Lietuvos gyventojai laukia pokyčių mokesčių sistemoje. Nori skaidrių ir stabilių santykių darbo rinkoje. Tikisi gauti atlyginimus, kurių iš tiesų yra verti. Profesinių sąjungų atstovai patikina, kad tai iš tiesų opios problemos, kurias būtina kuo greičiau spręsti, o ekonomistai patvirtina, kad mokesčių sistemoje tikrai yra ką keisti.

Piktinasi dėl nevienodai taikomų mokesčių
Projekto „Lemiamas šuolis“ iniciatyva atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie mokesčių sistemą ir darbo santykių apmokestinimą. 2018 m. vasario mėnesį vykusioje „Spinter tyrimai“ reprezentatyvioje apklausoje aiškintasi, kokius pokyčius palaikytų Lietuvos gyventojai.

Pranešime spaudai rašoma, kad lietuviai yra pasirengę daug dirbti, kad gautų normalų, pakankamą uždarbį. Skaidrūs ir stabilūs santykiai gyventojams yra labai svarbūs. Daugumai nepatinka, kad skirtingoms grupėms taikomi skirtingi mokesčiai. Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad mokesčiai turi būti visiems vienodi nepriklausomai nuo profesijos.

Tik ketvirtadalis respondentų mano, kad Lietuvoje už gerą ir sunkų darbą turi galimybę gauti normalų atlygį, o tokiam teiginiui nepritariančių daugiau negu pusė.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų pritartų ir „Sodros“ lubų įvedimui, jei tai paskatintų darbo užmokesčio augimą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę pritarti tokiems mokesčių pakeitimams, kurie mažintų mokesčius nuo darbo užmokesčio. Daugiausiai pasirinktų modelį, kai mažėtų mokesčiai nuo darbo užmokesčio, bet būtų panaikintos esamos lengvatos atskiroms grupėms arba pasisakytų už mažiau mokesčių nuo darbo užmokesčio ir įvestą visuotinį turto mokestį.

Darbštūs ne visada daug uždirba
„Lemiamo šuolio“ iniciatorius ekonomistas Paulius Kunčinas komentuoja, kad darbštumas pasaulio rinkoje itin vertinama savybė, į kurią atsižvelgia ir investuotojai spręsdami, kurioje šalyje plėtoti savo verslą. „Talentai yra ne tik Nobelio premijos verti išradėjai. Talentingi yra visi, kurie gerai atlieka savo darbą ir nuolatos tobulėja. Būtent jų dažniausiai ieško darbdaviai“, – sako jis.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors daugeliui skaidrūs ir stabilūs darbo santykiai yra labai svarbūs, šiuo metu IT ir kitų paklausių profesijų atstovai dažnai renkasi ne stabilumą užtikrinančią darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį de facto taikomos „Sodros“ mokesčių lubos. Anot jo, tokiu būdu jie uždirba daugiau, o darbdaviui kainuoja mažiau. Mokesčių lubos taikomos ir kai kurioms kitoms profesijoms – ūkininkams, advokatams, notarams, antstoliams.

Ar atsipirks investicijos į savo talentą, ar gerai dirbant pavyks gerai uždirbti, ekonomisto nuomone, didele dalimi priklauso ir nuo mokesčių. „Pavyzdžiui, „Sodros“ lubos pritrauktų daugiau svarbių užsienio investicijų ir taip skatintų gerai apmokamų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. O tai savo ruožtu paskatintų emigravusių Lietuvos talentų grįžimą“, – svarsto P. Kunčinas.

Darbuotojai nenori būti išnaudojami
Darbo apmokestinimą kaip didžiausią skaudulį išskiria ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis sako, kad Lietuvoje darbo užmokestis yra vienas iš mažesnių Europos Sąjungoje, o apmokestinimas – vienas didžiausių.

„Atėjus naujai valdžiai girdėjome labai daug pažadų, nukreiptų į darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Praėjo daugiau nei metai, ir nematome net tai siūlančių projektų, daromi kosmetiniai pakeitimai“, – sako A. Černiauskas. Pasak jo, dabar darbo jėgos apmokestinimas viršija 50 proc., o pagal Europos praktiką jį galima būtų mažinti net perpus. Pirmininko teigimu, sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, būtų galima daryti spaudimą darbdaviams didinti atlyginimus.

Pašnekovo nuomone, mokesčiai Lietuvoje yra truputį užslėpti. Sakoma, esą didžiąją dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotoją moka darbdavys, nors tai yra ne visai tiesa.

„Manau, reikėtų parodyti, kiek iš tiesų už darbuotoją yra mokama, tada visi pamatytų, kad tos sumos nėra tokios, kaip deklaruoja kai kurie valdininkai“, – teigia A. Černiauskas.

Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuomet mažai uždirbantiems darbo užmokesčio našta žymiai sumažėtų, o daugiau uždirbantys sumokėtų daugiau ir taip padengtų biudžeto netektį.

„Laukiame Vyriausybės sprendimo, kaip jie įsivaizduoja vykdyti mokesčių reformą. Tikimės, kad jie atsižvelgs į mūsų pateiktus pasiūlymus“, – viliasi konfederacijos pirmininkas.

Taip pat jis nebijo mesti akmenėlio į verslo daržą. Sako, kad verslas iš tiesų išnaudoja savo darbuotojus nekreipdamas dėmesio į tai, kaip sunkiai jie dirba.

„Vertinant statistinius duomenis, matyti, kad Lietuvos verslininkai skiria daug mažiau lėšų darbo užmokesčiui, lyginant su ES vidurkiu, Estija ir Latvija. Pas mus verslininkai truputį godesni ir turėtų labiau dalytis savo gaunamomis lėšomis. Peržiūrėjus statistiką matyti, kad skirtumas tarp bendrojo vidaus produkto augimo ir darbo užmokesčio yra ganėtinai žymus. Vadinasi, Lietuvos verslas tikrai gali daugiau mokėti darbuotojui“, – tvirtina A. Černiauskas.

Anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kiek yra investuojama į darbo vietą. Kuo daugiau investuojama į darbo vietą, tuo lengvesnėms sąlygomis darbuotojas gali sukurti daugiau produktų ir gauti didesnį darbo užmokestį.

Tik visa bėda, kad Lietuvos verslas elgiasi priešingai. „Mūsų verslas stengiasi kuo mažiau investuoti į darbo vietą, išspausti kuo daugiau iš darbuotojo ir jam mokėti kuo mažiau, dėl to Lietuvos darbuotojai ir atsiduria nepavydėtinoje situacijoje“, – sako A. Černiauskas.

Primename, kad Vyriausybėje šiuo metu svarstomi įvairūs mokesčių pakeitimai, tačiau visuomenei apie juos kol kas nepasakojama. Apie konkrečius pasiūlymus daugiau informacijos turėtų būti pateikta balandžio viduryje.