Lietuvoje viešintis daugiau kaip 20 metų praktinės patirties socialinio darbo srityje turintis psichologas dr. Džeimsas Hilas (angl. James Hill) Šiaulių universitete surengtame seminare dalijosi patirtimi su specialistais, kurių veikla yra susijusi su vaikų gerovės kūrimu ir užtikrinimu – socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, vaikų teisių apsaugos specialistais taip pat studentais. Ilgus metus Vašingtono universitete dirbęs profesorius daug metų tyrė nusikaltimus prieš vaikus Vašingtono valstijoje, įtarimus dėl vaikų išnaudojimo dienos centruose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, dirbo su krizinėmis šeimomis.

Šiaulių universitete Dž. Hilas kalbėjo apie vaiko teisių apsaugą šeimoje, esančioje krizinėje situacijoje. Ilgus metus šioje srityje dirbęs specialistas, lygindamas JAV ir Europos vaiko teisių apsaugą, visų pirma išskiria skirtingus šią veiklą reglamentuojančius dokumentus.

Vaikų teisių apsaugos skirtumai
„Beveik visos Europos valstybės vaiko teisių apsaugos srityje vadovaujasi Jungtinių Tautų priimtais dokumentais. Tuo tarpu JAV socialiniai darbuotojai greičiausiai net nežino, kas tai yra“, – sakė profesorius.

JAV, anot jo, labai draugiška šalis vaikams. Valstybė rūpinasi žaidimų aikštelėmis, skiria pinigų mokykloms, darželiams, popamokinei veiklai. JAV vaikai, priešingai nei mūsų šalyje, savo teisių neturi, tačiau ten labai daug reikalaujama iš jų tėvų – nepatenkinus vaiko poreikių, kyla didžiulių problemų. Pasak Dž. Hilo, kaip ir visur, klaidų neišvengiama. Vaikų nepriežiūra jo šalyje kartais yra daug didesnė nei Europoje. „Mes turime labai gerą vaikų apsaugos užtikrinimo sistemą nuo tada, kai iškyla problema. Tačiau prevencinės priemonės nėra efektyvios“, – aiškino Dž. Hilas.

Profesoriaus nuomone, šios ir įvairios kitos vaikų teisių apsaugos sistemos funkcionavimo spragos priklauso nuo mokesčių sistemos. Anot jo, amerikiečiai nenori mokėti didelių mokesčių. Tuo tarpu Šiaurės Europos valstybėse gyventojai moka didžiulius mokesčius, todėl visa infrastruktūra ir socialinė apsauga veikia daug geriau nei JAV.

Darosi vis sudėtingiau mokyti
Paklaustas apie jo dabartinę veiklą, Dž. Hilas tikina, kad vis sudėtingiau darosi mokyti jaunus žmones. Tenka ne tik rengtis paskaitoms, kad žinotum, kaip juos sudominti, tačiau ir konkuruoti su kompiuteriniais išmaniaisiais prietaisais.

„Paskaitų metu dauguma žaidžia telefonais ir tik labai maža dalis kreipia dėmesį į dėstytoją. Pasitaiko momentų, kai aš varžausi su tais prietaisais dėl studentų dėmesio. Tik pirmoje eilėje sėdintys paprastai yra susidomėję, bet gale sėdintys studentai absoliučiai nežinau, ką veikia. Tokiems studentams neįdomios paskaitos, jie nemano, kad gaus kažką naudingo. Nepaisant to, pataria Dž. Hilas, reikia stengtis informaciją pateikti patraukliai, pasidalyti savo žiniomis taip, kad kiekvienos paskaitos metu studentai išgirstų nuo 5 iki 10 naujų dalykų.

Lygindamas įvairių šalių studentus, profesorius sako, kad turbūt dėl to, kad JAV studentai moka už mokslą, jie labiau gerbia dėstytojus ir jiems svarbios žinios, pažymiai. Štai Vakarų Europoje dėstytojas turi įrodyti studentams savo autoritetą, o Rytuose – studentai tik klauso ir niekada nesuprasi, ką iš tikrųjų galvoja, neužduoda klausimų, yra tylūs. Profesorius spėjo, kad tai – sovietinis palikimas: studentai privalėjo tylėti, klausyti, nekritikuoti.

Agresyvumo išraiška – šaudynės mokyklose
Žinoma, JAV mokyklos susiduria su kita didele problema – šaudynėmis mokyklose. Po pastarųjų metų įvykių, kai ginklą į rankas paimdavo moksleiviai, imtasi tam tikrų prevencinių priemonių. Viena iš jų – privalomas lankymasis pas mokyklos psichologą tiems vaikams, kurie yra identifikuojami kaip nepritampantys tarp kitų vaikų, agresyvūs.

„Didžioji dauguma tokių vaikų niekada neims ginklo į rankas ir nešaudys į žmones“, – įsitikinęs Dž. Hilas, tačiau teigia, kad prevencinių priemonių imtis būtina.

„Atlikus paauglių, kurie vykdė šaudynes mokyklose, apklausas, didelė dalis teigė, kad juos įkvėpė filmai, kuriuose rodomos ypatingai žiaurios smurto scenos ar šaudymai. Neatmetu galimybės, kad nebūtų šaudynių, jeigu vaikai neturėtų prieigos prie ginklų namuose, tačiau didelė dalis nelaimių vis tiek įvyktų, panaudojant automobilį, peilį ar kitokią smurto priemonę. Šautuvas yra paprasčiausia priemonė, su kuria lengvai pasiekiamas tikslas“, – teigė profesorius.

Pasak profesoriaus, dar blogiau yra tai, kad prieš 30 metų JAV buvo priimtas įstatymas, leidžiantis turėti pusiau automatinių ginklų. „Kam to reikia? Juk jeigu šaunamasis ginklas yra skirtas savigynai, tai, įsiveržus į namus dviem ginkluotiems užpuolikams, savigynai automatas nebūtinas“, – svarsto Dž. Hilas.

Šiuo metu JAV vyksta gana aktyvus judėjimas už griežtesnę ginklų kontrolę, tačiau net pats prezidentas Donaldas Trumpas nelabai tokią idėją palaiko. Jo siūlymui, kad mokytojai turėtų įsigyti šaunamąjį ginklą, specialistas nepritaria.

Teisė laikyti ginklą yra įtvirtinta antrojoje JAV Konstitucijos pataisoje. Profesoriaus įsitikinimu, jei tokios teisės būtų atsisakyta, visoje šalyje galbūt prasidėtų masiniai protestai. Tai, anot specialisto, būtų tas pats kaip uždrausti rūkyti „žolę“ Amsterdame. Nereikėtų pamiršti ir to, kad Konstitucijos pataisos autoriai prieš daugiau nei 200 metų numatė, kad žmonės turi teisę panaudoti ginklą prieš valdžią, bandančią varžyti teisę laikyti ginklą.

„Būtent todėl jokia valdžia nesiryš uždrausti šios teisės, bus dedamos pastangos tik griežtinti ginklų kontrolę. Tol, kol turėsime psichiškai sergančią visuomenę su ginklais, tol ginkluoto smurto problema vyraus visuomenėje“, – tikino Dž. Hilas.

Specialistas pastebi, kad tokių problemų Lietuvoje ar kurioje nors kitoje panašioje šalyje kol kas nėra, tačiau čia mokiniai auga kitokioje aplinkoje, kurioje esama daug kitų sunkumų.