užduotį, architektai siekė sukurti peizažinio ir jaukaus šeimų parko vaizdą. Jie konstatavo, kad parko estrados statinys nebetinkamas funkcijai atlikti. Pirminėje projektavimo užduotyje parko estrados paskirties buvo atsisakyta. Nuspręsta statinį paversti į aktyvaus laisvalaikio jaunimui „skeitparką“, tačiau po pirmojo pristatymo visuomenei birželio mėnesį tokie sprendimai pritarimo nesulaukė, todėl teko grįžti prie pradinės parko estrados funkcijos.

Nuspręsta išlaikyti esamą takų struktūrą tokią, kokia yra šiandien, tik pakoreguoti. Parke projektuojami dviejų dangos tipų takai: asfalto dangos ir skaldos atsijų dangos. Pagrindinė takų sistema suprojektuota atsižvelgiant į esamą takų sistemą ir per laiką susiklosčiusius natūraliai žmonių pramintus takus.

Parko rekonstrukcijos darbai vyks keliais etapais: pirmajame bus tvarkomi takai ir aikštelės, antrajame – vasaros estrada ir jos aplinka.

Šiuo projektu numatoma atnaujinti visą takų sistemą, atverti daugiau šviesių erdvių genint ir kertant, kaip sako specialistai, chaotiškai susodintus medžius, sukurti jaukias erdves sodinant naujus krūmynus ir gėlynus. Parko teritorijoje projektuojamos žaidimų ir sporto aikštelės su tarpusavyje derančiais įrenginiais. Parko teritorija aptveriama segmentine tvora.

Anot architekto, kaip ir visi Europos miestų parkai, Centrinis parkas lankytojų saugumui užtikrinti lankytojus priims tam tikru darbo laiku, šviesiu paros metu. Kitu metu teritorija bus rakinama. Išėjimui iš parko prie centrinių vartų planuojama pastatyti vartelius su vienpusio veikimo turniketu. Papildomai palaikyti viešąją tvarką parke bus įrengiama vaizdo stebėjimo sistema.

„Atsižvelgiant į užsakovo pateiktą projektavimo užduotį, analizės duomenis bei objekto apžiūrų metu pastebėtas problematikas, rekonstruojamam šeimos ir laisvalaikio parkui siūlomi drąsūs sprendiniai, leisiantys sukurti uždaro rato takų sistemas, suformuoti jaukias, šviesias daugiafunkcines erdves bei įveiklinti ir pritaikyti parko infrastruktūrą įvairaus amžiaus lankytojų poreikiams“, – tikina architektai.

Atskiros zonos pagal pomėgius ir amžių
Parkas bus suskirstytas atskiromis zonomis. Pagrindinio įėjimo zonoje tolyn į parką vedantis takas-alėja bus platinamas, įrengiami gėlynų poligonai bei poilsio zonos su suoliukais, numatomos erdvės meninių akcentų ekspozicijai, vieta lauko kavinei. Tylioji zona bus skirta ramaus poilsio mėgėjams. Atviresnėse erdvėse numatoma įrengti erdves šachmatų stalams ir sporto įrenginiams. Centrinėje zonoje, kur susikirs takai, numatoma įrengti darželinukų ir vaikų (2–7 m.) žaidimo aikštelę su atskira gatvės fontanėlių zona.

Šalia rekonstruojamos parko estrados koncentruojama sporto zona. Projektuotojai siūlo čia įrengti multifunkcines sporto aikšteles, kurios pagal poreikį būtų pritaikomas tiek krepšiniui, tiek tinkliniui tiek ir badmintonui. Greta įrengiama suaugusiųjų sporto aikštelė, kurioje būtų tiek jėgai bei ištvermei, tiek ir bendram fiziniam aktyvumui palaikyti skirti įrenginiai, paaugliams skirta žaidimų aikštelė su balansiniais žaidimų įrenginiais, riedlenčių parkas projektuojamas grupuojant kartu su kitomis aktyvaus sporto zonomis. Parko centrinėje dalyje esančioje šviesioje medžiais neapsodintoje zonoje numatoma įrengti diskgolfo aikštyną.

Poilsio ir iškylų zona numatyta saikingai apželdintoje ir erdvioje vakarinėje parko teritorijos dalyje, numatyta vieta Šiaulių botanikos sodo rododendrynui. Čia bus perkelti parke esantys mediniai meniniai akcentai. Tikimasi, kad miestiečiai šioje vietoje pamėgs iškylauti su šeimomis, laiką leisti ant vejos. UNO „Nuotykių parko“ laipynės ir karstyklės bus perkeltos kiek nuošaliau, nes šiuo metu jos yra pačiame parko centre ir yra, pasak V. Navicko, vienintelis traukos objektas.

Šiuo metu ties gaisriniu vandens rezervuaru esantys tautinių mažumų įrengti suoleliai perkeliami į naujai formuojamą Vienybės alėją, taip sukuriant jaukią erdvę integracijai.

Parko estradoje scena pasidengs įspūdingu stogu, o amfiteatre liks 5000 vietų žiūrovams.

Tradicija kirsti medžius – tęsiama
Projektuotojai iš Vilniaus, rengdami savo projektiniais pasiūlymus, rėmėsi 2012 m. įmonės „Želdynai“ atlikta parko želdinių inventorizacija. Į pristatymą susirinkusiems šiauliečiams buvo patvirtinta, kad siekiant, jog parkas būtų šviesesnis ir jaukesnis, planuojama iš ten suskaičiuotų 2500 želdinių iškirsti beveik 800.

Daugiausiai guldys uosialapius klevus, tuopas, kaštonus, tačiau paliks ąžuolus, beržus, liepas, uosius. Per 600 medžių bus šalinama dėl to, kad yra ligoti, o per 150 tokio verdikto sulaukė, nes trukdo užtikrinti konkrečias parke planuojamas funkcijas. Projektuotojai siūlo atsodinti beveik 600 želdinių. Tai žydintys krūmai, mažų lajų neaukšti lapuočiai bei 460 spygliuočių.

Savo nuomonę slepia, nes yra meras
Susirinkime dalyvavusiems žmonėms šis klausimas buvo labai aktualus – projektuotojai ir Savivaldybės atstovai buvo apipilti konkrečiais klausimais ir emocijomis. Priėmusieji tokius sprendimus buvo išvadinti bejausmiais biurokratais, neturinčiais širdies. Žmonės prašė įvardyti konkrečias pavardes, kas liepia mieste iškirsti šimtus medžių, tačiau pavardžių neišgirdo. Kultūros atstovai priekaištavo, kad parko estrada nepritaikyta dainų šventėms organizuoti, scena per maža. Buvo pastebėta, kad Centrinio parko projektas nederintas prie šalia esančio Didždvario parko projektinių sprendinių, kuriuos atlieka kiti projektuotojai. Centriniame parke projektuojama teniso aikštelė, kai greta esančiame parke tokios planuojamos net keturios.

Žmonės siūlė neplėsti sportinių objektų medžių sąskaita, nes net neaišku, ar bus norinčių čia sportuoti.

Šiauliečiai teiravosi, kiek kainuotų tokio parko priežiūra. V. Navickas sakė konkrečiai negalįs atsakyti, tačiau Vilniuje esantį ir tris kartus už Centrinį parką mažesnį Bernardinų parką prižiūri 10 žmonių, o per mėnesį šio parko priežiūra kainuoja apie 20 tūkst. Eur.

„O mero nuomonę mes išgirsime kada nors? Niekur nesirodo, nė viename pristatyme. Mes ne vicemerą rinkome, o merą, todėl pakvieskite jį į kitus pristatymus“, – sakė miesto gyventojas.
Meras vengia viešai skelbti savo nuomonę šiuo jautriu klausimu net socialiniuose tinkluose, kur itin mėgsta diskutuoti. Suprantama, kad artėjant rinkimams aktyviai besipriešinančių medžių kirtimui gyventojų mero nuomonė gali būti priimtina.

Paklaustas apie tai, meras A. Visockas atsakė, kad tokia yra demokratijos kaina.

„Aš susilaikau sąmoningai, nes neturime nieko geriau negu demokratija. Reikia gerbti specialistų darbą. Kaip ir oponuojančių žmonių darbą. Stengiuosi nesikišti į procesą ir nepadaryti grubios klaidos. Jei aš demonstruočiau raumenis ir pasakyčiau, kad jų darbas nereikalingas, tai negalėčiau tų specialistų įvairiose srityse prisikviesti. Aš pats – orientacininkas, žinote mano požiūrį į gamtą, bet ir dabar nuo savo asmeninės nuomonės susilaikysiu, nes esu meras“, – komentavo A. Visockas.

5000 vietų parko estrada bus atnaujinta, joje ateityje vyks koncertai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Architektas V. Navickas prisipažino, kad Šiaulių centrinis parkas – pirmas jo projektuojamas parkas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.