Po to, kai Šiaulių miesto valdžia ėmė spausti į kampą miesto sporto mokyklų trenerius ir iš pedagogų daryti juos sportininkais, šie ėmė burtis į profesines sąjungas ir ginti savo teises. Trijose sporto mokyklose jau veikia tokios organizacijos. Vis labiau aiškėja, kad šiose įstaigose dirbantys žmonės neturi jokios informacijos apie tai, kokias permainas jiems paruošė valdžia. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas vakar paviešino savo kreipimąsi į trenerius. Jame rašoma, kad visas nesusipratimas tik dėl per ilgų trenerių atostogų. Anot mero, šį klausimą padės išspręsti jo pavaduotojas Justinas Sartauskas.

Nori viešo bendravimo ir informacijos
Apie tai, kad Šiaulių sporto mokyklose vyksta ne itin geri dalykai, jau susirūpino ir Šiaulių miesto politikai, paskutiniame Tarybos posėdyje nesutikę pervadinti sporto mokyklų į sporto centrus arba akademijas. Kai kurie Tarybos nariai sakė sieksią, kad sporto mokykloms būtų sugrąžintas švietimo įstaigų statusas, nes šiose mokyklose dirbantys treneriai gali prarasti pedagogų kvalifikaciją ir socialines garantijas, nors darbo pobūdis jiems visiškai nesikeičia.

Po Tarybos posėdžio sporto mokyklų treneriai suprato, kad niekas jų nuo darbdavių savivalės neapgins, tik jie patys, todėl ėmė steigti profesines sąjungas. Jos jau veikia plaukimo mokykloje „Delfinas“, sporto mokyklose „Klevas“ ir „Dubysa“. Pastarosios profsąjungos pirmininko pavaduotoja Lina Sabaliauskienė papasakojo, kad profesinės sąjungos nariais iškart tapo 17 iš kiek daugiau nei 20 trenerių.

„Tai yra vieša veikla, ėjimas į visuomenę. Mums visiškai neaišku, kokioje situacijoje atsidurs treneriai. Svarstome, analizuojame, renkame informaciją. Norime, kad su mumis būtų bendraujama viešai, kad turėtume didesnį aiškumą. Mes ne prieš pačią mokyklą, bet tas klausimas dėl trenerių statuso mums neaiškus“, – teigė trenere dirbanti profsąjungos pirmininko pavaduotoja.

Ji sakė, kad bus siekiama su darbdaviu pasirašyti kolektyvinę sutartį. Moteris aiškino, kad suprantama, jog treneriai nenori prarasti pedagogo statuso, stažo, tačiau dauguma šiandien net nebesupranta, kas jie – švietimo (kaip buvo daug metų) ar sporto sistemos darbuotojai.

„Visi turime sporto edukologo (pedagogo) profesiją, aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, dirbame su vaikais, o pasirodo – greitai nebebūsime pedagogais. Dirbame su mokyklinio amžiaus vaikais ir tokiam darbui reikia daug pedagoginių žinių. Juk ne visi vaikai gali pasiekti rezultatų, bet jie vis tiek yra tame ugdymo procese“, – teigė L. Sabaliauskienė.

„Šiandien tai neįmanomas dalykas“
Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje dalyvavo sporto mokyklų profsąjungų lyderiai ir Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė. Ji informavo Savivaldybės atstovus, kad  įsteigtos profsąjungas ir, pagal Lietuvos įstatymus, tiek valdininkija, tiek vadovai privalo bendradarbiauti, turi būti tariamasi kiekvienu dirbančiuosius liečiančius klausimu.

Profesinių sąjungų susivienijimo lyderė stebėjosi, kad šiandien sporto mokyklose socialinio dialogo nerasi net užuomazgų. Visi įsakymai nuleidžiami iš aukščiau, prasti darbiniai santykiai.

„Bendrojo lavinimo mokyklose tokius dalykus esame išgyvendinę, ten su savo darbuotojais vadovai taip nebesielgia. Sporto mokyklų darbuotojai visiškai nežino, kas vyksta. Galima ginčytis dėl pedagogo statuso ir socialinių garantijų, bet jie yra visiškai neinformuoti apie tai, kad yra keičiamas įstaigos statusas, kad darbo pobūdis gali keistis, darbo sąlygos, grafikai. Negaliu suprasti tokio santykio. Šiais laikais tai neįmanomi dalykai. Gerai, kad žmonės nebeleidžia taip su savimi elgtis, sukilo ir pradėjo rūpintis. Iš mūsų gauna visą paramą, juridinę pagalbą. Nusiunčiau visą medžiagą apie situaciją su Šiaulių sporto mokyklomis respublikiniam komitetui, juristai įvertins. Jau mums pranešė, kad dalyvaus ir atstovaus profsąjungoms, kur tik reikės“, – žadėjo R. Jasmontienė.

Ji tvirtina, kad bendradarbiavimas, darbdavio ir darbuotojo partnerystė turi būti nuolat. Negali būti net kalbos, kad koks Savivaldybės skyrius sugalvojo ir nuleido žmonėms ant galvos kokią tvarką, nieko nesuderinęs, neaptaręs su jais pačiais. Pirmininkė stebėjosi, kad komitete paklausus, kaip buvo gauti mokyklų kolektyvų sutikimai keisti įstaigų statusą, jei treneriai nieko apie tai nežino, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas nieko paaiškinti negalėjo.

R. Jasmontienė įsitikinusi, kad ne tik sporto mokyklų kolektyvai, bet ir visa miesto visuomenė  nieko nežino, kas vyksta.

„Tai turi rūpėti visai miesto bendruomenei. Sporto mokyklų pagrindų pagrindas – neformalus vaikų ugdymas. Manau, kad tiek mero, tiek Tarybos politikų pagrindinis galvos skausmas turėtų būti, kaip kuo daugiau tų neformaliojo ugdymo įstaigų išlaikyti, jas aprūpinti, kad kuo masiškiau vaikai galėtų tuo užsiimti. Mokykloje dvi kūno kultūros pamokas turėdami mokiniai visai nejuda, žaidžia per pertraukas su mobiliaisiais. Visada tikėjausi, kad ateis laikas, jog sveikos gyvensenos, sporto ir sveikatos apsaugos dermės kryptimi ir bus ugdomi vaikai. Panašu, kad ne. Jei iš sporto mokyklų bus padarytos tik žvaigždžių kalvės – tai nieko gero. Paprasti treneriai, kurie dirba su vaikais, bus nusmukdyti, nes aukščiausi koeficientai ir didžiausi darbo krūviai žadami tiems, kurie turi tų žvaigždžių. Tai nėra teisinga. Jei klubų tipo sporto centrai steigsis pusiau išlaikomi ir iš rėmėjų lėšų, keisis ir įkainiai. Tie projektai turi būti išdiskutuoti, žinomi miesto bendruomenei, suprantami. Negalima taip daryti be jokios pagarbos tiems, kas ten dirba, kas leidžia savo vaikus“, – vertino susivienijimo pirmininkė.

Politikų posėdyje dalyvavusi R. Jasmontienė sakė, kad ir toliau stebės procesą, kuris vyksta vos keliuose miestuose, kai savivaldybės dėl nesuprantamų priežasčių yra nusprendusios, jog sporto mokyklų joms nebereikia.

Vienas iš trenerių pateikė politikams pavyzdį – tris dienas su vaikais buvo išvykęs į varžybas. Jis juos nuvežė į Estiją, tris dienas rūpinosi jų maitinimu, auklėjimu, varžybomis, o atlyginimą gavo už tris valandas per dieną.

Kada vaikai pasako, kad jūs man daugiau duodate negu mokytojai mokykloje ar tėvai, kuriuos tik vakarais mato, tai kaip čia trenerių veikla turėtų būti vertinama, klausė sporto pedagogas.

Atostogos – per ilgos, reikia trumpinti
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas vakar Savivaldybės tinklalapyje viešai kreipėsi į trenerius. Tiesą pasakius, daug kas taip ir nesuprato, apie ką ten meras dėstė. Bet kokiu atveju – šįkart miesto vadovas atvirai pareiškė, kad jam viena aktualiausių mokyklų statuso pakeitimo priežasčių – sporto įstaigų vadovai, kuriuos dabar priima ir atleidžia iš darbo jis pats.

„Jei sportininkų ugdymo centrus laikytume mokyklomis tikrąja šio žodžio prasme, turėtume ir jų vadovus rinkti vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka. Tai reiškia, kad į sporto įstaigos vadovo pareigas, kokias dabar eina, pavyzdžiui, Aivaras Strockis – patyręs sportininkas, treneris ir vadybininkas, galėtų pretenduoti sporto žinių neturintis švietimo specialistas. Norint sėkmingai vystyti sportą Šiaulių mieste, logiška, kad sporto įstaigoms vadovautų sporto sritį išmanantys žmonės“, – tvirtino miesto meras.

Be to, jis asmeniškai panorėjo informuoti, kad visą šį laiką sporto treneriai buvo klaidinami. „Problema yra ne per trumpos, o galimai per ilgos atostogos. Remiantis Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, įstaigų vadovai galėtų nustatyti neriboto ilgio atostogas, pvz., net 6 mėn. trukmės. Ši problema bus išspręsta balandžio 5 dieną Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Mero pavaduotojas Justinas Sartauskas pristatys projektą, kuriame nurodyta, kad trenerių atostogos negali būti ilgesnės nei 48 darbo dienos per metus“, – viską aukštyn kojomis apvertė A. Visockas.

Nežinojo pasekmių
Iš kaip čia viską išriš J. Sartauskas? Jis paaiškino, kad sporto mokyklos negali likti švietimo įstaigomis, nes Švietimo ir mokslo ministerija neturi praktikos, kaip joms vadovauti, neturi metodikų. Miesto socialdemokratų skyrius nusprendė nepritarti mokyklų pavadinimų keitimui ir siekti sugrąžinti sporto mokykloms švietimo įstaigų statusą.

J. Sartauskas paaiškino, kad tai pirminė bendrapartiečių pozicija, bet ne galutinė. Jis rengia Tarybos sprendimo projektą, kuriame miesto Taryba suteiks įstaigų vadovams teisę skirti treneriams atostogas iki 48 dienų. Vicemeras tiki, kad šis sprendimas su frakcijos pozicija nesikerta.

Tačiau pats mano, kad statuso sugrąžinti nebereikėtų, nes per tą laiką jau du sporto mokyklų vadovai buvo priimti pagal naują tvarką.

Paklaustas, kodėl Tarybos nariai prieš metus priėmė sprendimą, kad sporto mokyklos tampa sportinio ugdymo centrais, kurių pagrindinė veikla yra sportinių rezultatų siekimas ir lyg tarp kitko – neformalusis ugdymas, J. Sartauskas aiškina, kad pavadinimus politikai dažnai keičia, tačiau kokios bus pasekmės šįkart, jiems niekas nepaaiškino.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė stebėjosi, kad miesto sporto mokyklose nėra normalios vadybos, o vadovų ir darbuotojų santykiai paremti įsakymų iš aukščiau nuleidimu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.