Šiaulių sporto mokyklos kol kas sporto centrais netaps. Panašu, kad sporto mokyklų treneriai atvėrė miesto politikams akis, kokias pasekmes turi jų dar balandį priimtas sprendimas pakeisti šių įstaigų statusą iš švietimo įstaigų į sporto. Klausantis miesto Tarybos salėje posėdžiavusių politikų piršosi įspūdis, kad kartais jie patys nesupranta, kokius sprendimus priima.

Kreipimesi į politikus – daug jautrių klausimų
Likus savaitei iki Tarybos posėdžio jos darbotvarkėje pasirodė sprendimo projektas pakeisti sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“, „Klevas“, plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso mokyklos pavadinimus į sporto centrus „Atžalynas“, „Dubysa“, Regbio ir žolės riedulio akademiją bei Teniso akademiją. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas net nespėjo apsvarstyti šio klausimo.

Klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė aiškino, kad tai tik formalumas, mat iš tikrųjų šių įstaigų statusą Taryba pakeitė dar balandį. Jau tada jos iš švietimo įstaigų tapo sportininkus ugdančiais centrais. Be to, Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje reikalauja suvienodinti šių įstaigų statusus ir pavadinimus.

Tarybos išvakarėse sporto mokyklų trenerių iniciatyvinė grupė išplatino politikams kreipimąsi, kuriame kėlė visą eilę aštrių klausimų: kas yra sporto mokyklų statuso keitimo iniciatorius, kas buvo blogai mokyklose, kad prireikė keisti jų statusą, kodėl sprendimo projektas nebuvo aptartas su mokyklų bendruomenėmis, ar sukūrę centrus rengsime tik profesionalius sportininkus, o visi kiti vaikai bus metami į gatvę, koks bus trenerių statusas –  pareigybės aprašas, darbo užmokestis, atostogos, stažas ir pan.

„Mes, pedagogai, giliai įsitikinę, kad pagrindinė savivaldos funkcija yra neformalus vaikų švietimas. Manome, kad sprendimo projektas parengtas netinkamai, neišdiskutuotas su sporto bendruomenėmis, treneriais, darbuotojais, ugdytinių tėvais ir yra nesavalaikis. Tikimės Jūsų išminties ir viliamės plačios diskusijos, prieš priimant miestui svarbius sprendimus“, – rašė iniciatoriai.

Problemą bandytą nukreipti vien į pavadinimą
Politikai suprato, kad pakeitę įstaigų statusą, pakeitė ir trenerių situaciją. Jie nelieka švietimo darbuotojais, todėl jiems dvigubai sutrumpėja atostogos, nebeskaičiuojamas pedagoginio darbo stažas ir pan.

Kai politikai apie tai ėmė kelti klausimus Taryboje, meras Artūras Visockas nuolat bandė klausimą supaprastinti ir periodiškai kartojo – tai su šiuo svarstomu klausimu nesusiję. Svarstomas tik pavadinimo keitimas, o ne trenerių darbo sąlygos.

„Nežinau nuo kada – man tai naujiena – mes pradėjome traktuoti, kad sporto mokyklos yra įsteigtos sportininkų parengimui. Aš manau, kad vaikų užimtumui, tokia yra pagrindinė mūsų misija. Iš užimtumo gimsta sportininkai“, –  stebėjosi mero pavaduotojas Justinas Sartauskas.

Departamento direktorė A. Lesauskienė tikino, kad nuo nepriklausomybės atgavimo vyksta diskusija dėl terminų ir iki galo taip ir neišsiaiškinta.

„Ar jums neatrodo, kad valstybė suka vienu keliu, mes – kitu. Mes girdime, kad Vyriausybėje Sporto departamentas yra prijungtas prie Švietimo ministerijos, o Šiauliai suka kita linkme. Esame gavę sporto bendruomenės raštus. Kodėl tas klausimas nebuvo svarstytas pagrindiniame komitete? Reikia išdiskutuoti, prieš priimant sprendimus. Sporto bendruomenė priešinasi, Vyriausybės atstovė reikalauja. Tai kur mes esame padarę klaidas: ar balandžio mėnesį, ar dabar?“ – klausė Tarybos narė Danguolė Martinkienė. Ji siūlė nesusipriešinti su sporto bendruomene, palaukti Sporto įstatymo pataisų ir tada priimti sprendimą.

„Esu priverstas įsikišti. Jeigu 12 žmonių, kurie šiandien mums pateikė tuos lapelius ant stalo, laikote sporto bendruomene, tai reikėtų nekalbėti apie tai. Sporto bendruomenė nekvestionuoja šio klausimo. Visos mokyklos buvo informuotos. Šitas lapelis kalba apie darbo laiką. Tai, kas ten padėta ant stalo, niekaip nesusiję su svarstomu klausimu. Viskas lieka tas pats, tik pavadinimas pasikeičia“, – ignoravo trenerių kreipimąsi meras.

Pavadinimai liko nepakeisti
Kolegės D. Martinkienės pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą palaikė ir J. Sartauskas. Jis pastebėjo, kad šis klausimas nebuvo toks paprastas nuo pat pradžių, kaip bandoma pateikti. ir apgailestavo, kad nebuvo iškomunikuota „parsivežta“ iš  Vyriausybės nuomonė šiuo klausimu.

Atidėjimui pritarė ir Jonas Bartkus. Vieną pagrindinių priežasčių nurodė tai, kad klausimo nesvarstė pagrindinis Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Jis atkreipė dėmesį, kad kyla klausimų ne dėl pavadinimų, bet iš esmės, kuriuos užduoda treneriai. Meras A. Visockas bandė pertraukti politiką vėl akcentuodamas tik pavadinimo keitimą.

„Penkis kartus šioje salėje pakartotas teiginys netampa kitokiu. Nereikia kartoti kaip papūgoms. Suprantu, kad dabar kalbame tik apie pavadinimą, o statusą mes pakeitėme balandį. Tačiau treneriams yra neramu, neaišku. Gal užteks jiems paaiškinti. Kitą posėdį prašau klausimą nagrinėti iš esmės dėl sporto mokyklų statuso, nes pavadinimas – išvestinis reikalas“, – kvietė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas.

Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko pažadėjo kitam posėdžiui parengti alternatyvų sprendimą dėlto, kad sporto mokykloms būtų grąžintas švietimo įstaigų statusas, ir siūlė jį svarstyti.

Mero bendražygiui Gintautui Lukošaičiui pasirodė, kad politikai nori tuščioje vietoje kažką veikti, kur net nėra ką veikti.

Meras užsispyrė ir balsavimui klausimo atidėjimo neteikė, motyvuodamas, kad tai yra svarstoma posėdžio pradžioje. Pateikus balsuoti dėl sporto mokyklų įstaigų pavadinimų keitimo klausimo, jis balsų daugumos nesurinko ir buvo nepriimtas. Mero pozicijos nepalaikė net ir jo pusėje dirbantys politikai – socialdemokratai, „darbiečiai“.

Politiniai žaidimai su sporto mokyklų statusu
Buvo spėjama, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko meras A. Visockas siekia pakeisti sporto mokyklų statusą, buvo tai, kad švietimo įstaigų vadovus priimti į darbą ir atleisti gali išimtinai tik miesto Taryba. Tuo tarpu spręsti sporto įstaigų vadovų personalinius klausimus Taryba suteikė teisę merui. Įstrigęs teismuose dėl buvusių plaukimo mokyklos „Delfinas“, futbolo akademijos vadovų atleidimų, meras pasitvarkė, kad galėtų juos „stumdyti“ vienasmeniškai. Dabar jis gali atleisti sporto mokyklos vadovą vien už tai, kad šis prarado jo pasitikėjimą, ką „Delfine“ ir padarė. Buvęs „Delfino“ vadovas Valerijus Belovas Tarybos sprendimą, kuriuo pakeistas sporto mokyklų statusas, yra apskundęs teismui. Sprendimas dar nepriimtas.

Teikimą dėl to Savivaldybės tarybai surašė ir Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė. Meras nevykdė Vyriausybės atstovės reikalavimo teikti Tarybai svarstyti jos teikimą dėl sporto mokyklų statuso, apsiribojęs savo patarėjo teisės klausimais paaiškinimo pateikimu Tarybos nariams. A. Jasiūnienė  vasario 15 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus, prašydama įpareigoti merą A. Visocką vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimus.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir teisininkė Evelina Šilinytė už savo teises kovoti pakilusiems Šiaulių treneriams išaiškino, kad nei Šiaulių savivaldybės administracija, nei sporto įstaigos vadovas neturi teisės ir juridinės galios pakeisti pedagogo statusą, jei dirbantysis turi tinkamą išsilavinimą, dirba su vaikais (atlieka pedagogo funkciją)  ir pats nesutinka to statuso atsisakyti (taip išsaugodamas savo pedagoginį stažą, visas kitas pedagogo socialines garantijas). Įstaigos juridinio statuso keitimas, reorganizavimas ar kitokios pertvarkos nėra pagrindas ar priežastis keisti darbuotojo statusą, jei darbuotojas lieka dirbti tą patį darbą (nebent darbuotojas pats sutinka su jam siūlomomis sąlygomis).

Sporto mokyklos „Atžalynas“ treneris Jonas Kemzura tikino, kad treneriai yra pedagogai, nes dirba su vaikais, o ne tik sportininkus ugdo.
Artūro STAPONAUS nuotr.