Jau tradicija tapusi kas pavasarį organizuojama aplinkos tvarkymo akcija šiek tiek apšvarina gamtą. Tačiau tie, kurie labiausiai jai kenkia šiukšlindami, paprastai tokiose akcijose nedalyvauja ir netrukus vėl savo atliekas mėto kur pakliūva.

Šiauliuose tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Tai, kad situacija yra liūdnoka, įrodo prastas vaizdas prie daugiabučių esančių konteinerių ir šiukšlės gatvėse.

Padangas meta kur papuola
Šiaulietis Bronislovas „Šiaulių naujienų“ redakcijai atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti išaugęs šiukšlių kalnas Garažų gatvėje, prie ketvirtos garažų eilės. Neabejingas pilietis pastebi, kad ši vieta kažkaip traukia visus šiukšlintojus, tiek pravažiuojančius vairuotojus, tiek ir daugiabučio gyventojus. Jo nuomone, kadangi Garažų gatvėje daug kas verčiasi padangų montavimu, tai vairuotojai senas padangas iš savo bagažinės palieka būtent čia, o ne prie kurios nors kitos garažų eilės.

„Man, kaip tikram lietuviui, neturėtų tai rūpėti, kaip ir šiukšlintojams, tačiau ten tikras sukrautų padangų maštabas: nuo asfalto iki garažo stogo. Dėl to galima spėti, kad iki nelaimės ten tik vienas žingsnis“, – susirūpinimą išreiškė šiaulietis.

Jo teigimu, dėl didelio ten esančių padangų kiekio, išvažiuojant iš garažo, nesimato atvykstančio transporto iš dešinės pusės. Dėl to vieną dieną gali įvykti eismo nelaimė ir susižaloti žmonės. Taip pat šiaulietis baiminasi, kad koks vaikas iš namų degtukų nepasiimtų ir nepanorėtų pažiūrėti, kaip tos padangos dega.

Šiukšles krauna iki viršaus
Gausybę atliekų – nereikalingų baldų, buitinės technikos, skudurų ir kitų „gėrybių“ netrūksta ir prie daugiabučių kiemuose esančių konteinerių. Suverstos krūvos bado akis ne tik šiauliečiams, bet ir miesto svečiams. Krūvose įsitaiso ne tik benamiai gyvūnai, bet ir žmonės. Kai kurie miesto gyventojai pradėjo bijoti dėl savo sveikatos – juk karštomis vasaros dienomis nesunku pasičiupti kokią infekciją iš tokių sąvartynų.

Štai dienraščio redakcijai paskambinusi šiaulietė informavo, kad Žemaitės g. 50 yra tik vienas konteineris, o į jį savo šiukšles neša ir aplinkinių kiemų gyventojai. Dėl to ten labai greitai susikaupia daug šiukšlių, kurių neskubama dažnai išvežti.

„Nežinome ką daryti, smirdi po langais, bijome, kad kokios ligos nepasigautume“, – skundėsi miesto gyventoja.

Išmeta dar vartoti tinkamą maistą
Žmonės lengva ranka išmeta ir tuos produktus, kurie yra dar tinkami vartoti, nes tiesiog jų būna prisipirkę per daug. LR aplinkos ministerijos duomenimis, maisto švaistymas tampa vis rimtesne problema visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba vidutiniškai 173 kg vienam gyventojui. Lietuva tarp visų ES šalių yra 19-oje vietoje pagal išmetamo maisto kiekį, kuris siekia 119 kg vienam žmogui.

Tai reiškia, kad be reikalo eikvojame ne tik maisto produktus, bet ir jų gamybos metu sunaudotus sparčiai senkančius gamtos išteklius: žemę, vandenį, energiją, žaliavas. Vien tik 1 kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, 1 kilogramui duonos, kuri yra vienas iš dažniausiai išmetamų produktų, – 1827 litrai.

Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dioksidą ir ypač nuodingas metano dujas. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO₂. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos skatina klimato atšilimą ir atneša žmonėms didelių bėdų, o užteršta aplinka  kenkia sveikatai.

Vadinasi, verta taupiai vartoti maistą, nes tuomet žmonės ne tik išleistų mažiau pinigų, bet ir taip rūpintųsi savo bei kitų sveikata, saugotų gamtą.

Nenori rūšiuoti atliekų
Šiauliečiai taip pat gamtai padėtų, jeigu nemestų šiukšlių tose vietose, kur jų ir taip daug sukrauta. Rodytų pavyzdį kitiems ir taip erzinančias šiukšles patys surinktų.

Svarbu ne tik žinoti, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, tačiau ir gyventi taip, kad jų susidarytų kuo mažiau. Tad aktyvūs aplinkosaugos idėjų propaguotojai kiekvieną skatina pagalvoti prieš perkant naują pirkinį – ar tikrai jo reikia.

Atliekų mažinimui ne mažiau svarbus yra senų daiktų perdirbimas ir atnaujinimas. Daugelio namuose nuolatos atsiranda įvairių nebenaudojamų senienų. Dažnas jas tiesiog išmeta arba išveža į sodus ar kaimus, kur jie ir toliau stovi nenaudojami. Vis dėlto nereikėtų skubėti atsisveikinti su senais rakandais, dažniausiai juos galima atnaujinti, restauruoti arba pakeisti jų paskirtį.

Apie atliekų rūšiavimo ir jų perdirbimo naudą bei svarbą šiais laikais žino kone kiekvienas – nuo vaiko iki senolio, tačiau imtis veiksmų ryžtasi toli gražu ne visi.

Dažniausiai pakalbėjus su šiauliečiais paaiškėja, kad jiems viską išmesti į vieną krūvą yra patogiau. Arba nerūšiuoja, nes žino, jog visos šiukšlės vėliau vis tiek sumetamos į bendrą krūvą. Esą atvažiavusi šiukšlių mašina visus tuos konteinerius suverčia į vieną vietą, dėl to nėra prasmės rūšiuoti.

Aplinkos ministerija, vykdydama visuomenės švietimą apie aplinką, viename iš žiniasklaidai atsiųstų pranešimų informuoja, esą įsitikinimas, kad šiukšliavežės rūšiuotas atliekas veža į sąvartyną yra tik mitas.

Atliekas išvežantys automobiliai jas gabena ne į sąvartynus, o į atliekų perrūšiavimo centrus. Ten jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas ją gamina naujus gaminius. Be to, viename automobilyje gali būti atskirtos sekcijos skirtingų rūšių atliekoms, o to nežinantiems gyventojams atrodo, kad visos jos sumaišomos.

Kinta klimatiniai reiškiniai
Lietuva yra tokioje geografinėje vietoje, kur klimatas gana nuosaikus, reta gamtinių sukrėtimų. Todėl yra manančių, kad mūsų nepasieks neigiami klimato atšilimo padariniai.

Vis dėlto Aplinkos ministerija perspėja, kad žmonės tiesiog nepastebi, ar nenori pastebėti, kad pastaruoju laikotarpiu klimatiniai reiškiniai Lietuvoje kinta: dažnėja sausrų, vasaromis vis daugiau tropinių naktų, kai temperatūra net naktį nenukrenta žemiau plius 20 laipsnių. Mokslininkų prognozėmis, šio amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra bus teigiama, vasaromis dažniau pasitaikys kaitrų ir liūčių.  

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – tai reali grėsmė oro kokybei, transporto eismui, vandens ir elektros tiekimui. Jie taip pat kelia pavojų žmonių sveikatai, darbingumui ir net gyvybėms. Be to, su klimato kaitos padariniais mes galime susidurti ne tik Lietuvoje. Juk dabar daug keliaujame ir į tolimas egzotines šalis. Ne kartą lietuviai būdami užsienyje yra patyrę, kokios baisios yra didžiulės audros, cunamiai ir kiti ekstremalūs reiškiniai.

Todėl gyventojai raginami prisiminti, kad klimato kaitai galime daryti ir darome įtaką kiekvienas iš mūsų – prisidedame prie jos mažinimo arba atvirkščiai ją skatiname. Tad jeigu visi rūšiuotumėme atliekas, neterštumėme aplinkos, padėtumėme ne tik gamtai, bet ir patys sau.

Garažų gatvėje stovi suverstų padangų kalnas.
Skaitytojo nuotr.