Nors valstybė eina administracinio valstybės tarnybos aparato mažinimo link, Šiaulių miesto savivaldybė suka kita kryptimi. Vos tik praėjusiais metais sėkmingai pavyko miesto Tarybą įtikinti įvesti 5 naujus etatus, motyvuojant išaugusia socialinės paramos apimtimi, apetitas auga toliau. Dabar politikai įtikinėjami balandžio pradžioje paspausti mygtukus, kad gyventojų skaičiumi bene sparčiausiai mažėjanti Savivaldybė mokesčių mokėtojų išlaikomų darbuotojų būrį pagausintų dar keturiais – iki 256.
Trūksta
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pristatinėdamas papildomų darbuotojų klausimą Tarybos komitetuose, akcentavo, kad tinkamam darbui užtikrinti būtinai reikia 3 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių Urbanistinės plėtros ir ūkio departamente ir vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės Švietimo skyriuje. Finansų ir ekonomikos komitete įvardijo pagrindinį argumentą – Savivaldybė įgyvendina projektų už 20 mln. Eur, kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos, ir jiems administruoti trūksta žmogiškųjų išteklių. Po vieną specialistą su aukščiausia 12 pareiginės algos kategorija administracijos direktorius norėtų priimti į Miesto ūkio ir aplinkos, Statybos ir renovacijos bei Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius.
Administracija pateikia duomenis, kad 2015 m. valstybės biudžeto lėšomis buvo finansuojami 4 Savivaldybės projektai už 376,50 tūkst. eurų, 2016 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojami projektai – už 2,85 mln. eurų, o 2017 m. – jau už 20,87 mln. eurų.
Techniniai darbai – „tvirtas“ argumentas
Didžiausią darbuotojų skaičių Savivaldybės administracija turėjo 2007 metais – 287 pareigybes. Prasidėjus ekonominei krizei 2009 metais 11 pareigybių buvo sumažinta. 2012 metais atsisakyta dar 33 pareigybių, tačiau nuo 2014 m. – darbuotojų skaičius ir vėl ėmė augti – 2017 m. pasiekė 252.
A. Bartulis pripažįsta, kad dideli darbų krūviai laukia artimiausius dvejus metus. 2020 m. pasibaigus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiui įgyvendinamų projektų skaičius ir vėl gerokai sumažės.
„Koks bus laikotarpis po 2020 m., šiandien mums sunku atspėti, tačiau matant, kaip kito darbuotojų skaičius, galime sakyti, kad tai yra procesas. Jei nebus poreikio, darysime darbuotojų atleidimą. Bet šiandien mums reikia sustiprinti žmogiškuosius išteklius“, – aiškino administracijos vadovas.
Nors švietimo įstaigų skaičius mieste taip pat mažėja, laikinai einantis Švietimo skyriaus vedėjo pareigas Rimas Marcinkus politikus įtikinėjo, kad skyriuje išaugo techninio darbo apimtys, todėl reikalingas papildomas žmogus. Skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtrą, Bendradarbiavimo su miesto aukštosiomis mokyklomis programą, Neformaliojo ugdymo programą. Tokiu būdu daugėja techninio darbo: neformaliojo švietimo teikėjų (šiuo metu yra 46) darbo grafikų skanavimas, mokinių, dalyvavusių veiklose, sąrašų sudarymas, mokinių lankomumo analizavimas ir suvestinių parengimas, išlaidas pateisinančių dokumentų rinkimas ir pan. Šioms veikloms atlikti Švietimo skyriui reikalingas vienas vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tvirtinama, kad tai sudarytų sąlygas Švietimo skyriaus specialistams-valstybės tarnautojams daugiau dėmesio skirti įgyvendinamų veiklų kokybės analizavimui ir užtikrinimui.
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybėje yra 6 laisvi etatai. Nėra Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo, Švietimo skyriaus vedėjo, Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo ir trijų specialistų.
Nauji darbuotojai vietoje premijų?
Komiteto narys Denis Michalenko pastebėjo, kad valstybės institucijos, administruodamos ne mažiau Europos Sąjungos finansuojamų projektų, randa vidinių resursų ir net mažina darbuotojų skaičių. Kodėl Savivaldybės administracija elgiasi priešingai?
„Aš negaliu atsakyti už kitas institucijas. Mūsų gyventojų aptarnavimo, juridinių asmenų aptarnavimo, projektų srautas apsunkina projektų įgyvendinimą turint dabartinius žmogiškuosius išteklius“, – tikino A. Bartulis.
Komiteto pirmininkas Jonas Bartkus pastebėjo, kad kasmet didindama administracijos darbuotojų skaičių vadovybė eina lengviausiu keliu. Jis priminė, kad administracijos direktorius minėjo, kad teko taisyti 2016 m. vykdytos administracijos reformos klaidas. Nors po reorganizacijos buvo atleista apie 20 darbuotojų, etatų skaičius nesumažėjo. Buvo įsteigti keturi departamentai ir brangiai apmokamų jų direktorių etatai.
„Galėčiau pasakyti, kad gal toliau taisykime reorganizacijos klaidas, panaikinkime tuos 4 departamentus, jų direktorių pareigybes ir turėsime laisvų etatų“, – ironizavo J. Bartkus, bet visi politikai prisiminė, kad reorganizacijos ne taip lengvai daromos ir Šiaulių miesto savivaldybės pavyzdys rodo, kad brangiai kainuoja.
Administracijos direktorius A. Bartulis patvirtino, kad Savivaldybės administracijoje įsteigus 4 pareigybes reikės skirti papildomai skirti iš biudžeto likusiems 8 šių metų mėnesiams apie 30 tūkst. Eur. Direktorius net žino, iš kur juos paimti – dar yra 300 tūkst. nepaskirstytų biudžeto lėšų arba greitai iš Savivaldybės akcinių bendrovių bus gauti dividendai.
Politikams kilo klausimų, kodėl neieškoma vidinių šaltinių.
„Jau nuo metų pradžios neužimti skyrių vedėjų, pavaduotojo etatai, jų atlyginimai nėra menki, tai kaip jūs nerandate lėšų“, – stebėjosi D. Michalenko.
„Jei jūs pasakysite, kad finansuojate tik pusę, kitą pusę mes rasime“, – nusileido direktorius. Primename, kad 2017 metų pabaigoje Savivaldybės administracija sutaupė lėšų ir apie 60 tūkst. Eur išsimokėjo kalėdinėmis premijomis. Štai ir vidiniai rezervai.
J. Bartulis pažadėjo politikams susiskaičiuoti, o šie nusprendė pasidairyti į kitas didžiąsias savivaldybes ir paprašė pateikti informaciją, kaip tvarkomasi ten.
