Nors Vilniaus gatvės, pėsčiųjų bulvaro, nuo Tilžės gatvės iki Draugystės prospekto rekonstrukcijos techninis projektas jau baigtas, gauta teigiama ekspertizės išvada, Šiaulių regiono architektūros taryba (RAT) nusprendė įvertinti, kaip sakė šios tarybos pirmininkė Giedrė Mendoza-Herrera, projekto architektūros kokybę. Komisijos išvados dar rengiamos, tačiau anot pirmininkės, jau dabar aiškios pagrindinės pastabos, kurios bus pateiktos projektuotojams. Jei gatvė yra tarsi scenografija teatrui, tai bulvare veiksmo bus mažai – mano ekspertai. 1984 m. atliktos šios bulvaro dalies rekonstrukcijos autoriai žada ginti savo autorines teises.
Bulvaro akcentai liko dangoje
Projekto sprendiniai jau kelis kartus buvo viešai pristatyti, apie juos jau ne kartą rašėme, tačiau UAB „SRP Projektas“ iš Kauno architektė Asta Kiaunienė Šiaulių RAT posėdyje pateikė ir vėl keletą pasikeitusių sprendinių. „Gaidžio“ laikrodžio aikštėje neliko apželdintos poilsio zonos. Nors architektė ne kartą pabrėžė bulvaro tarp Tilžės gatvės ir Draugystės prospekto mažosios architektūros unikalumą, paskutiniame projekto variante atsisakoma ne tik pradžią ir pabaigą žyminčių arkų, bet ir pergolės P.Višinskio aikštėje. Kiek anksčiau A. Kiaunienė siūlė pergoles atnaujinti ir įrengti skaidriu stogu paviljoną, kuris galėtų tarnauti kaip laikina galerija ar tiesiog suteiktų galimybę praeiviams pasislėpti nuo lietaus. Dabar jau aiškinama, kad pergolės vietoje yra stovėjęs pastatas, ir architektai mano, kad ateityje statinys ir vėl turėtų ten atsirasti. Šios vietos užstatymą turėtų spręsti Savivaldybė. Buvęs užstatymas bus pažymėtas aikštės dangoje.
Architektės kolegė, dirbusi su paveldosaugine projekto dalimi, Vilija Skėrienė stebėjosi, kad bulvaro vertingosios savybės yra ne urbanistika, o kultūrinis sluoksnis nuo Tilžės iki Rūdės gatvės ir P. Višinskio paminklas su savo teritorija. Nors ne vienas bulvaro pastatas yra siūlytas įrašyti į saugojamų objektų sąrašą, tačiau taip ten ir nepakliuvo.
„Mūsų tikslas – atstatyti istorinės gatvės įvaizdį, „medžiagiškai“ išryškinti buvusią važiuojamąją dalį (pilkomis trinkelėmis) ir buvusius šaligatvius (rausvomis trinkelėmis). Gatvė turėjo perimetrinį užstatymą, tačiau dabar joje yra daug erdvių. Miestas turėtų siekti kiek įmanoma atkurti buvusį užstatymą“, – sakė A. Kiaunienė.
Ji kalbėjo, kad projektuotojams įdomiau dirbti, kai gali perskaityti laikmečio ženklus, tai ir bandyta projekte pabrėžti. Viena iš idėjų – palikti 1984 m. įrenginėjant pėsčiųjų bulvarą sukurti burbulų kekių šviestuvai, kurių autorius dizaineris Vilius Puronas, tik jie turės būti atnaujinti. Paliekamas Rūdės upelio akcentas.
Supaprastintos bulvaro erdvės lieka sterilios, šiek tiek „žaidžiama“ trinkelių spalvomis. Kaip sakė autorė, „Gaidžio“ laikrodžio aikštėje bus išryškintas senosios gatvės profilis, išlaikytas istorinis grindinys, rausvo ir pilko granito derinys. Kūrėjai erdvę palieka atvirą ir siūlo vasarą ją panaudoti lauko kavinėms. Daugiabutį pastatą siūlo atriboti rododendrų ir hortenzijų gyvatvore, nors pristatyme dalyvavęs specialistas pastebėjo, kad šioje vietoje neaugs nei vieni, nei kiti augalai.
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimondas Balza stebėjosi, kad aikštė atveriama ne į Fotografijos muziejų, kuriame laukiami lankytojai, o į daugiabutį.
A. Kiaunienė mano, kad P. Višinskio aikštė reikalautų pagarbesnio įvaizdžio, erdvė paliekama „švari“. Jos forma keičiama į taisyklingą kvadratą. Už paminklo esančio pastato fasadas atribojamas apželdinimu.
Atsisakyta sumanymo amfiteatre sėdimų vietų skaičių didinti iki 500, jos paliekamos taip, kaip yra dabar. Scenai projektuojamas stogas, o vietoje pergolių – vaikų žaidimų aikštelė su karstynėmis.
Aikštėje prie „Šiaulių“ viešbučio neliks buvusio fontano. Jį pakeis keli grindinyje sumontuoti fontanėliai, kuriuos sezono pabaigoje išjungus, jie tiesiog taps aikštės grindiniu. Autoriai ketina išsaugoti skulptūrą „Paukščiai“. Architektė prisipažino, kad šią aikštę norėjosi suprojektuoti vientisą, tačiau paaiškėjo, kad šalia viešbučio yra privatūs sklypai, ir tai šiek tiek sumanymus apribojo.
Nuo Trakų gatvės pusės projektuojama želdynais atskirta automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią bus galima įvažiuoti iš minėtos gatvės. Anksčiau planuotų ketinimų atverti Draugystės prospektą ir padaryti iš jo įvažiavimą į aikštelę atsisakyta. Prospekto posūkio vietoje esančią sienutę pakeis stulpeliai.
A. Kiaunienė siūlo projektuojamą pėsčiųjų bulvarą „papuošti“ serijinės gamybos gamykliniais čekiškais suoliukais. Jų dizainas itin paprastas, bet žadama, kad jie bus patvarūs.
„Dendrologai įvertino medžių būklę, ji yra prasta, todėl siūloma juos keisti mažalapėmis liepomis“, – į klausimą dėl medžių likimo atsakė architektė. Šiauliečius tai neramina, nes anksčiau rekonstruotoje pėsčiųjų bulvaro dalyje tokios liepos skursta, jų kamienai apsamanojo. Projekto autorė tikina, kad liepos bus sodinamos nemažos – 5–6 m aukščio ir 20–30 cm kamieno apimties.
Po rekonstrukcijos lauko kavinėms teks „nulipti nuo pjedestalų“, kaip ir kitoje bulvaro dalyje, jos galės kurtis tik tiesiai ant grindinio, o nuo vėjo atsiriboti stiklinėmis pertvaromis.
Taps trinkelių ir „kataloginių“ suoliukų dykyne
Projekto pristatyme dalyvavęs 1984 m. įrengtos šios bulvaro dalies vienas autorių Valentinas Mazuronis turėjo projektuotojams priekaištų. Jis mano, kad šio projekto nesėkmė buvo užkoduota jau Savivaldybei rengiant galimai netikusias projektavimo sąlygas, kai pėsčiųjų bulvaras buvo įvardytas tik F kategorijos gatve, kuri gali būti net žvyrkelis. Jis tikino, kad Šiauliuose, kaip ir šimtuose kitų miestų, kuriamos savitumą praradusios trinkelių dykynės su „kataloginiais“ suoliukais ir taip išplaunami (arba įsisavinami) pinigai.
„Ar tai galės būti padaryta, ar ne, kažkodėl aš jaučiu, kad turės nuspręsti teisėjai“, – sakė V. Mazuronis, žadėjęs ginti 1984 m. projektą rengusių architektų autorines teises. Jo manymu, taip atnaujinta gatvė bus didelis žingsnis atgal, jokios naujos urbanistinės kokybės įnešta nebus.
Architektas, o šiuo metu europarlamentaras V. Mazuronis stebėjosi Šiaulių RAT pavėluotu projekto svarstymu. Jau gavusio teigiamą ekspertizės išvadą projekto aptarimą jis pavadino tiesiog „oro virpinimu“. Komisijos pirmininkė G. Mendoza-Herrera patikino, kad tarybos tikslas nėra stabdyti projektą, o įvertinti jo kokybę.
Teatre veiksmo bus mažai
Šiaulių RAT pirmininkė G. Mendoza-Herrera „Šiaulių naujienoms“ pakomentavo, kad Tarybos išvada projektuotojams bus parengta šią savaitę, o jos kryptys jau aiškios. Bene labiausiai ekspertams kliuvo nepakankamas gatvės ir jos erdvių funkcionalumas.
„Gatvė yra tarsi scenografija teatre. Jame turi vykti veiksmas“, – komentavo architektė. Jos manymu, nepakankamai išvystytas pastatų pirmų aukštų išvystymas. Projektuotojams pasirodę negražūs pastatai tiesiog atribojami želdiniais, tarsi neturėtų teisės gyventi, užkertamas kelias jų vystymuisi. Nepakankamai dėmesio skirta gatvės pritaikymui universalaus dizaino principu, nesprendžiamas objekto pritaikymas visoms žmonių grupėms, tarp jų ir judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Komisijos pirmininkė įsitikinusi, kad projektas turėjo būti labiau orientuotas į miesto gyvenimą, o ne į piešinius bulvaro dangose. Specialistė mano, kad galbūt trūko bendradarbiavimo su Savivaldybe.
RAT vertina projektą pagal 10 kriterijų.
„Sunku įvertinti sprendinių pagrįstumą, nes mes neturime jų galutinių variantų, negavome sąmatos. Pati Savivaldybė turbūt jau atsakė į klausimus, jeigu šį projektą jau patvirtino direktoriaus įsakymu“, – vylėsi architektė.
Ji pabrėžė, kad projektuotojai pažadėjo pagal galimybes į RAT išvadas atsižvelgti, suderinus, kiek užsakovas (Savivaldybė) yra pasiruošęs laukti, nes projektas jau vėluoja.
Vienas miesto architektas apgailestavo, kad „talentinga architektė A. Kiaunienė įstrigo su šiuo projektu Šiauliuose, nes iš pat pradžių buvo netikusiai parengtos projektavimo sąlygos“.
G. Mendoza-Herrera nenorėtų su tuo sutikti, nes mano, kad kūrėjai turėjo pakankamai erdvės laviruoti.
Šiaulių RAT pirmininkė G. Mendoza-Herrera aiškino, kad taryba išvadas pateiks jau šią savaitę, jau aišku, kad jų esmė – nepakankamas bulvaro funkcionalumas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
