Lietuviai priima daug neteisingų sprendimų, susijusių su asmeninių finansų valdymu. Mėnesio gale pritrūkę pinigų skuba skolintis iš greitųjų kreditų, ima vartojimo, būsto paskolas ir taip įklimpsta į liūną. Galbūt tokių problemų nekiltų, jeigu žmonės įsigilintų į kredito sutarties subtilybes ir kreditų valdymą, o bankai nebūtų tokie gobšūs ir pateiktų sutartis, pirmiausia klientams išaiškinę galimas pasekmes.

Nemoka planuoti savo finansų
„Bankomatas neišdavė pinigų, bet juos nurašė; bankas apgavo dėl palūkanų normų; bankas nori atimti mano turtą; negaliu nustoti imti įvairių paskolų“, – tokių skundų nesunku išgirsti iš artimųjų, draugų ar tiesiog pažįstamų lūpų.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, pirmasis Lietuvoje nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas Šiaulių universiteto alumnų organizuotoje viešojoje paskaitoje „Kaip blogas paskolas paversti gera investicija?“ kalbėjo, kad panašių problemų nekiltų, jeigu žmonės planuotų savo finansus.

„Labai dažnai šeimos neranda laiko finansinio plano susidarymui, nežino, kaip kaupti, kur kaupti ir iš kokio banko geriau imti paskolą. Neatidumas vėliau brangiai kainuoja – dėl šios klaidos ilgus metus tenka bylinėtis teismuose ir mokėti dideles sumas advokatams“, – kalbėjo M. Jansonas.

Anot jo, kiekviena šeima turėtų susidaryti savo santaupų ir paskolos valdymo planą. Apskaičiuoti, ar banko paskola jiems iš tiesų reikalinga. Žinoti, kaip sukaupti pinigų vaikų mokslams ir oriai senatvei.

Lektorius kalbėjo, kad finansinio plano neturintys asmenys gali labai lengvai apsigauti, nes paprastai bankai linkę sudaryti sutartį savo, o ne kliento naudai. Verta įsidėmėti, kad kiekvienas neteisingai pasirinktas punktas klientui kainuoja, o bankui prideda tūkstančius eurų.

Taip pat problemų kyla, kai žmonės nesupranta esantys investuotojais. Paskolų ekspertas paaiškino, kad kaupiant pensinius fondus pinigai yra investuojami, kaupiant investicinius gyvybės draudimus pinigai yra investuojami, įsigyjant nekilnojamąjį turtą per banką taip pat investuojama į nekilnojamąjį turtą per banko paskolą.

„Investuojant pagrindinė sąlyga yra ta, kad investicijos atneštų naudą, o kad taip būtų, jas reikia prižiūrėti ir tinkamu laiku atlikti korekcijas. Jeigu investicijos neprižiūrimos, tikėtis pelno neverta. Taigi, kaip gali šeima prižiūrėti savo investicijas, jeigu ji net nesupranta, kad yra investuotoja?“ – retoriškai klausė M. Jansonas.

Pernelyg dažnai skolinasi
Investuojant savo pinigus svarbu gebėti atskirti „blogas“ paskolas nuo „gerų“. Paskolų eksperto teigimu „blogos“ paskolos – tai greitieji kreditai, vartojimo paskolos, lizingai.

Turbūt didžiausia klaida imti greituosius kreditus, nes ten už kiekvieną paimtą paskolą reikia mokėti didelius procentus. Lektorius juokavo, kad iš greitųjų kreditų galima skolintis nebent tik laidotuvėms ir tik tada, jeigu reikiamų pinigų negali paskolinti artimi žmonės.

Nepatartina imti ir vartojimo paskolų, ir lizingų, nes už šias paskolas gyventojai dažniausiai labai permoka. Pavyzdžiui, dvejiems metams lizingu nusipirkus televizorių, vėliau gali tekti mokėti dideles palūkanas ir permokėti. Kitaip tariant, lizingu sau nusipirkus vieną televizorių, vėliau gali tekti – antrąjį padovanoti bankui.

„Dažnai žmonėms sakome, kad geriau ieškotų kitų būdų, kaip pinigus investuoti, bet dažniausiai pasigirsta atsakymas, kad investavimui pinigų tiesiog neturi. Kai įsigilini, pamatai, kad jie ir už vieną lizingą moka, ir už antrą ir tam kažkaip pinigų atsiranda. Gerai, jeigu jie turi nuolatinių pajamų ir nesuserga, tuomet pinigus gali mokėti. Bet kas atsitiktų, bent vienam šeimos nariui praradus darbą? Todėl daiktams geriau taupyti pinigus savarankiškai ir neimti jokių lizingų“, – patarė M. Jansonas.

Vis dėlto jeigu pinigų iš tiesų pritrūksta, tokiu atveju lektorius patarė dalį pasiskolintų pinigų skirti knygai ar seminarui apie finansinį raštingumą, kad kitą kartą būtų galima apsieiti be paskolos, išmokti, kaip greičiau grąžinti kreditą ir pinigus tinkamai investuoti.

Visiškai negebantiems susitvarkyti su savo finansais paskolų ekspertas pateikė dar vieną pinigų taupymo būdą. Anot jo, tokiu atveju reikėtų atsisakyti banko kortelių arba jomis atsiskaityti kuo rečiau. Vieša paslaptis, kad gavus atlyginimą dažniausiai jis būna išleidžiamas per pirmąsias dvi savaites, o likusiomis mėnesio dienomis tenka stipriai susispausti diržus.

Norint, kad taip nenutiktų žmonėms patariama banko sąskaitoje laikyti pinigus, skirtus nuolatinėms, būtinoms išlaidoms: nuomai, komunaliniams mokesčiams ir t. t., o likusią dalį išsigryninti ir po lygiai paskirstyti kiekvieno mėnesio savaitei. Pavyzdžiui, jeigu žmogus per mėnesį uždirba 1 000 eurų, o 400 eurų skiria nuolatiniams, būtiniems mokesčiams, likusią sumą t. y. 600 eurų turėtų išsigryninti, padalyti į keturias lygias dalis ir per savaitę stengtis neišleisti daugiau nei 150 eurų. Laikantis šios taisyklės pinigų nepritrūktų ir netektų imti paskolų.

Neįvertina galimos rizikos
Egzistuoja ir gerosios paskolos, tai studijų paskola, būsto paskola ir paskola verslui. Lektorius sakė, kad iš jų turbūt geriausia skolintis studijoms, mokslui, nes tai yra ne išlaidos, bet investicija, ateityje turėsianti atnešti didesnę pinigų grąžą. Verta skolintis ir verslui, nes blogiausiu atveju žmogus bankrutuotų iš skolintų, bet ne asmeninių pinigų.

Tuo tarpu būsto paskola gali būti ir gera, ir bloga. Viskas priklauso nuo žmonių pasirinkimo. „Jeigu nusipirksite nekilnojamąjį turtą, esantį palankioje vietoje, tuomet viskas bus gerai. Net jeigu po 20 metų išsimokėsite kreditą ir vėliau būstą parduosite, palūkanos, kurias sumokėjote bankui, jums vis tiek atsipirks, nes nekilnojamojo turto vertė kasmet auga. Suklysite tik nusipirkę itin pigų būstą, esantį labai nepatogioje vietoje“, – kalbėjo M. Jansonas.

Jis paaiškino, kad kartais geriau imti didesnę paskolą ir pirkti būstą arčiau miesto centro arba pačiame centre, nes tada nekilnojamojo turto vertė iš karto išauga. Kitaip tariant, svarbu atkreipti dėmesį, kad šalia planuojamo įsigyti būsto būtų lopšelis-darželis, mokykla, prekybos centras, nes vėliau tokį būstą bus lengviau parduoti. Ir priešingai, nepirkti būsto, šalia kurio ateityje planuojama statyti fabrikus ar kitus su nemaloniais kvapais susijus objektus, nes vėliau tokį būstą bus sunkiau parduoti.

Paskolų eksperto teigimu, daugiausia problemų ir ginčų teismuose kyla, kai šeima renkasi ne kintamas, o fiksuotas palūkanas. Žmonės galvoja, kad užfiksavę palūkanas galės džiaugtis ramybe, bet kai užgriūva finansiniai sunkumai ir klientai kreipiasi į banką, norėdami pakeisti sąlygas, tuomet jie supranta, kad padarė klaidą.

„Dauguma žmonių turimą būsto paskolą moka anuiteto mokėjimo metodu ir žino, kad antrą butą ar namą reikės „nupirkti“ bankui, tačiau nežino, jog dauguma bankų vėlgi juos apgaudinėja, taikydami ne klasikinį anuiteto metodą, o savo sugalvotą metodą, kuris sutartyje vadinamas „anuitetinis“, tačiau realiai neatitinka šio metodo mokėjimo sąlygų. Mokėdami šiuo banko metodu klientai bankui sumoka dar 10–20 proc. daugiau palūkanų“, – paaiškino M. Jansonas.

Kaip atpažinti, ar klientas nepateko į šiuos banko spąstus? Lektorius atsakė, kad klasikinio anuiteto metodu mokamos vienodos mėnesio įmokos, pavyzdžiui, 1 000 eurų, o neklasikinio anuiteto metodu kiekvieną mėnesį mokamos skirtingos įmokos, pavyzdžiui, vieną mėnesį 1 000 eurų, kitą mėnesį 1 002 eurų, dar kitą – 990 eurų ir t. t.

Dar vienas būdas, kaip patikrinti, ar tikrai mokate pagal anuitetinį mokėjimo metodą, – padauginti savo mėnesio įmoką iš 12 mėn. ir iš metų, kiek liko mokėti kreditą. Gavus sumą, mažesnę už paimtą kredito sumą, – mokėjimo metodas yra ne anuitetinis.

Reziumuodamas lektorius dar kartą patikino, kad visada reikia skolintis atsakingai. Prieš imant kreditą įsitikinti, ar tikrai bus galima vykdyti papildomus finansinius įsipareigojimus. Būtina objektyviai ir sąžiningai apskaičiuoti visas savo mėnesines išlaidas ir finansinius įsipareigojimus.

Įsivertinti galimą riziką. Prisiminti, kad bendra mėnesio įmokų, mokamų įvairioms kredito įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį gaunamų grynųjų pajamų ir dėl asmeninių finansų nebijoti tartis su nepriklausomais specialistais.