Šiaulių miesto tarybos posėdis ketvirtadienį prasidėjo audringu ginču, ar įtraukti į jo darbotvarkę papildomai įrašytą klausimą dėl miesto sporto mokyklų nuostatų pakeitimo, grąžinant joms švietimo įstaigų statusą. Prieš porą mėnesių politikai susigriebė, kad dar praėjusių metų balandį miesto sporto mokykloms suteikę sportinės veiklos prioritetą, iššaukė grėsmę treneriams prarasti pedagoginio darbo stažą, pedagogams priklausančias ilgesnes atostogas, o veiklą sukoncentruoti vien į sportinių pasiekimų medžioklę. Taryba atostogas treneriams pailgino (arba sutrumpino, anot mero), tačiau nuostatų nekeis.

Direktoriams gerai. O treneriams?
Prakalbę apie tai, kad sporto įstaigomis tapusiose, o iki tol švietimo sistemai priklausiusiose sporto mokyklose liko nuskriausti treneriai, jie galimai sulaukė spaudimo, nes iš 12 pasirašiusių raštą Savivaldybei po kurio laiko 8 iš jų parašus atšaukė. Mieste ėmė sklisti kalbos apie įtampą ir baimę, tvyrančią sporto mokyklose, treneriai ėmė burtis į profesines sąjungas.

Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko ketvirtadienį pateikė miesto Tarybai sprendimo projektą įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti Šiaulių sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“ ir „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso mokyklos nuostatus ir teikti sprendimo projektą svarstyti artimiausiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Nuostatuose nustatyti, kad sporto mokyklos pagrindinė veiklos sritis – švietimas.

Vien dėl šio klausimo įtraukimo į Tarybos posėdį vyko batalijos. Į tribūną stojo „sunkioji artilerija“ – miesto garbės pilietis, krepšinio komandos „Šiauliai“ treneris Antanas Sireika, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro direktorius Tolvidas Skalikas. Pasisakymų esmė – nieko nekeiskite, mums viskas gerai.

Iš tiesų sporto įstaigų vadovams – viskas gerai. Jiems kur kas mažesni reikalavimai nei švietimo įstaigų direktoriams – vadovavimo laikas neapribotas kadencijomis, nereikia pedagoginės kvalifikacijos, konkursai vyksta supaprastinti, nereikia laikyti vadovavimo gebėjimų testo, o į pareigas priima ir atleidžia meras, nereikia miesto Tarybai net rodytis. Sporto centrais tampančių mokyklų pagrindinė veikla – sporto pasiekimai, o vaikų neformalusis ugdymas – tik papildoma veikla.

Savivaldybės vadovams nerimą kėlė tai, kad per pastaruosius metus pagal „sportininkų tvarką“ buvo priimti keli sporto mokyklų vadovai. Pakeitus įstaigų statusą, jų vadovavimas pakibtų ant plauko. Tarp jų ir mero patarėjo teisės klausimais, merui atstovaujančio teismuose, Arno Ilgausko įbrolis – plaukimo mokyklos „delfinas“ direktorius Paulius Viktoravičius.

Klausimas į Tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas, tačiau svarstytas paskutinis, jau gerokai po darbo valandų.

Kiek anksčiau vicemero Justino Sartausko siūlymu buvo priimtas sprendimas, leidžiantis sporto mokyklų vadovams trenerių prašymu suteikti ilgesnes atostogas, bet ne ilgesnes kaip 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 48 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).

Politikai pripažino, kad pedagoginio darbo stažo problemos patys išspręsti negali, tačiau gavo pažadą iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kad tai bus ateityje padaryta ministerijos lygmeniu.

Meras nustatė diagnozes
Ėmus svarstyti paskutinį darbotvarkės klausimą, Tarybai vadovavęs meras Artūras Visockas neslėpė savo nepasitenkinimo. Jis ėmė teigti, kad klausimas juridiškai netinkamai paruoštas. Jį pristatęs Denis Michalenko pastebėjo, kad turi Savivaldybės juristo vizą ir jokių priekaištų dėl jo rengimo nesulaukė.

Administracijos direktorius Antanas Bartulis, ėmęs žongliruoti teisės aktų punktais, taip pat tikino politikus, kad sprendimo priimti negalima. Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas įvertino, kad savo gudriais viražais administracijos direktorius sugebėtų juos įtikinti net ir tuo, kad žemė yra „čemodano“ formos.

D. Michalenko pasiūlė nesinervinti, o kitam posėdžiui parengti kelis alternatyvius įstaigų nuostatus ir juos nagrinėjant įsigilinti į situaciją iš esmės.

Projektą pristatęs politikas sakė žiūrįs į Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorę Astą Lesauskienę: ar nelaukia toks pat likimas muzikos, dailės mokyklų.

„Gerai, kad žiūrite, nes ta moteris turi labai sveiką protą“, – diagnozavo meras.

„Nežinau, kiek pas mane to sveiko proto, bet kas mus į tą mėsmalę įsuko. Vietoje to, kad priimtume sprendimus, jau kurį laiką tampome vienas kitą už atlapų. Tai absoliutus darbo brokas. Ar nebuvo galima susisodinus trenerius, mokyklų vadovus išsispręsti tą problemą? Ir dabar aš ant stalo turiu trenerių raštą apie žlungančias viltis dirbti iki 2025 m. žadamą padaryti prestižinį pedagogo darbą“, – liaudies balsą bandė priversti išgirsti G. Vyšniauskas.

„Vėl pagimdytas kažkoks raštas iš serijos „Drąsieji“ ar „Įdomieji“, – tėškė A. Visockas, leisdamas eilinį kartą suprasti, kad drąsūs jam nepatinka. Dar kartą darėsi akivaizdu, kad miesto vadovui sporto bendruomenė apsiriboja vien sporto mokyklų vadovais ir profesionaliais tituluotais sportininkais.

Tarybos posėdyje snūduriavęs jaunas politikas ir sportininkas Vilius Aleliūnas, ko gero, pirmą kartą nusprendė pasisakyti: „Teisingai sakė, kad Savivaldybės funkcija nėra siekti aukštojo sportinio meistriškumo. Tačiau tose sporto mokyklose ar centruose, kurie nėra švietimo įstaigos,  yra siekiama aukšto profesinio meistriškumo. Vaikas turi siekti aukštų sportinių rezultatų ir matyti pavyzdį. Tik tada mes turėsime daugiau olimpiečių. Neleisti pervardinti į švietimo įstaigas ir neformalųjį švietimą, nes tik taip galėsime siekti aukšto sportinio meistriškumo.“ Apie vaikų užimtumą, sveikatinimą, sporto prieinamumą politikas nekalbėjo.

Reikalavimas atsakomybės praleistas pro ausis
Darbo frakcijos seniūnė Danguolė Martinkienė apgailestavo, kad vyksta didžiulis supriešinimas su sporto bendruomene. „Sporto įstaigų vadovai, sėdintys salėje, kur buvo prieš metus, kodėl neaiškino situacijos. Paprašykime Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno atsakomybės. Negali įkaitais tapti bendruomenės nariai, kurie rašo raštus, deda parašus ir po to vėl juos atšaukinėja. Sporto skyriaus vedėjo net į tribūną neįleidžiame. Kodėl vieni tampame priešais, kiti draugais? Negalime dirbti vien todėl, kad mums nėra aiškumo, trūksta informacijos ir taip jau ne vienu sporto klausimu“, – reikalavo atsakymų politikė.

„Jokio susipriešinimo nėra. Sporto bendruomenė suprato 2017 m. sprendimą ir dabar linksi galvomis. Absoliučiai jokios problemos nėra. Tiesiog reikia tęsti, kas buvo pradėta“, – replikavo meras.

Regina Kvedarienė pacitavo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės laišką, skirtą Tarybos nariams: „Siūlau pagalvoti, ko valstybei, Savivaldybei labiau reikia: siauro profilio įstaigų ir specialistų ar sporto ir kultūros ugdymo įstaigų, plataus profilio pedagogų, kurių tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas, su bendruoju švietimo tiesiogiai susijęs funkcijų atlikimas įgalintų ugdyti naują aktyvesnę, sveikesnę, pilietiškesnę, mąstančią piliečių kartą. Kodėl šiauliečiai taip įnirtingai puola vykdyti dar Seimo nepatvirtintą, nepasiteisinusių lūkesčių Sporto įstatymą?“

Nuolat miesto politikus kviečiantis nepolitikuoti, A. Visockas rėžė: „Visi atsakymai yra laikraščiuose – Seimo nario V. Simulik išspausdintame užsakomajame straipsnyje.“

Už Tarybos sprendimo projektą balsavo 12 už iš 26 Tarybos narių, 9 prieš. Net jautrų rūpestį sporto bendruomene deklaravę politikai palaikyti sprendimo neišdrįso.

Sudėtingiausia išlaviruoti buvo vicemerui Justinui Sartauskui. Susijautrinęs jis pasakė, kad yra už tai, kad įstaigos, jei jau pradėjo kelią, taip ir turėtų eiti. „Yra kitų motyvų, dėl kurių turėčiau balsuoti, nesutikdamas su tuo kaip asmuo, aš nusišalinu“, – nepakeldamas akių kalbėjo politikas, nors jo pavardė buvo įrašyta ir prie sprendimo rengėjų.

Tie kiti motyvai, ko gero, buvo tai, kad Šiaulių socialdemokratai skyriuje nusprendė pritarti sporto įstaigų statuso pakeitimui. J. Sartauskas, matyt, tuo metu kaip socialdemokratas save suspendavo ir nusprendė būti tik... asmeniu. Meras jam už tai turėtų padėkoti.

Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko ketvirtadienį pateikė miesto Tarybai sprendimo projektą įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti sporto mokyklų nuostatų projektą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.