Šiauliečiai įvertino neigiamai jiems pristatytą išplėstinį dendrologų atliktą tyrimą, kurio metu buvo vertinami Kaštonų alėjoje esantys medžiai. Nepasitikėjimą pateikta išvada sukėlė faktas, kad tyrimas atliktas tik vizualiai. Miestiečiai teigė negalintys pasitikėti tokia analize ir išsakė ne vieną argumentą, kodėl kaštonų nereikėtų kirsti.

Medžių būklę įvertino kaip blogą
Kaštonų vertinimą atlikusi dendrologė Stefanija Žilienė Šiaulių miesto gyventojus patikino, kad analizė atlikta remiantis želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

Medžių būklė vertinta keturių balų sistema: 1 – reiškia gerą būklę, 2 – patenkinamą, 3 – blogą ir 4 – žuvusį medį.

„Kaštonų būklę įvertinome trejetu, tai reiškia, kad jų būklė yra bloga. Tokios išvados priėjome atsižvelgę į medžių defoliacijos laipsnį, gyvių intensyvumą ir kenkinių gausą, medžio kamieno mechaninius pažeidimus ir genėjimo intensyvumą“, – paaiškino S. Žilienė.

Anot jos, kaštonai yra prastos būklės, nes juos naikina keršoji kaštoninė kandelė. Be to, jie nyksta, nes yra blogai prižiūrimi: negenėjami, netręšiami, nelaistomi ir t. t.

„Jeigu bus vykdoma Kaštonų alėjos rekonstrukcija ir ten atsiras nauji inžineriniai, elektros tinklai, tada medžių šaknys bus dar labiau pažeistos, medžiai dar labiau susilpnės ir rekonstrukcijos sukelto smūgio neatlaikys“, – perspėjo dendrologė.

Specialistės teigimu, dėl to medžius geriausia būtų nukirsti ir juos pakeisti Lietuvoje užaugintais rausvažiedžiais kaštonais su 25–30 centimetrų storio kamienais, nes jie yra atsparesni keršajai kaštoninei kandelei ir geriau auga miesto sąlygomis.

Ji patarė nukirsti ir šalia istorinės tvoros augančius klevus, nors jie yra patenkinamos būklės, medžių šakos ardo pačią tvorą.

Tokia analizė šiauliečius papiktino
Toks pristatymas šiauliečių neįtikino, kad būtina medžius kirsti. Jie domėjosi, kodėl kaštonai buvo vertinami tik vizualiai ir nepasinaudojus prietaisais, leidžiančiais medžius peršviesti bei pamatyti jų puvinį.

„Analizę atliekame remdamiesi nustatytomis taisyklėmis. Šiaip jūs galėtumėte pasisamdyti dendrologus, kad šie medžių būklę įvertintų įvairiais prietaisais, tačiau nuo to jų būklė nepasikeis. Priešingai, šešis kaštonus jie gali įvertinti ne tik kaip blogos būklės, bet apskritai kaip jau žuvusius“, – atsakyta į pateiktą klausimą.

Toks atsakymas miestiečius papiktino. Jie panoro tiesaus atsakymo, ar medžius būtina kirsti. Dendrologė išsisuko atsakydama, kad vienareikšmio atsakymo būti negali. Jos teigimu, nusprendus Kaštonų alėją formuoti naujai, medžius būtina nukirsti. Kaštonus būtų galima atgaivinti tik nevykdant numatytos rekonstrukcijos.

Šiauliečiai savo nepasitenkinimą liejo ir pareiškimais – esą šiandien niekas net negalvotų apie kaštonų kirtimą, jeigu jie būtų buvę gerai prižiūrimi.

„Ir mano sodyboje auga šimtamečiai kaštonai, juos taip pat puola keršoji kaštoninė kandelė, tačiau aš neskubu jų pjauti. Tiesiog juos reikia genėti, o lapus – surinkti. Žinau, kad egzistuoja ir specialios gaudyklės, kuriomis medžiuose esantys vabzdžiai yra sugaunami. Nejau nebūtų galima jų nupirkti ir Kaštonų alėjoje esančius medžius išsaugoti?“ – akmenėlį į Šiaulių miesto savivaldybės darželį sviedė miesto gyventoja Vida.

Jai paaiškinta, kad tokios gaudyklės brangiai kainuoja ir jų reikėtų pirkti daug, todėl tai nėra išeitis.

Tada klausta, kad galbūt reikėtų pasinaudoti chemikalais ir taip vabzdžius išnaikinti. Deja, pasirodo ir tai niekuo nepagelbėtų, nes chemikalais purkšti medžius mieste tiesiog yra uždrausta.

Taip pat domėtasi, ar priimant sprendimą nukirsti medžius buvo atsižvelgta į apsauginius reikalavimus ir tartasi su Kultūros paveldo departamentu. Atsakyta, kad projekte numatyti sprendiniai ir medžių atsodinimas su Kultūros paveldo departamentu yra suderintas.

Medžius nori išsaugoti
Po atsakytų klausimų pereita prie pasisakymų. Šiauliečiai išsakė ne vieną argumentą, kodėl kaštonų nereikėtų kirsti.

Štai kaštonų išsaugojimo akcijos iniciatorius Alfredas Daulius sakė, kad tuo toliau, tuo labiau įsitikina, jog kaštonus būtina išsaugoti. Jis pateikė pavyzdžius, esą kai kuriose miesto vietose atvežtiniai želdiniai taip ir neprigijo, nes buvo atvežti jau sergantys. Anot jo, kai kurios mieste augančios ir naujai atsodintos liepos yra su apžėlusiomis samanomis, o atvežtiniai klevai net nemeta lapų. Todėl, jo nuomone, dabartinių kaštonų nereikėtų keisti naujais sodinukais: „Dabartinius kaštonus reikia išsaugoti, skiriant daugiau dėmesio jų priežiūrai ir atidarant specialią banko sąskaitą, kurioje būtų kaupiamos gyventojų lėšos, skirtos šių medžių priežiūrai.“

Šiaulietis Egidijus Alijošius taip pat sakė, kad nori miestą matyti gražų ir modernų, bet išsaugant paveldosaugos objektus: „Išgirdęs ekspertės žodžius, pasijutau šiek tiek apgautas ir vedžiojamas už nosies, nes jau pirminėje projekto stadijoje buvo duotas užsakymas medžius nukirsti, esą jeigu medžiai nebus nukirsti, nebus galima išvedžioti komunikacijų, sudėti trinkelių ir t. t. Vadinasi, pačių medžių būklės svarba yra paskutinėje vietoje. Laimėtojų, matyt, šioje situacijoje nebus, bet mums vis tiek reikia rasti kažkokį bendrą sprendimą, nes sergančių medžių Šiauliuose yra apstu.“

Įžvelgia tam tikrą pavojų
Žinoma, ne visi medžių būklės pristatyme dalyvavę šiauliečiai pasisakė už medžių, esančių Kaštono alėjoje, išsaugojimą. Viena miesto gyventoja sakė, kad vaikščiodama Kaštonų alėja jaučiasi nesaugiai: „Kai pernai nulūžo vieno medžio šaka, tai man ta alėja vaikščioti pasidarė nesmagu, juk ten bet kada gali nutikti nelaimė ir būti atimta žmogaus gyvybė. Aš noriu matyti Kaštonų alėją gražią, atsinaujinusią ir saugią.“

Buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis taip pat pasisakė už medžių kirtimą. Anot jo, jeigu Kaštonų alėjoje medžiai bus palikti, atlikus rekonstrukcijos darbus, nutiks tas pats, kas nutiko „Centukų“ skvere.

„Prieš dešimt metų ten atliekant remontą buvo pagailėta medelių ir dabar turime gražiai trinkelėmis apdėliotą kelmą, devynis kelmus pievoje. Jeigu tą patį darysime ir Kaštonų alėjoje, vėliau ji atrodys kaip bedantis senis“, – savo nuomonę išsakė E. Bivainis.

Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Domas Griškevičius suskubo palaikyti šią mintį ragindamas šiauliečius atidžiau įsiklausyti į specialistų patarimus.

„Nė vienas iš mūsų nėra nusistatęs prieš senuosius kaštonus. Tiesiog patarčiau įsiklausyti į specialistų išsakytus argumentus. Jeigu mes atliksime rekonstrukciją ir išsaugosime kaštonus, taip jiems tik dar labiau pakenksime ir taip apskritai prarasime Kaštonų alėją kaip miesto išskirtinę zoną“, – tvirtino D. Griškevičius.

Pirks dar vieną paslaugą
Išsakyti argumentai didžiosios dalies šiauliečių vis tiek neįtikino, kad nėra kito pasirinkimo kaip tik nukirsti medžius. Dendrologas Šiaulių universiteto dėstytojas Kęstutis Aukselis akcentavo, kad tokio sprendimo negalima priimti tik atlikus vizualinį tyrimą.

„Norint įvertinti Kaštonų alėjoje esančių medžių būklę, reikia pasiimti žievę ir po mikroskopu žiūrėti, kiek ten yra grybų. Įvertinti vabaliukų ir kitų vabzdžių daromą žalą, ištirti dirvožemį ir t. t. Viso to aš turbūt neįvertinčiau net per mėnesį, nes tai tiesiog neįmanoma“, – nepasitikėti pateiktomis vizualiai atliktomis išvadomis paragino Kęstutis Aukselis.

Šių žodžių užteko, kad visi medžių būklės pristatyme dalyvavę šiauliečiai sukiltų ir pareikalautų, kad Savivaldybė užsakytų papildomą kaštonų būklės įvertinimą.

Savivaldybės atstovams nebeliko nieko kito, kaip šį prašymą patenkinti. Pažadėta, kad bus perkama dar viena paslauga su reikalavimu, jog būtų pateikta kiekvieno medžio dendrologinė išvada. Naujos dendrologų išvados šiauliečiams turėtų būti pateiktos po mėnesio.

S. Žilienė sakė, kad kaštonų būklė yra bloga.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Savivaldybės atstovai pažadėjo, kad bus pateiktos naujos medžių būklės išvados.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečiai pareikalavo, kad Savivaldybė užsakytų papildomą kaštonų būklės įvertinimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.