Nuo kitų mokslo metų atlyginimai mokytojams bus pradėti skaičiuoti už etatą, nebe už  valandas. Tai, pasak LR Švietimo ir mokslo ministerijos, leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą. Parengtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio projektas, pavadinimu MEDUS (mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema). Jis turėtų padidinti mokytojų socialinį saugumą, profesinį augimą ir profesijos patrauklumą. Kaip šį skambiai pavadintą projektą vertina šiauliečiai pedagogai?

Sėkmė priklausys nuo pačių mokytojų
Rasa Jasmontienė, Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė, šį projektą vertina teigiamai – Lietuvos švietimo profsąjunga ne vienerius metus dalyvavo derybose. „Mes patvirtinome pagrindinius etatinio apmokėjimo modelio principus ir projektą vertiname teigiamai. Tai žingsnis į priekį. Seniai siekėme, kad visi kiti papildomi darbai  būtų apmokami, kad mokytojas gautų bent kiek teisingesnį atlyginimą, – teigė R. Jasmontienė. – Mokyklos pačios turės nusistatyti prioritetus, kurios veiklos ypač svarbios bendruomenei. Atsirastų planavimas, pasibaigtų smulkių veiklų primetinėjimas: kas veža, tam krauna.“

Aišku, yra baimių, kad gali pasitaikyti nesąžiningumo, diferencijuojant mokytojų veiklą. Mokytojai patys turi dalyvauti etato turinio kūrime. Ministerija kratosi nurodyti tiksliai, kokios veiklos gali būti apmokamos. Mokyklos labai skirtingos, sukomponuoti tiksliai sunku. Vyriausybė apsiribos principų nustatymu ir pinigų skyrimu. Pagrindinis reguliatorius – savivaldybė, kaip steigėjas.

Profsąjungos visada dalyvauja permainų procesuose. Tačiau profsąjungoms priklauso vos dešimtadalis mokytojų, tad 90 proc. turės suktis, kaip išmano. Darbo tarybos turėtų pradėti kurti darbo grupes, daryti mokytojų veiklų išklotines, kad partneriškai su administracija galėtų derėtis.

Kokios tvarkos bus administracine prasme, dar nežinoma. Dar nėra lydimųjų dokumentų, svarstys Seimas. Baugu, anot R. Jasmontienės, kad tai užsitęs, vasaros metu sprendimus priims biurokratai, o mokytojai nepasinaudos galimybe dalyvauti etato sandaros kūrime.

,,Tikimės, kad etatas bus naudingas, nes išryškės, ko labiausiai mokykloms trūksta, ypač kokių reikia specialistų. Mokytojų papildomas darbas dažnai susietas su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais. Skubotai į  europinį standartą einama, didinamos klasės, bet išsivysčiusiose šalyse niekur vienas mokytojas su 30 vaikų nedirba. O pas mus net etikos ir tikybos pamokos kai kuriose gimnazijose vyksta su 30 vaikų. Taip neturėtų būti, – svarstė R. Jasmontienė. – Lietuvos specifika kitokia, daug socialinių problemų, nevienodos mokyklų galimybės. Jei etatą kurs visa mokykla, tai bus gera pradžia. Turime norėti dalyvauti procesuose. Žingsnis padarytas, mūsų didelių pastangų rezultatas vertingas, sėkmė priklausys nuo pačių mokytojų aktyvumo, atsakomybės.“

Įžvelgiu didžiulę grėsmę
Daiva Rozgaitė-Udrienė, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Šiaulių savivaldybės susivienijimo pirmininkė, kol kas įžvelgia daugiau grėsmių negu privalumų: „Valandos bus skiriamos direktoriaus nuožiūra. Čia įžvelgiu didžiulę grėsmę. Nėra kol kas svertų, kam kiek teisingai valandų paskirti. Čia Lietuva.“

Mokytoja abejoja, ar pagerės mokytojų padėtis labiausiai dėl to, kad kol kas neaiški metodika, pagal kurią bus apskaičiuojama, kiek mokyklai reikia etatų, kaip juos išdalyti darbuotojams: „Esu pirmiausia mokytoja.  Aš ir dabar dirbu nevisu etatu, dirbu dviejose mokyklose ir abiejose skaičiuojami mokesčiai. Ar tai normalu? Nesu tikra, kad etatinis apmokėjimas apsaugos nuo šitokios situacijos, ypač mažas mokyklas.“

Pedagogės nuomone, šios permainos įneša sumaišties, baimių, kad galime prarasti gerų mokytojų, nes jie nebepajėgia tų eksperimentų nešti. Kai kurių dalykų mokytojų jau katastrofiškai trūksta. „Geras mokytojas randa darbo visur, bet mes prarandame kultūrinį elitą. Pavyzdžiui, 20–24  metų stažą turintis mokytojas yra maždaug 45 metų. Pakankamai jaunas, nori ir gali dalytis žiniomis, patirtimi su mokiniais. Jei 21 kontaktinė valanda, o kitos – stumdytis su popieriukais, vien tik konferencijas ruošti, tai labai nenorėčiau. Pagrindinis mokytojo darbas yra pamokoje ir neformaliame ugdyme. Tai svarbiausia – dirbti su pačiu vaiku. Mokytojai apkrauti visokiomis nebūtinomis veiklomis, nedirba savo tiesioginio darbo – štai iš kur prasti pasiekimų rezultatai, –  konstatuoja mokytoja D. Rozgaitė-Udrienė. – Kita problema – nekontaktinių valandų kontrolė. Nekontaktinės valandos, kaip teigė viceministras Gražvydas Kazakevičius, gali būti atliktos skaitykloje, bibliotekoje, muziejuje, namuose. Jos nepririša mokytojo prie mokyklos erdvės. Ruošimasis egzaminui, olimpiadoms, konkursai, įvairi kultūrinė veikla galima ne tik mokykloje. Deja, kai kurie direktoriai to nesupranta, yra pavojus, kad siekdami kontroliuoti apkraus mokytoją ataskaitomis arba kitais neprotingais reikalavimais.“

Profsąjungų vadovei kelia nerimą tai, kad miesto mokyklose klasės perpildytos, ruošiamasi naikinti specialiąsias mokyklas, tik kol kas nepaaiškina, kaip integruos specialiųjų poreikių mokinius. Jos nuomone, nors visiems aišku, kad būtini mokytojų padėjėjų etatai, bet lėšų jiems neatsiranda.

Teigiamų poslinkių yra: pagaliau atsirado dėmesys mokytojui. Net iškelta idėja apie prestižinę mokytojo profesiją iki 2025-ųjų. Kol kas tai skamba sarkastiškai, nors jau ledai pajudėjo.

Dirbsi daugiau – gausi mažiau
Šiaulietė mokytoja Vilija sako išstudijavusi projekto skaidres ir padariusi labai paprastą išvadą: daugiau dirbsi, būsi labiau kontroliuojamas, o gausi mažiau. Į dalyko specifiką nesigilinama. Argumentuoja pavyzdžiais: „Su vaikais žiūrėsiu filmą, man reikia 2 valandų, kad iš anksto jį peržiūrėčiau. Kuriuo laiku tai daryti? Į pasiruošimą pamokai tai netelpa. Į bendruomenei naudingą veiklą? Kažin... Man, kaip lituanistei, reikia knygą perskaityti, nes programos nuolat kinta. Kiek valandų tam galiu skirti? Kas ir kaip įvertins, kaip sukontroliuos tokias veiklas? Už taisymą, pasiruošimą, vieną kitą valandžiukę prideda.

Trūkstant pamokų mokytojui teoriškai galima imtis dėstyti gretutinių dalykų. Jeigu liko 10 metų iki pensijos, o persikvalifikavimas kainuoja 4–5 tūkstančius, ar tai apsimoka? Patyrusiai mokytojai bus skiriama daugiau papildomų veiklų, pavyzdžiui, atlikti vidinį auditą, įsivertinimą. Ar kas nors moko lituanistą būti vadybininku? Pirmiausia turėčiau daugybę specialiosios literatūros perskaityti.

Kitas aspektas: aukštesnei mokytojo kategorijai apsiginti reikalaujama, kad būtum organizavusi tam tikrą skaičių kultūrinių renginių. Bet aš esu mokytoja, ne užklasinio darbo organizatorė.

Kol kas nematau šių įsisenėjusių problemų sprendimo, tik daugiau sumaišties. Pasigendu konkrečių dalykų paaiškinimo: per metus mokytojas turi išdirbti atitinkamą skaičių valandų. Jis dalijamas į 12 mėnesių ar 9? 21–24 kontaktinės valandos yra žvėriškai daug. Buvo 18. Vadinasi, etato apmokėjimas sumažėjo.

Vartai direktorių savivalei?
Mokytoja Regina nepatenkinta, kad pristatant modelio projektą nėra nurodomi atlyginimų koeficientų dydžiai, todėl matant tik etato valandas ir nežinant įkainių bei neturint informacijos, kiek mokyklos gaus lėšų nuo rugsėjo 1 d., sunku pasakyti, ar mokytojai nenukentės dar labiau.

Be to, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetencijas atitinkančius darbus. Mokyklų vadovai su mokytojais sudarys sutartis pagal mokyklos patvirtintą pareigybių sąrašą.

Tokie teiginiai, moters nuomone, leidžia įtarti, kad mokytojas gali atsidurti visiškoje priklausomybėje nuo „pono valios“.

Diskriminacinės nuostatos
Šiaulietė pedagogė Aurelija sunerimo dėl premijavimo nuostatų. Mokytojus galima premijuoti tik vieną kartą per metus. Ar kitiems biudžetininkams yra tokių apribojimų? Nesikeis, nė kiek nepadidės atlyginimas tiems, kurie turėjo 36 valandas. Ar tai nėra daug ir gerai dirbančių diskriminavimas?

Informacijose teigiama, kad kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, kurią nutarimu tvirtins Vyriausybė. O apie metodiką nežinoma nieko. Kaip ji paveiks mažąsias mokyklas? Kur dėsis mokytojai, jeigu etatų neužteks?

Dėmesys jauniems mokytojams džiugina
Studentas Aurimas pozityviai vertina pradedančiojo mokytojo galimybes tobulėti, sulaukti vyresnių kolegų didesnio dėmesio. Gerai, jo nuomone, kad neberibojamas stažas kvalifikacijai kelti. Turėtų likti patenkinti tie mokytojai, kuriems pamokų būdavo mažai. Jiems atlyginimas pakils. Be to, atlyginimo koeficientas priklausys ir nuo stažo, kvalifikacijos, tad neturėtų supriešinti pradedančių ir patyrusių  mokytojų.

Idėja gera, bet pasigenda konkretumo
12 Lietuvos mokyklų dalyvavo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo eksperimente 2008–2009 metais, iš jų – 6  Šiaulių mieste. Jovaro progimnazija vienintelė iš Šiaulių mokyklų vykdė eksperimentą iki pat pabaigos. Arvydas Kukanauza, Jovaro progimnazijos direktorius, sakė, kad eksperimentas buvo lyg tarpinis tarp tarifinio ir etatinio. Kol buvo skiriamas normalus finansavimas, mokykla išlošė. Antrus metus reikėjo suktis iš savo krepšelio lėšų. Eksperimentas baigėsi, o konkrečios rezultatų analizės nepateikta.

„Gal mums bus lengviau, nes jau buvome išsidėlioję, kas yra kontaktinės valandos, kas ne. Dabar atsirado dar valandos, naudingos bendruomenei, bet nėra paaiškinta, kas tai. Turime šiek tiek patirties, bet neaiškumų lieka. Naujoji etatinio darbo apmokėjimo sistema kol kas pateikta be detalaus išdėstymo. Gauname aptakius komentarus, skirtus žiniasklaidai, atsiuntė 10 klausimų ir atsakymų, bet jie irgi labai nekonkretūs, – svarstė direktorius. – Siekis geras, bet kaip konkrečiai veiks, kas kontroliuos, yra klausimas įdomus. Kas neprisilietęs prie tokios sistemos, tam bus iššūkis.

Sunku bus kontroliuoti, ar mokytojas atliko visus darbus, kurie jam priklausytų pagal apmokėjimo sistemą. Antra vertus, kaip mokytojui įrodyti, kad dirbo. Ko gero, sugrįš savianalizės ar kas nors panašaus.“

A. Kukanauzos nuomone, yra naujoje sistemoje gerų dalykų. Jauniems mokytojams kitaip bus skaičiuojama: mažiau kontaktinių valandų, kad geriau  pasiruoštų, stebėtų patyrusių  kolegų pamokas. Teoriškai teisinga, kad mokytojas ekspertas mažiau kontaktinių valandų turėtų, daugiau pagalbos suteiktų kitiems mokytojams.

Iš pradžių buvo galvota, kad mokytojui bus tik visas etatas, dabar leidžiama skirstyti, bet ne mažiau kaip 0,25 etato. Kaip tai veiks praktiškai, dar sunku įsivaizduoti. Mokyklai bus skirtas etatų skaičius, kurį patvirtins savivaldybė. Pinigai turi ateiti paskui valandas.

„Kol kas niekur nerandu, kaip galima bus jas skirstyti, veiklas organizuoti. Kai bus detalus išdėliojimas, tada galėsim spręsti, – neslėpė susirūpinimo direktorius. – Idėjos geros, o praktinis įgyvendinimas dar neaiškus. Ministerijos tinklalapyje taip pat pačios sistemos nepavyko rasti. Skubotai daroma. Seniau išimties tvarka būdavo bandoma keliose mokyklose, pagal jų patirtį taisoma. Po gero pusmečio pamatysime, kaip mums pasisekė.“

A. Kukanauza:,,Idėja gera, bet pasigendu konkretumo.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Jasmontienė: „Etatinis apmokėjimas – žingsnis į priekį, bet sėkmė priklausys nuo mokytojų pilietiškumo.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.