Pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto sociologinio tyrimo „Moterų ir vyrų padėties skirtumai Lietuvoje“ rezultatai. Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai nelygybę tarp vyrų ir moterų įžvelgia mažesnę, nei ji yra iš tiesų. Taip pat išryškėjo skaudžiausios socialinės problemos, kurias patiria lietuviai.

Įžvelgia ne vieną problemą
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad pernai metų pabaigoje atliktos Lietuvos gyventojų apklausos metu analizuota moterų ir vyrų padėtis įvairiapusiais aspektais nuo bendro požiūrio į lyčių lygybę ir situacijos pokyčio, vaidmenų visuomenėje ir šeimoje, požiūrio į skirtumus darbe, socialinę vyro ir moters padėtį iki smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių, rūpinimosi sveikata, susisiekimo ir kitų.

Apklausos metu įtraukti klausimai siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį dėl moters ir vyro vaidmens priežiūros pareigose, politikoje, sprendimų priėmime, dėl diskriminacijos dėl lyties apraiškų darbo vietoje, žiniasklaidoje, švietime, dėl moterų ir vyrų lygybės pokyčių ir kt.

Tyrimo duomenimis, 42 proc. respondentų palankiai vertina lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius penkerius metus, 43 proc. sutinka, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo.

49 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, jog moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis gerokai daugiau, 35 proc. mano, jog Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeros srityje. 54 proc. respondentų mano, jog vyrai gauna didesnes mėnesio pajamas.

59 proc. respondentų pritaria, jog vyrai taip pat turėtų imti tėvystės atostogų, šiam teiginiui dažniau linkusios pritarti moterys. Penktadaliui respondentų dėl artimųjų priežiūros (dėl ligos, negalios, senatvės, vaikų, vyresnių nei 2 m., ir pan.) tenka atsisakyti dirbti arba jie turi rinktis dirbti ne visą darbo dieną. Namų ūkiai, kuriuose auga nepilnamečiai vaikai, dažniau nurodė, kad jiems tenka nedirbti ar rinktis dirbti ne visą darbo dieną dėl artimųjų priežiūros.

42 proc. respondentų sutinka, jog jų socialinė padėtis gyvenant ne poroje būtų prastesnė. Tai du kartus dažniau paminėjo moterys, taip pat namų ūkiai, kurių pajamos mažesnės, o skirtumų, ar respondentas gyvena mieste, ar kaime, nėra.

Analizuojant duomenis pagal šeimos sudėtį, pastebima, kad pilnų šeimų nariai dažniau jaučiasi realizuojantys save (51 proc.), nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (35 proc.), nariai, jie taip pat dažniau linkę nurodyti, jog jaučiasi ramūs dėl savo ateities, turi geresnes galimybes rūpintis savo sveikata ir poilsiu.

Vertinant socialines problemas, tyrimo dalyviai kaip aktualiausią išskyrė patyčias mokykloje (83 proc.), toliau – psichologinį (79 proc.) bei fizinį (79 proc.) smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą (63 proc.), grasinančių žinučių gavimą (46 proc.), diskriminaciją dėl lyties darbe (43 proc.). Moterys dažniau nei vyrai nurodė, jog šios problemos yra aktualios Lietuvoje, o jauniausio ir vidutinio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus respondentai įvardijo, kad seksualinis priekabiavimas bei fizinis smurtas prieš moterį yra aktuali problema. Taip pat pastebima, kad asmenys su aukštuoju išsimokslinimu dažniau linkę nurodyti psichologinio smurto artimoje aplinkoje problemų aktualumą.

Būtina keisti šeimos politiką
Lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad Lietuvos gyventojų nuomonė ne visai sutampa su realia padėtimi. Nors kai kurie gyventojai tiki, esą atskirtis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, statistika rodo ką kita. Štai Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, progresas lyčių lygybės srityje yra labai menkas ir kol kas didelio proveržio nematyti.

Vis dėlto gera žinia yra ta, kad vyrai vis dažniau išeina tėvystės atostogų. Pašnekovės nuomone, tai rodo, jog judama teigiama linkme: „Labai svarbu, kad tarp vyrų ir moterų pasidalijimas vaiko priežiūros pareigomis būtų visiškai vienodas. Jeigu tas virsmas neįvyks, mes niekada neįveiksime lyčių nelygybės.“

Ji primena, kad lyčių nelygybės šaknis yra paveldėta iš XIX a. visuomenės, kai gyvenimo sferos buvo padalytos į viešą ir privačią. Viešoje sferoje atliekamas darbas buvo apmokamas, o darbas namuose net nebuvo laikomas darbu. Lygių galimybių puoselėtoja įsitikinusi, kad šiandien šis požiūris atgyvenęs ir jį būtina keisti. Kitaip tariant, jeigu vyrai dažniau imtųsi tėvystės atostogų, diskriminacijos darbo rinkoje būtų mažiau.

„Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių tai suprastų ir imtų tėvystės atostogas. Juo labiau kad tai teigiamai atsiliepia pačių vyrų gyvenimui. Kaip rodo pasaulinė statistika, tie žmonės, kurie labiau rūpinasi kitais, ilgalaikėje perspektyvoje gerina sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – teigia specialistė.

Apskritai, svarbu, kad šeimos neiširtų ir būtų stiprios kaip vienas didelis kumštis. Juk gyvenant dviese bendrą ūkį vesti daug lengviau negu vienam asmeniui, ypač turint vaikų. Vadinasi, reikia galvoti ne apie atskirą politiką, kaip stiprinti šeimas, bet galvoti, kaip ta politika vykdoma, kaip veikia žmones. Svarbu išanalizuoti, kaip veikia darbo kodeksas, ar žmonės darbo rinkoje jaučiasi saugūs, kaip plėtojama socialinių paslaugų sfera, ar įstaigos dirba palankiu šeimai laiku ir t. t.

„Mūsų problema ir yra ta, kad pagrindinė politika iš esmės nėra draugiška šeimai. Šeimos politika visada bėga iš paskos tai pagrindinei didžiajai politikai, kuri nuolat generuoja problemas ir mėgina užkaišioti tam tikras skyles. Nors reikėtų visą sistemą apsukti ir kiekviename žingsnyje galvoti, ar tai yra žmonėms, mūsų visuomenės nariams draugiška politika“, – mano M. Jankauskaitė.

Vis dėlto labiausiai neramina tai, kad patyčios mokykloje, psichologinis bei fizinis smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis priekabiavimas, diskriminacija dėl lyties darbe ir kitos socialinės problemos lietuviams yra nesvetimos.

Lygių galimybių puoselėtoja nesistebi, kad gyvent XXI a. šeimoje vis dar smurtaujama, jog moterys patiria seksualinę prievartą ir pan. Anot jos, taip yra, nes gyvename visuomenėje, kur konkurencija įvardijama labai geru ir visuomenės pažangą stimuliuojančiu varikliu. Dėl to sukuriamos aplinkybės, kai žmonės vieni į kitus žiūri ne kaip į tuos, su kuriais reikėtų bendradarbiauti, bet į tuos, su kuriais jie konkuruoja. Ieškoma silpniausios grandinės, kurios atžvilgiu būtų galima pasijausti stipresniam.

„Džiaugiuosi, kad smurto, seksualinės prievartos, diskriminacijos atvejus žmonės jau įvertina kaip problemas. Prieš penkiolika metų, ko gero, žmonės nebūtų atsakę, kad tai didelės problemos. Anksčiau buvo įprasta manyti, esą žmonės turi tik nebūti „tešliais“, mokėti apsiginti ir prie jų niekas nesikabins. Dabar mes į viską žiūrime kitaip, matome, kad tai yra problemos, ir mes, kaip visuomenė, esame pasiruošę ieškoti sprendimų bei priemonių problemoms šalinti“, – sako M. Jankauskaitė.

M. Jankauskaitė kalbėjo, kaip svarbu, kad vyrai imtų tėvystės atostogas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.